Jeigu Milanas yra drabužių mados sostinė, tai Londoną pavadinę sodininkų meka – nesuklysite. Čia kasmet organizuojama sodo, gėlių paroda pritraukia tūkstančius kraštovaizdžio dizainerių iš viso pasaulio. Jau tapo savotiška tradicija, kad didžiausią pripažinimą parodoje pelnę dizainerių darbai ima diktuoti madas ir sodininkų mėgėjų želdynuose.

Aukštoji aplinkos mada

Kraštovaizdžio dizaine, kaip ir architektūroje, drabužių ar namų interjero dizaine, vyrauja tam tikros mados, keičiasi tendencijos, įsisuka nauji vėjai. „Sodo idėjų“ įkūrėja Aušrinė Šečkuvienė sako, jog mūsų kraštiečiai vis dažniau išvyksta į užsienį ir pamato, kad aplinka, sodai kuriami kiek kitaip nei esame įpratę matyti. „Lygiai kaip egzistuoja aukštoji mada Milane kuriant drabužius, sakyčiau, kraštovaizdžio kūrimo mados diktuojamos Čelsyje, Londone, organizuojamoje gėlių parodoje. Į ją vyksta ir parodomuosius sodus kuria kraštovaizdžio dizaineriai iš viso pasaulio. Jie savo kūriniais atskleidžia naujoves, tai, kas yra siektina“, – pasakoja Aušrinė, pridurdama, kad pagal paskelbtas parodos nominantų sukurtas vizualizacijas galima suprasti, kokios tendencijos vyraus ir šiemet. Jos iš parodų stendų pamažu pradeda keltis ir į mūsų kiemus.

Šiais metais minėta paroda Londone vyks gegužę. Parodos organizatoriai skelbia, kad sodų dizaineriai naudos augalus, skatinančius biologinę įvairovę.

Daugiau romantikos

Pasak A.Šečkuvienės, jau praėjo laikas, kai praktiškai visur buvo sodinami visžaliai spygliuočiai. Šiandieną ir toliau auga natūralistinių želdynų, vadinamųjų prerijų sodų arba žolinių augalų, populiarumas. Šiemet itin madinga melsvai violetinė spalva, kurią neša daugiamečiai augalai, želdiniai. Taip pat dėmesio centre šiemet bus ir angliško stiliaus sodai. „Romantiškas angliškas sodas vis populiarėja. Mums reikalinga tai, kas mus apstulbintų, sugrąžintų į svaigulį. Norisi to, kas sugrąžintų į rojaus sodus“, – daugiau romantikos soduose ieškoti kuriant savo aplinką skatina kraštovaizdžio dizainerė.

Ne pagrindinis kriterijus

Kiekvienų metų pabaigoje skelbiamos ir ateinančių metų madingos spalvos. Aplinkos apželdinimu, planavimu, sodinimu ir priežiūra užsiimančios įmonės „Gamtiška“ kraštovaizdžio dizainerė Indrė Orintė pastebi, kad kasmet renkama madinga spalva nejučia įsilieja į mūsų aplinką. Ji pradeda dominuoti interjeruose, aprangoje, spaudoje – ne išimtis ir sodas. „Kurdami naujus želdynus panaudojame madingas spalvas, jei jos tinka prie bendros idėjos ir patinka užsakovui. Jau esančius želdynus galima papildyti madingomis spalvomis, tam panaudojant vienmečius augalus, – naujas, madingas spalvas, kai jos tinka prie bendros dizaino idėjos, derinti siūlo kraštovaizdžio dizainerė. – Mada nėra pagrindinis pasirinkimo kriterijus, yra nemažai kitų sąlygų augalui, kad jis taptų želdyno dalimi.“

