Sunku patikėti, bet yra toks krūmas, kuris žydi ir šaltuoju metų laiku. Jis gan dažnai auginamas dekoratyviuose želdynuose. Pavadinimas skamba egzotiškai – hamamelis. Tai graikiškų žodžių junginys, reiškiantis „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Angliškas šio augalo pavadinimas yra „Witch-Hazel“, ir senovine anglų kalba tai reiškia „lankstusis lazdynas“, nes jo lapai iš tiesų panašūs į lazdyno, bet su lazdynu daugiau nieko bendro neturi.

Lietuvoje gali augti kelios hamamelių rūšys, natūraliai augančios tiek Azijoje, tiek Amerikoje. Šiais šaltuoju metų laiku žydinčiais krūmais galime papuošti ir savo kiemus, nes juos auginti visai nesudėtinga. Tad jei susigundysite auginti šiuos unikalius ir netradicinio grožio krūmus, parinkite jiems derlingą, drėgną (bet ne šlapią) ir apsaugotą nuo šaltų vėjų vietą. Geriausia sodinti ten, kur bus užtektinai saulės, nors jie gali augti ir daliniame pavėsyje, tačiau tuomet mažiau žydės. Pirmosiomis žiemomis nuo šalčio pridenkite eglišakėmis arba balta agrodanga, ypač jei augalas atvežtas iš šiltesnių kraštų (Vokietijos, Olandijos ar pietinės Lenkijos) medelynų, o ne užaugintas Lietuvoje. Jeigu jį prisijaukinsite, jau po kelių metų galėsite didžiuotis krūmu, kuris lauke žydi žiemą.

Sodinis hamamelis (Hamamelis virginiana)

Tai – vienas dažniausiai pas mus auginamų hamamelių. Žydėti gali pradėti jau nuo rugsėjo mėnesio, bet paprastai pražysta lapkričio pabaigoje, kai dauguma medžių būna be lapų. Žydi ilgai, kartais net visą mėnesį. Žiedai – geltonos spalvos, labai savotiško grožio ir įdomios formos, išsidraikę kuokšteliais. Nors lapkritį ar gruodį gamtoje skraidančių vabzdžių jau mažai, bet apdulkinti užtenka ir šių, nes tuo metu tiesiog daugiau niekas nebežydi.

Po žydėjimo prasideda ilgas sėklų nokimo laikotarpis. Užsimezgusios sėklos slepiasi riešuto dydžio pūkuotoje dėžutėje ir sunoksta tik kitų metų rudenį, kai pradeda žydėti nauji žiedai. Nuo to ir kilo mokslinis augalo pavadinimas, kuris reiškia „tuo pačiu metu su vaisiumi“. Šio krūmo tėvynė yra Šiaurės Amerikos rytinė pakrantė, ten jis užauga iki 8–8,5 m aukščio. Pas mus paprastai aukščiau 4–5 m nepasiekia.

Amerikos indėnai tikėjo, kad Didžioji Dvasia padarė šį augalą išskirtinį todėl, kad atkreiptų žmonių dėmesį ir kad indėnai galėtų jį plačiai naudoti tiek išoriškai gydydami žaizdas ar raumenų patempimus, tiek gerdami arbatas nuo įvairių vidinių negalavimų, o sėklas vartotų maistui. XIX a. Niujorke buvo pradėtas gaminti priešuždegiminio ir sutraukiančio poveikio veido kremas „Pond‘s“ iš sodinio hamamelio ekstrakto. Jis tebegaminamas iki šiol.

Japoninis hamamelis (Hamamelis japonica)

Šis krūmas užauga kiek aukštesnis už sodinį, bet žydi kiek vėliau – nuo gruodžio iki kovo mėn. Nors ir labai panašus į savo brolį „amerikoną“, bet kilęs iš kito pasaulio krašto – Japonijos, jis jautresnis šalčiui. Literatūroje galima rasti, kad šis hamamelis ištveria iki –280 °C šaltį, bet Lietuvoje apšąla ir prie mažesnių šalčių, nes mūsų žiemos labai permainingos, jos dažnai „apgauna“ iš kitų kraštų kilusius augalus, kai viduryje žiemos atšyla iki +5+10 °C, o po to netikėtai vėl smarkiai atšąla. Augalai atšilimą supranta kaip jau atėjusį pavasarį, pradeda budintis iš žiemos miego ir staiga vėl gauna šalčio dozę, tad nušąla arba net žūsta.

Kaip ir daugumos hamamelių, japoninio žiedai yra geltoni bei skleidžia nestiprų ir švelnų aromatą. Rudenį lapai nusidažo ryškiai geltona spalva, vėliau nukrenta.

Švelnusis hamamelis (Hamamelis mollis)

Krūmas, žydintis panašiu laiku kaip ir japoninis, bet laikomas atsparesniu šalčiui. Dėl savo gausaus ir puošnaus žydėjimo ir stambesnių žiedų jis laikomas pačiu gražiausiu iš visų hamamelių ir dažniausiai auginamas dekoratyvinių augalų soduose Vakarų Europoje. 10 metų amžiaus krūmas pasiekia 2,5–4 m aukštį. Jei per plačiai išsišakoja, galima atsargiai pagenėti. Dar vienas iš šio hamamelio privalumų – gali augti ir pusėtino derlingumo žemėje, nes kiti labiau mėgsta derlingesnę. Šis krūmas yra kilęs iš Kinijos. Yra išvesta keletas jo veislių („Goldcrest“, „Coombe Wood“, „Imperials“ ir kt.), besiskiriančių krūmo forma, žiedų didumu, skirtingo geltonumo atspalviais ir pan.

Tarpinis hamamelis (Hamamelis x intermedia)

Tai žmogaus sukurtas hibridas iš natūralių rūšių. Jo lapai stambūs, žali, pilkšvai melsvo atspalvio. Auga sparčiai. Nors išvesta įvairių šio hamamelio veislių, bet, ko gero, žinomiausia yra „Diane“, kurios žiedai – ne geltoni, o ryškiai raudoni su vyšniniu atspalviu.

Iš Šiaurės Amerikos taip pat atkeliavę dar du hamameliai. Tai pavasarinis hamamelis (Hamamelis vernalis), kuris žydėti pradeda sausio – vasario mėnesiais, o pas mus – kovą – balandį. Bei dar neturintis patvirtinto lietuviško vardo Hamamelis ovalis, nes tik 2004-aisiais metais buvo atrastas Misisipės valstijos miškuose. Pastarasis žydi švelniai rausvais žiedais ir yra labai retas.

VL