LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Dar prieš septynerius metus įžymaus Lietuvos kompozitoriaus Algimanto Bražinsko ir jo žmonos Alvydos vasaros prabėgdavo sodyboje ant Nemuno kranto šalia Merkinės. Tiesa, ilgainiui apsilankymai retėjo – užaugę vaikai neskubėjo čia lėkti, dėl darbų gausos ir patiems šeimininkams trūko laiko pasimėgauti nuostabiu gamtos kampeliu.
Statybos
Šeimos nariai pasitarę nusprendė trisdešimt metų turėtą sodybą iškeisti į sklypelį netoli miesto, Bezdonių seniūnijoje esančioje sodų bendrijoje. Sodyboje Bražinskai gyveno labai kukliai, neturėjo patogumų, todėl naujoje vietoje nutarė įsikurti patogiau.
Alvyda neslėpė: naujoji gyvenimo vieta pareikalavo ne tik fizinių jėgų, teko gerokai papurtyti ir piniginę. Nors sklypelio plotas – tik šeši arai, pastangų teko įdėti nemažai. Sklype iškilo 90 kv. metrų namas. Nors pradžioje šeimininkai svajojo apie vieno aukšto namuką, vėliau vis dėlto paklausė pažįstamo architekto nuomonės ir pridėjo dar pusę aukšto. Palėpėje suformuotoje didžiulėje erdvėje Bražinskai įsirengė miegamąjį. Nuostabūs vaizdai pro langus įtikino, kad jie pasielgė teisingai. Alvydai teko nemažai paplušėti. Kai namo statybai skirti pinigėliai baigėsi, šeimininkė, pasikonsultavusi su darbininkais, nutarė pati apšiltinti stogą ir sienas. Beje, rezultatu moteris liko patenkinta – darbus atliko ne prasčiau nei tikri profesionalai.
Šešių arų sklype pastatytame name Bražinskai gyvena ir žiemą. M. Ambrazo nuotr.
„Šiek tiek galvos skausmo kėlė laiptai į palėpę, tačiau darbininkai šią problemą išsprendė“, – pasakojo ji. Skoningai sutvarkiusi namuko interjerą, moteris ėmėsi aplinkos. Išmaniai tvarkomame sode gali puikiai leisti laiką ir namiškiai, ir jų svečiai.
Namas šildomas siurbliais oras–vanduo. Šeimininko teigimu, tai nėra brangus malonumas – vasarą už elektrą moka 30 eurų, o žiemą – 60 eurų. „Turime alternatyvų šildymą židiniu, todėl labai džiaugiamės gyvendami šiltai ir gana nebrangiai“, – teigė Algimantas.
Interjero sprendimus sugalvojo ir juos įgyvendino šeimininkė. M. Ambrazo nuotr.
Nestandartiniai sprendimai
Šeimininkė pripažino, kad nedidelis sklypo plotas pateikė iššūkių – apsodinant jį teko derintis prie kaimynų interesų, taip pat norėjosi sukurti erdvę anūkams palakstyti ir suaugusiems vaikams pasportuoti, ir kad patiems būtų malonu akis paganyti. Kūrybinis procesas įtraukė abu sutuoktinius. Prieš įgyvendindami sprendimus šeimininkai ieškojo informacijos, tikrino, kad neprašautų pro šalį.
Alvyda su Algimantu ilgai suko galvą, kaip pridengti sklype esantį šulinį. Pasirinko nestandartinį sprendimą: medžio darbus pamėgęs Algimantas jį apkalė, o šeimininkė ant jo apgyvendino savo sukurtus„balvonus“ . Kadangi kūriniai gimė per pačias Jonines, buvo pavadinti Jonu ir Janina.
Ant šulinio įsitaisė "balvonai" Jonas ir Janina. M. Ambrazo nuotr.
Šeimininkams labai norėjosi privatumo, todėl sugalvojo apsitverti šiaudų tvora, kurią apsodino pupelėmis ir nasturtomis. Alvyda planuoja tvorą dar apjuosti visžalėmis gebenėmis, tačiau kol kas jos čia sunkiai prigyja, nes iššąla. „Čia yra vadinamosios aukštapelkės, todėl būna šalčiau, – sakė šeimininkė. – Tarkim, jei rudenį Vilniuje 10 laipsnių, pas mus kokiais šešiais laipsniais mažiau.“
Alvydos mylimos rožės taip pat nušalo neištvėrusios šalčio, o pasodintas ricinmedis tarpsta ir džiugina akį. Nors jis nuodingas, tačiau atrodo egzotiškai. Alvyda turi patarimą spygliuočių mėgėjams: kalnų pušelių viršūnėles reikia ne kirpti, o laužyti, tada jos bus tankesnės.