Universali spalva

Norintiems susikurti stilingą sodą ar priderinti jam madingą akcentą I.Orintė turi nemažai patarimų. Ji primena, kad šiemet madinga vadinamoji „Veri Peri“ – melsvai violetinė spalva. Ji išties dėkinga sodininkams. Pirmiausia dėl to, kad augalų pasirinkimas labai didelis. Pašnekovės teigimu, ši spalva gana universali, lengvai derinama su daugeliu kitų atspalvių. „Melsvai violetinė spalva gražiai atrodo žaliame fone, linksmai žaidžia su geltonais atspalviais, o jei norisi subtilesnio derinio, naudokite ją kartu su balta. Iš šios spalvos augalų kažką išskirti nelengva, nes jų tikrai daug. Saulėtoms vietoms puikiai tiks levanda, kuri gali tapti ir prieskonių sodo dalimi. Snaputis „Rozanne“ – daug apdovanojimų turintis augalas, mylimas dėl ilgo žydėjimo. Jis gali augti tiek saulėtoje vietoje, tiek pusiau pavėsyje. Jei norisi kažko aukštesnio, puikiai tiks veronikūnas, mėlesas, strėlialapė verbena, šalavijas „Caradonna“. Pavėsiui puikiai tiks žiemė ir šliaužiančioji vaisgina. Taip pat galima rinktis šias svogūnines gėles: dekoratyvinius česnakus, irisus, sniegžydres“, – šiemet madingos melsvai violetinės spalvos turtingus augalus vardija I.Orintė.

Atsirinkti patikimus augalus

Tiesa, kraštovaizdžio dizainerės primena auksinę taisyklę projektuojant želdynus – nesikoncentruoti vien į žiedynų spalvą. A.Šečkuvienė įsitikinusi, kad pilnas paveikslas susideda ne tik iš žiedų, bet ir iš lapijos, jos formos, spalvų ir jų kaitos keičiantis metų laikams.

„Jeigu želdynus kursime galvodami vien apie žiedų spalvas, gero vaizdo negausime, nes augalas turi išlikti dekoratyvus ne tik tada, kai žydi. Visą laiką sakau, kad kraštovaizdžio dizaine svarbu į augalus žiūrėti kaip į statybinę medžiagą, kuri turi atlikti savo darbą. Kiekvienas sodo dizaineris turi sąrašą patikimų augalų, kurie savo efektu niekuomet neišduos. Tokie augalai gerai išlaiko formą, nesukrenta, jie yra patikrinti ir mūsų klimato sąlygų“, – aiškina kraštovaizdžio dizainerė, pabrėždama, kad gėlynų kūryba – itin tapybiškas darbas.

Vejas keičia želdynai

„Gamtiška“ atstovė sutinka, kad natūralistiniai želdynai jau kuris laikas susilaukia nemažo susidomėjimo. Tačiau, anot I.Orintės, įsigilinus į visus šio stiliaus niuansus, dažniausiai šį stilių renkasi jau patirties turintys sodininkai. Esą šiuolaikinis žmogus, kurio kasdienybė nėra sodas, dažniausiai nori kažko neapkrauto ir lengvai prižiūrimo.

„Žvelgiant į dabartines tendencijas, tikrai madinga gamtiškus elementus (miško, pievos) atkartoti želdynuose, bet juos suvaldyti, pritaikyti žmonių poreikiams. Natūralistiniuose želdynuose vyraujantys siauralapiai žoliniai augalai (pvz., miskantai, lendrūnai, melvenės ir kt.) suteikia lengvumo, grakštumo, yra nereiklūs ir atranda vietą praktiškai bet kurio stiliaus sode. Jau dabar jaučiamas didesnių želdynų poreikis, mažinami vejos plotai, kurie iki šiol karaliaudavo kiemuose. Pamažu ateina supratimas, kad veja yra brangus ir daug priežiūros reikalaujantis malonumas. Tikimės, kad kuo toliau, tuo daugiau atsisuksime į mus supančią gamtą, o ne ieškosime egzotikos, kuri teiks daugiau vargo nei džiaugsmo“, – semtis įkvėpimo iš laukinės gamtos skatina kraštovaizdžio dizainerė I.Orintė.