Gyvenant kaimo sodyboje didelis privalumas tai, kad šildymo sezoną galime pradėti tada, kada patys to norime. Tiesa, šis malonumas turi ir kitą medalio pusę – tuo, kuo šildysimės, turime pasirūpinti patys. Ne be reikalo sakoma, kad geras šildymas prasideda nuo kokybiškos malkinės. Tam, kad iš kamino sklistų švelnus, šviesus dūmas, o namuose būtų maloniai šilta, malkos turi būti gerai išdžiūvusios, tvarkingai sandėliuojamos.

Be to, malkinė nebūtinai turi būti kiemo kamputyje paslėpta stoginė su jai skirta funkcija. Pažvelgus į šį statinį kūrybiškai, jį galima paversti tikra kiemo puošmena.

Džiovinti dvejus metus

Šviežiai sukapotų malkų net ir senais laikais žmonės į krosnis ar laužus nemesdavo, šildymui rinkdavosi tik gerai išdžiūvusią medieną. Drėgnas pakuras mesdami į liepsną ne tik uždūminsime, turėsime daugiau pelenų, bet ir kamine pradės kauptis suodžiai, dervos. Pastarąsias išvalyti be kaminkrėčio – praktiškai neįmanoma. Be to, malkos bus mažiau kaitrios, norint gerai įšildyti namus, jų reikės daugiau, šildymo kaštai bus didesni. Tai ypač aktualu malkas perkantiems sodiečiams. Dėl to šildytis geriausia tik gerai išdžiūvusiomis malkomis. Kūrenimui skirtos malkos dažniausiai turi 14–20 proc. drėgmės. Tinkamomis sąlygomis jos išdžiūva per pusantrų ar dvejus metus. Ilgiau džiūsta beržinės malkos. Jas į krosnį galima mesti tik saulei ir vėjui jas džiovinus trejus metus. Nors galima pirkti jau paruoštas kūrenti malkas, tačiau jos kainuoja brangiau, o ir joms reikia parūpinti gerą sandėliavimo patalpą.

Išrinkite gerą vietą

Vieni malkas krauna į daržinės ar sandėliuko pasienius, kiti – meistraujasi malkines. Sodybų šeimininkams, anot medienos darbus atliekančio meistro Aurimo Juozapavičiaus, svarbu ne tik praktiškumas, bet ir estetika. Vyriškis tikina pastaruoju metu sulaukiantis nemažai užsakymų būtent malkinėms pastatyti.

Kad statinys būtų ne tik gražus, bet ir patogus, praktiškas naudoti, meistras pirmiausia siūlo atkreipti dėmesį į statinio vietą. Malkinė turėtų būti ūkinėje sklypo dalyje, nedaug nutolusi nuo gyvenamojo namo, kad reikėtų įveikti kuo trumpesnį atstumą nešant glėbius malkų. Tamsiais rudens ar žiemos vakarais, ko gero, niekas nenori tempti malkų iš tolimiausio sklypo taško. Tačiau jeigu jums malkinė reikalinga tik lauko židiniui, pirčiai, šašlykinei, kepsninei užkurti, ją statyti galite patogioje, lengvai prieinamoje vietoje, tačiau esančioje toliau nuo pagrindinio namo. Taip pat patariama malkinę statyti šiaurinėje sklypo dalyje. Šioje zonoje daugiausia statomi ūkinės paskirties statiniai: sandėliukai, daržinė, garažas dirbtuvės ir kt. Tokiu būdu reprezentacinėms zonoms paliekamos rytinės, pietinės, vakarinės zonos, kurias palankiau apželdinti, lengviau prižiūrėti augalus ar paprasčiausiai maloniau ilsėtis saulės atokaitoje.

Derinkite prie fasado

Meistras pabrėžia – malkinė turėtų būti patogi, arti kūrenimo vietos. „Visuomet rekomenduoju malkinę ne glausti prie jau stovinčio pastato sienos, o statyti ją atskirai. Tai užtikrins malkų vėdinimą iš visų pusių. Kiekvienas žmogus turi savitą skonį. Pastebėjau, kad tiems, kas prašo malkinę pastatyti paprastoje valdoje, ne kaimiškoje ar kaimo turizmo sodyboje, estetika nelabai svarbi. Visai kita kalba kaimo sodybose. Visai neseniai stačiau penkiakampės konstrukcijos malkinę, su kas antra siena atvira, kad būtų gera ventiliacija. Čia jau kreipiamas dėmesys ne tik į konstrukcijos formą, spalvą (svarbu, kad derėtų su kitais pastatais), būtų parinkta gera stogo danga. Jei pastatų fasadai mediniai, pageidaujama, kad ir malkinė būtų būtent tokia. Yra tekę statyti ir metalinio karkaso malkinę su medine apdaila, tačiau dauguma žmonių renkasi medinį karkasą“, – pasakoja meistras.