Nuo kaimynų saugo nendrių tvora, apsodinta pupomis ir nasturtomis. M. Ambrazo nuotr.
Daržas ir šiltnamis
Nedidelis daržas – Alvydos karalija. Dviejose lysvėse auginami česnakai su braškėmis, prieskoninės žolelės. Kadangi tarpežiuose sunku sukinėtis su žoliapjove, šeimininkė juos išklojo plėvele, o ant jos storu sluoksniu pribarstė pušų žievės, kurią pati rankomis susmulkino. „Viena obelis, viena kriaušė, ridikėliai, salotos – visko per akis užtenka. Svarbiausia, kad darbas teiktų malonumą“, – patikino šeimininkė.
Alvydos pasididžiavimas – šiltnamis, kuriame puikiai dera pomidorai ir agurkai. Beje, pomidorai vienu metu pradėjo sirgti, tačiau šeimininkė juos papurškė skiestu pienu ir jie atsigavo. Ji didžiuodamasi rodė mėlynus pomidoriukus egzotišku pavadinimu Indigo rožė. „Labai gražūs ir skanūs, puikus derlius išaugo“,– gyrė ir siūlė ragauti.
A. Bražinskienės pasididžiavimas - šiltnamis, kuriame dera pomidorai ir agurkai. M. Ambrazo nuotr.
Ankstyva aukštaūgė mėlynųjų pomidorų veislė vertinama dėl originalios spalvos ir saldžių, skanių vaisių. Jie 50 g svorio, plona odele, augdami būna žali, o sunokę tampa beveik juodos spalvos. Vienoje kekėje užauga 12–20 vienodo dydžio vaisių. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į substratą. Kad sudygtų greičiau, pasėlis pridengiamas stiklu ar plėvele. Substrato temperatūra turi būti ne žemesnė nei +21–26 °C, patalpos – ne žemesnė kaip +23 °C. Išaugus 2–4 tikriesiems lapams, daigai persodinami po vieną. Į šiltnamį sodinami tuomet, kai nebegresia šalnų pavojus. Pomidorai nėra reiklūs dirvai, tačiau geriausiai auga priemolyje. 9–12 kv. metrų plotui pakaks 15 sėklų.
Šiltnamyje vietos atsirado ir indiniams špinatams. Tai vienmečiai vijokliniai augalai, galintys išaugti iki 2 metrų. Maistui naudojami mėsingi, malonaus skonio lapai. Iš jų ruošiamos salotos, verdamos sriubos, galima konservuoti žiemai. Vaisiai – violetiniai riešutėliai. Jų dedama į kompotus, kisielius, uogienes. Galima auginti pastatomuose vazonuose, balkonuose, tik būtina įrengti atramas. Sėklos dygsta ilgai, prieš sėjant rekomenduojama jas 12 val. pamirkyti kambario temperatūros vandenyje – greičiau sudygs.
Šiltnamyje žemė užmulčiuota žole. Pasak šeimininkės, tai labai patogu – nereikia ravėti, o ir augalams gerai, drėgmę ir šilumą sulaiko.
M. Ambrazo nuotr.
Šaunūs kaimynai
Šiais metais Bražinskai džiaugėsi ragaudami pirmąjį šilauogių derlių. Alvyda pasodino ir spanguolių, pirmųjų uogų tikisi sulaukti po trejų metų. Prieš sodindama daigus kruopščiai paruošė žemę – iškasė 30 cm gylio griovelį, į jį pripylė tinkamos rūgščios žemės. „Visko gali išmokti, dabar tiek yra informacijos. Pagaliau man žemė nėra svetima, augau pas babytę kaime, reikėdavo padėti daržus prižiūrėti – ravėti, laistyti, – pasakojo Alvyda. – Tiesa, sodyboje prie Nemuno neturėjau nei sodų, nei daržų.“
Bražinskai randa laiko ir kitiems savo pomėgiams, skaito knygas, grybauja, uogauja. Jų teigimu, čia jiems labai smagu gyventi. Darbštūs ir malonūs kaimynai dalijasi patirtimi ir augalais. „Nesipykstame ir su kitokiais kaimynais – lapėmis, bebrais, todėl gyvenimo pilnatvės per akis. Niekur nesinori iš šios vietos eiti“, – pripažino abu sutuoktiniai.
Paukščių girdykla gražiai įsiliejo į sodo dizainą. M. Ambrazo nuotr.
