Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kol yra kaminų, reikės ir kaminkrėčių

Atvėsus orams vėl prasideda šildymo sezonas. Vasaros rezidencijose – sodybose – taip pat dažniau imamos kurti krosnys, židiniai. Tie, kas dar nespėjo pavasarį išsivalyti dūmtraukių, susizgribo tai daryti dabar. Kaminkrėčiai pastebi, kad tvarkingais kaminais gali pasigirti retas šeimininkas, mat užsikorus ant stogo tenka ne tik valyti dervomis, smalkėmis apsinešusius dūmtraukius, bet ir lopyti tiesiog rankose byrančias jų konstrukcijas. Ugniagesiai gelbėtojai stebi liūdną tendenciją – dėl netvarkingų krosnių ir kaminų šiemet įsiplieskė dar daugiau gaisrų nei praėjusiais metais.

Situacija prasta

Vilkaviškio krašte besidarbuojantis kaminkrėtys Rimantas Radzevičius pabrėžia, kad atsakingai krosnis ir kaminus prižiūrintys sodiečiai į kaminkrėčius kreipiasi iškart po šildymo sezono. Paskutinį vasaros mėnesį, termometro stulpeliui nukritus žemyn, skambučių taip pat sulaukiama dažniau. „Tie, kas rūpinasi kaminais ir namų saugumu, kaminkrėtį kviečia pavasarį. Jų žiema niekada neužklumpa netikėtai. Tinginiai kaminus valo žiemą, nes dar galvoja, kad visą rudenį galės „pratempti“. Tačiau laukti nėra ko, nes mano rajone vis dar kyla gaisrų dėl netvarkingų dūmtraukių. Lietuvoje situacija su kaminų valymu ir priežiūra dar tikrai prasta. Aišku, nėra taip blogai kaip, tarkime, prieš penkerius metus, bet pasitempti turime kur. Pavyzdžiui, Vokietijoje niekas neklausia, ar žmogus nori valyti, ar ne. Ten reguliariai atvyksta tarnybos, išvalo kaminus ir išrašo sąskaitas“, – užsienyje pasiteisinusia praktika dalijasi kaminkrėtys.

Padėjo reidai

Jo manymu, atidžiau prižiūrėti kaminus padėjo ir ugniagesiai, kurie vykdydami reidus tikrino, ar kaimuose kaminai yra tinkamai išvalyti. Tokie reidai privertė miestelių, kaimų gyventojus pasitempti. Žinioms pasklidus po kaimą susizgribo ir kaimynai tvarkytis.

Važiuodami per kaimus ar miestelius dažnai pamatysime remontuojant stogą ar krapštant sienojus, tačiau, anot pašnekovo, praktiškai niekada nematome ant stogo užlipusio kaminkrėčio. „Gal jie dirba naktimis ar sekmadieniais, kai visi bažnyčioje, kad niekas jų nemato?“ – traukia pečiais pašnekovas, svarstydamas, kodėl savame ir aplinkiniuose rajonuose niekuomet nepastebėjo kaminkrėčio jo darbo vietoje.

Suodžiai ne vienintelė problema

Kaip dažnai reikia valyti kaminus? Rimantas primena, kad šildymo sezonu tai reikėtų daryti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius. Vyriškis sako, kad užlipus ant stogo ir pradėjus valyti dūmtraukius dažnai tenka apmūryti kaminus, o kai kada nukelti klibančias plytas ir parodyti šeimininkams, kad jos kėsinosi kam nors užkristi ant galvos. „Praktiškai kiekvienas kaminas turi didesnių ar mažesnių problemų. Didžioji dalis namų ir kaminų statyta dar sovietmečiu. Tuo laikotarpiu, dažniausiai dėl medžiagų trūkumo, kaminus mūrijo iš baltų silikatinių plytų. Tokios plytos absoliučiai netinka kaminui. Lyjant jos sutraukia drėgmę, veikiamos šalčio, šilumos ir drėgmės pradeda trūkinėti. Kamine laikosi apie 1 000 °C temperatūra. Iš baltos silikatinės plytos greitai nieko nelieka“, – pagrindinę kiaurų kaminų priežastį įvardija kaminkrėtys. Jis rekomenduoja kaminus mūryti iš naujo, tačiau šis darbas imlus laikui ir, žinoma, pinigams, mat naujam kaminui pastatyti reikia nemažai karščiui atsparių šamotinių.

Beržines malkas kūrenkite tik tuo atveju, jeigu jos džiovintos bent trejus metus. Kiek kitokia situacija su pušinėmis, eglinėmis malkomis. Nors pastarosios turi nemažai sakų, šie krosnyje sudega ir kaminai nuo jų taip greitai neapsineša kaip nuo beržinių malkų.

Tiesa, nuo nulio sumūryti kaminą nėra paprasta užduotis. Šis darbas turi būti atliekamas iš lėto, neskubant, maždaug kas metrą mūro paliekant išdžiūti ir taip po truputį lipant viršun. Jei to padaryti nepavyksta, paprasčiausia išeitis – montuoti karščiui atsparų plieninį įdėklą. Pasak kaminkrėčio, išvalius kaminą, tinkamai įmontavus ir eksploatuojant įdėklą, šeimininkas gali jaustis ramus 15–20 metų. „Kai pats sau stačiausi namą, kaminą mūrijau molinėmis, karščiui atspariomis plytomis. Į jį iškart montavau įdėklą. Taip saugiau, ir dūmus geriau ištraukia“, – savo patirtimi dalijasi Rimantas.

