Skonis draugų neturi. Šiuo posakiu, ko gero, reikėtų vadovautis pradėjus didžiuosius sodybos remonto darbus. Vieniems arčiau širdies kaimiškas, klasikinis stilius, kiti dairosi modernaus, derina kelis stilius. Grindys yra svarbus namų interjero akcentas, joms keliami tikrai nemaži reikalavimai. Grindų danga privalo būti patvari, estetiška, kokybiška, negirgždanti, taip pat turi sulaikyti šilumą, kad šaltais žiemos vakarais būtų malonu ja vaikščioti.

Išlaukti 29 dienas

Bet kokių grindų klojimo pradžios taškas – pagrindas. Atvykęs į sodybas betonuotojas Ovidijus Stanionis bemaž visur mato vienodą vaizdą: klientai patys išsidaužo seną grindinį, o norėdami sutaupyti susikloja ir polistirolą. Tiesa, visa tai atvykusiems meistrams tenka iškart taisyti: „Suprantu pastangas ir norą sutaupyti. Bet kai kalbame apie grindis, visi žinome posakį apie skubos darbą. Grindys būna nelygios, išsipila nevienodas betono storis, dėl to kyla problemų.“

Pašnekovas pastebi ir dar vieną gana dažnai pasitaikančią klaidą įsirengiant grindis. Anot jo, dėl per didelio noro kuo greičiau užbaigti darbus, nepalaukiama kol betonas pilnai išdžius ir ant jo sudedamos lentos ar kita medinė danga. „Gavusios drėgmės grindys greitai išsikraipo. Pagal visą betono liejimo technologiją reikia laukti 29 dienas. Vasarą, manau, užtenka palaukti geras dvi savaites. O jei darbai atliekami žiemą, būtina apsišarvuoti kantrybe. Nereikia manyti, kad jei praėjus dviem dienoms po betono liejimo ant jo galime lipti patys, galima dėti ir grindis. Skubėti čia tikrai nereikia, kad darbas ir pastangos nenueitų perniek“, – pataria O.Stanionis.

Senose sodybose šveičia grindis

Susitvarkius pagrindus belieka apsispręsti, kokią dangą rinksitės. Daug lengviau apsispręsti, kur ir kokias grindų dangas kloti, jei tiksliai žinote, kiek laiko sodyboje bus gyvenama ir kuo ten planuojama užsiimti. Daugiau nei penkiolika metų grindis klojantis meistras Rolandas Kabošis sako pastaruoju metu sulaukiantis nemažai užklausų iš kaimo turizmo sodybų bei naujakurių sodiečių, neseniai įsigijusių sodybą. Pastarieji nori kosmetinio remonto, kad galėtų bent jau ramiai vasaroti, todėl į dangą nenori daug investuoti. „Senose sodybose randu senas nudažytas lentas. Jeigu lentos dar nėra sutrešusios ir tenkina jų kokybė, nušveičiu ir šeimininkai sprendžia, ką toliau daryti: tepti alyva ar nulakuoti“, – tikina meistras. Priešinga situacija kaimo turizmo sodybose, kuriose keliami kiek aukštesni standartai: danga turi būti tvirta, atspari, todėl ir investicijos į ją didesnės.

Laukti bent dvi savaites

Kaimiškose sodybose, kuriose norima išlaikyti autentišką interjerą, anot R.Kabošio, daugiausia renkamasi medines lentas. Vienas populiariausių sprendimų – pušinė mediena. Pastarosios gana tvirtos ir gerokai pigesnės už uosines ar ąžuolines. Jas įsigijus kloti lentų nereikėtų skubėti. Idealu, jei patalpose, kur bus klojamos lentos, jos būtų tvarkingai sudėtos į krūvą ir prastovėtų bent 2–3 savaites. „Mes visuomet rekomenduojame neskubėti. Medis yra tokia statybinė medžiaga, kuri gavusi didelius temperatūros ar drėgmės kontrastus pradeda kraipytis. Kai kada žmonės neturi kantrybės, ima ir išsyk susideda lentas. Tačiau skubantys greitu metu turi viską perdaryti, o dėl to nesitaupo nei laikas, nei pinigai“, – neskubinti darbų su medžiu pataria meistras.