Pakelkite nuo žemės

Malkos, kaip ir bet kokia kita mediena, labai greitai pritraukia drėgmę, todėl svarbu, kad malkinė stovėtų ne žemiausioje sklypo vietoje. Tokia vieta malkoms sandėliuoti netinka dėl ten ilgiau užsilaikančio vandens, drėgmės. Taip pat malkinė neturėtų stovėti šalia vandens telkinių. Tad jei turite kūdrą ar gyvenate netoli upės, ežero, malkinę statykite aukščiau, kad jos nepasiektų drėgmė. Meistras atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbią detalę – statant malkinę svarbu ją pakelti nuo žemės, t. y., statyti ant polių ar metalinių gulekšnių. Malkinės grindys nuo žemės turėtų būti pakeltos mažiausiai per sprindį. Tai ne tik apsaugos medinę jos konstrukciją, bet ir pačias malkas nuo lietaus, sniego.

Malkos, kaip ir bet kokia kita mediena, labai greitai pritraukia drėgmę, todėl svarbu, kad malkinė stovėtų ne žemiausioje sklypo vietoje. Tokia vieta malkoms sandėliuoti netinka dėl ten ilgiau užsilaikančio vandens, drėgmės.

Grindys turėtų būtų klojamos panašiai kaip terasose, tarp lentų turėtų būti nedidelis tarpelis, užtikrinantis gerą vėdinimą iš apačios. Visa malkinės konstrukcija taip pat turėtų būti impregnuota. „Medieną būtina apsaugoti nuo drėgmės. Kadangi joje visą laiką bus medžio su medžiu kontaktas, pageidautina, kad konstrukcija būtų impregnuota ir geriausia, jei tai būtų padaryta giluminiu būdu“, – pabrėžia A.Juozapavičius. Giluminiu būdu impregnuota mediena kelis kartus prailgina medienos eksploatacinį laiką, nes impregnavimo skystis prasiskverbia per visą gyvą medieną. Dėl to mediena įgyja itin didelį atsparumą drėgmei, saulės spinduliams, grybeliams, puvėsiams, bakterijoms ir net termitams.

Palikite oro tarpus

Taip pat meistras rekomenduoja malkinės sienas suręsti taip, kad jose liktų oro tarpai. Jei malkinė uždaresnio tipo, medinių sienų apkaloje (ji gali būti tiek horizontali, tiek vertikali) reikia palikti tarpus, tačiau bene populiariausias sprendimas – malkinė, kurios dvi sienos uždaros, dvi – atviros. Atviro tipo malkinės mėgstamos ir dėl estetiško vaizdo. Gražiai sukrautos malkos gali puošti kiemą it savotiška medinė mozaika. „Jei norite biudžetinio varianto – malkinei statyti rinkitės pušies ar eglės medieną. O jei norite ilgaamžiškesnio sprendimo – geras pasirinkimas bus sibirinė pušis, maumedis. Maumedis yra kietmedis, jam reikia labai mažai priežiūros. Jo praktiškai nereikia alyvuoti, prižiūrėti“, – rinktis medžiagas pagal savo kišenę siūlo meistras A.Juozapavičius. 

Nuošaliose sodybose vis dažniau naudojami rūdinto metalo elementai. Iš jo tiesiami ne tik apsauginiai vejos borteliai, pakeltos lysvės, bet ir gaminamos malkinių konstrukcijos. Toks sprendimas atrodo moderniai bei stilingai. Ažūriška malkinės konstrukcija gali atskirti funkcines kiemo zonas ar pasislėpti jas nuo kaimynų akių.

Kalbant apie malkinės stogą, jis, priklausomai nuo statinio dydžio, gali būti vienašlaitis ar dvišlaitis. Svarbiausia, kad jo dangoje nebūtų palikta angų, praleidžiančių drėgmę.

Gali įsisukti ilgapirščiai

Ne nuolat gyvenamose sodybose retai, tačiau kai kada pasitaiko smulkių vagysčių. Vagišiai netgi nusitaiko į tvarkingai, tačiau be nuolatinės priežiūros sukrautas malkas. Jei turite kaimynų, tačiau patys sodybose viešite retai, patariama malkines statyti į kaimynų pusę, tikintis, kad papildomos akys atbaidys ilgapirščius. Jei turite uždaro tipo malkinę, rekomenduojama išvykstant ilgesniam laikui jų duris užrakinti.

Kad malkos gerai džiūtų

·  Daugiausia kaitros duoda tik gerai išdžiūvusios malkos. Tam, kad malkos gerai išdžiūtų, jas tinkamai sandėliuokite 1,5-2 metus.

· Malkos – labai gerai sugeria drėgmę, todėl džiovinama mediena negali liestis su žeme. Malkinė turi būti per pora sprindžių pakelta nuo žemės, užtikrinant gerą ventiliaciją iš apačios.

·  Malkinė turi būti gerai ventiliuojama. Tam reikalui sienose ir grindyse palikite nedidelius oro plyšius. Kitu atveju malkos pradės pelyti.

·  Nemažiau svarbu, kad į malkinę drėgmė nepatektų ir iš viršaus. Stogo danga turi būti nepažeista.

·  Idealu, jei malkinė gautų tiesioginės saulės šviesos, tai paspartins malkų džiūvimą.  

·  Malkinę statykite šiaurinėje sklypo dalyje. Parinkite aukštesnę vietą, kur neužsilaikytų perteklinė drėgmė. Nestatykite malkinės prie vandens telkinio.