Svarbu ir kūrenimo temperatūra

Pasižiūrėjęs į kaminą patyręs kaminkrėtys gali pasakyti, kuo „pečius“ buvo kūrenamas. Nors visiems iki skausmo žinoma, kad plastmasių, gumų ar senų batų deginti krosnyse negalima, plastiko likučiais apsinešusius dūmtraukius valyti tenka ne taip jau retai. Jei dūmtraukis apsinešęs skysta arba jau spėjusia sudžiūti derva, tai ženklas, kad krosnis kūrenta šlapiomis ar drėgnomis malkomis. Tai taip pat gali išduoti, kad „pečiuje“ palaikoma netinkama temperatūra. „Kad dūmtraukis neapsineštų suodžiais, labai svarbu krosnyje palaikyti aukštą temperatūrą. Jei ji bus žemesnė kaip 65 °C, ant sienelių rinksis kondensatas, kaupsis derva. Klientai sako, kad stipriau kūrenant „pečių“ jiems per šilta. Mano patarimas paprastas – arba kurkite rečiau, arba atsidarykite langą. Iš kamino išeinantis dūmas turi būti karštas, tokiu atveju mažiau veliasi sienelės. Jei dūmas vėsus, pakilęs iki pusės kamino aukščio jis dar labiau atvėsta, kaupiasi kondensatas ir jis sėda, geriasi į plytas“, – atidžiai prižiūrėti kaminus ragina kaminkrėtys.

Pasak jo, geriausia šildytis tinkamu kietuoju kuru: gerai išdžiūvusiomis malkomis, anglimis ar briketais. Tokiu atveju susikaupia sausi suodžiai, kuriuos nuvalyti nesunku – jie nuo sienelių lengvai nubyra.

Venkite beržinių malkų

Pačios blogiausios malkos pečiui kūrenti – drėgnos beržinės malkos. Anot kaminkrėčio, jos turi itin daug dervų, kurios sėda ant dūmtraukio sienelių. Nusėdusias dervas labai sunku išvalyti. Beržines malkas kūrenkite tik tuo atveju, jeigu jos džiovintos bent trejus metus. Kiek kitokia situacija su pušinėmis, eglinėmis malkomis. Nors pastarosios turi nemažai sakų, šie krosnyje sudega ir kaminai nuo jų taip greitai neapsineša kaip nuo beržinių malkų. „Daug kas įsivaizduoja, kad spygliuočių malkos labai užvelia kaminus, tačiau taip nėra. Pažįstu Zanavykijos krašto žmonių, kurie tokiomis malkomis ir tesišildo. Kaminai valomi profilaktiškai, jokių problemų ten nėra. Bus gerokai daugiau darbo, jei šildysimės beržinėmis malkomis“, – akcentuoja pašnekovas.

Liaudiškas patarimas veikia

Pasiteiravus, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad krosnys su dūmtraukiais tarp periodinių valymų būtų geriau prižiūrėtos, R.Radzevičius primena liaudies išmintį. Antai dar senoliai ant žarijų paklodavo nestorą bulvių lupenų sluoksnį. „Dar patogiau pabarstyti bulvių krakmolo. Aš pats per šildymo sezoną jo į krosnį supilu 1,5–2 kg. Pas mane nesivelia nei „pečius“, nei įdėklas“, – pataria kaminkrėtys.

Gaisrų penktadaliu daugiau

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šaltuoju metų sezonu nuo 2020 m. rugsėjo 30 iki šių metų balandžio 30 d. šalyje kilo 5 056 gaisrai, iš jų 1 947 – individualiuosiuose ir daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Šių gaisru metu dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimo ar jų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų kilo 1 044 gaisrai, juose žuvo 19 žmonių, iš jų 3 vaikai. Tenka apgailestauti, kad tokių gaisrų šalyje nemažėja. 2018 m. dėl suodžių užsidegimo daugiabučių ir individualių namų dūmtraukiuose kilo 1 178, 2019 m. – 956, 2020 m. – 935 gaisrai. Šiemet iki rugpjūčio 31 d. kilo 765 tokie gaisrai, pernai per tą patį laikotarpį – 634, tad šiais metais jų 21 proc. daugiau.

Gresia baudos

Kaip teigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos specialistė Sonata Kukienė, šiemet valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai, vykdydami prevencinę akciją „Gyvenkime saugiai“, aplankė per 36 tūkst. gyventojų būstų. Pasibaigus karantinui, valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai ėmė ypač aktyviai lankyti gyventojų būstus ir konsultuoti juos priešgaisrinės saugos klausimais. Atvykę į namus jie apžiūri krosnis, elektros įrangą ir pataria, ką reikėtų sutvarkyti ar suremontuoti, kad name ar bute nekiltų gaisras. Taip pat primena, kad būtina išsivalyti dūmtraukius, tačiau jų netikrina. Prevencinės akcijos metu gyventojai nėra baudžiami. Pirmą kartą gyventojui taikoma pastaba, vėliau jis gali būti ir nubaustas. Skiriamos baudos nuo 10 iki 70 Eur, juridinių asmenų vadovams – nuo 30 iki 600 Eur.

Prieš kūrenant krosnis

·         Pastatuose, kuriuose yra įrengtos krosnys, prieš intensyvų kūrenimą būtina gerai sutvarkyti krosnis bei išvalyti dūmtraukius.

·         Gaisrai krosnimis šildomuose namuose kyla tada, kai krosnys perkaitinamos, atsiranda plyšių kaminų ar židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, taip pat, kai prakurams naudojami degalai ir kiti greitai užsiliepsnojantys skysčiai.

·         Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.

·         Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jų prikalti skardos lapą arba įrengti nedegų pagrindą.

·         Kai kūrenasi krosnis ar dega dujinė viryklė, neišeikite iš namų, nepatikėkite jų priežiūros mažamečiams vaikams.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija

Rekomenduojami video