Populiarumo nepraranda laminatas

Namai yra viena tų vietų, kur praleidžiame daugiausia laiko, o grindų danga – vieta, su kuria turime daugiausia kontakto. Todėl labai svarbu, kad ji būtų ne tik stilinga, papildanti bendrą namų interjerą, bet ir praktiška bei sveika naudoti. Ieškantiems autentiškumo, tačiau nenorintiems išlaidauti R.Kabošis siūlo rinktis laminatą. Ši danga yra geras pasirinkimas sodybos grindims, nes, palyginti su natūralaus medžio grindimis, yra pigi, o taip pat parinkus norimą dizainą galutinis rezultatas gali atrodyti iš tiesų gražiai. Šiandien gana populiarus sprendimas – ekologiškas laminatas. Nors ekologiškas laminatas kiek brangesnis nei įprastinis, jis patrauklus tiems, kurie nepageidauja, kad dangų sudėtyje būtų toksinų, cheminių medžiagų ar tirpiklių. Dažnu atveju jos nepraleidžia drėgmės, negirgžda, yra atsparios ultravioletiniams spinduliams, ant jų taip greitai nesikaupia dulkės, purvas. Kadangi tokia medžiaga pasižymi atsparumu drėgmei, ji dažnai klojama virtuvėje, vonioje.

Grindų šildymas sodiečių nevilioja

Vis dėlto, pats patvariausias sprendimas minėtoms zonoms namuose – plytelės. R.Kabošis sutinka, kad jos nėra tokios estetiškos kaip medis, tačiau plytelių taip pat yra įvairių formų, spalvų, sudėties. „Jeigu plytelės negadina bendro estetinio vaizdo, virtuvėje ir vonioje visada siūlau rinktis būtent jas“, – pabrėžia pašnekovas. Svarbiausias plytelių privalumas – jas lengva išvalyti, prižiūrėti.

Kaimiškose sodybose, kuriose norima išlaikyti autentišką interjerą, daugiausia renkamasi medines lentas. Jas įsigijus kloti lentų nereikėtų skubėti. Idealu, jei patalpose, kur bus klojamos lentos, jos būtų tvarkingai sudėtos į krūvą ir prastovėtų bent 2–3 savaites.

Nemažai žmonių dažnai svarsto apie šių zonų grindų šildymą. Tačiau pašnekovas pastebi, kad kaimiškose sodybose jis vis dar nėra labai populiarus. Jei sodyba nuolat negyvenama, reikia gerai pagalvoti, ar apsimoka į tai investuoti. Taip pat svarbu parinkti grindų šildymo būdą: šildomos vandeniu arba elektra. „Kiek tenka dirbti sodybose, daugiausia apšildoma vonia ir tualetas. Ko gero, patogiau rinktis šildymą elektra, nes nereikia pilti specialaus skysčio, kad vanduo žiemą neužšaltų, ypač jei užeitų dideli speigai, o namuose nieko nėra“, – svarsto pašnekovas.

Vinilinė danga – už ir prieš?

Vinilinės grindys – dažnas pasirinkimas naujos statybos būstuose. Paprastai sakant, tai plytelių ir lentų formos heterogeninė grindų danga, kuri tiek išvaizda, tiek pojūčiu atrodo kaip natūralus medis. Vinilinė grindų danga pasižymi geromis eksploatacinėmis savybėmis, yra lanksti ir atspari dėvėjimuisi, nebijo vandens ir drėgmės, todėl ją galima naudoti tiek namuose, tiek komercinės paskirties patalpose.

Tačiau kaimiškuose namuose, anot R.Kabošio, ji nėra populiari. „Vinilinei dangai reikia labai lygaus pagrindo, o sodybose jo niekada nebūna. Be to, vinilinės grindys neatrodo taip estetiškai, kaip, tarkime, medinės. Tokią dangą daugiau kloja tie, kurie grindis išsilieja visiškai naujai arba stato namus nuo nulio.“

Nori sutaupyti

Interjero dizainerė Rimma Frolova pastebi, kad jei sodyba nėra nuolat gyvenama, žmonės į ją linkę investuoti mažiau, renkasi pigesnius, paprastesnius grindų dangos variantus: laminatą, vinilą.

Kiliminė danga sodyboje, pasak R.Kabošio, nepraktiška, mat iš lauko nešasi purvas ir kiti nešvarumai, šapeliai, todėl ją kiek sunkiau išvalyti. Panašios nuomonės laikosi ir R.Frolova, pastebėdama, kad jei sodyba nebus nuolat gyvenama, kilimas gali prisitraukti drėgmės. „Kartais būna, kad išgriaunamos grindys viename kambaryje ir ten susitvarkius nori išsikloti kiliminę dangą. Išeina taip, kad viename kambaryje, tarkime, laminatas. Tačiau visuomet rekomenduoju išlaikyti vieningą stilių ir tarp jų nesiblaškyti. Kelis dangų tipus galima derinti, jei namas yra dviaukštis. Pavyzdžiui, pirmame aukšte vinilinė danga arba laminatas, o antrame – medis“, – įžvalgomis dalijasi interjero dizainerė.