Tvarkingas stogas – vizitinė namų kortelė. Kokybiška stogo danga ne tik užtikrina estetinę išvaizdą, bet ir yra ilgos tarnavimo trukmės bei kokybės garantas. Stebint itin pabrangusias statybinių medžiagų kainas, VL pasiteiravo šiuo metu būstą statančių ar jį remontuojančių sodiečių, kokias stogo dangas jie renkasi ir kodėl.

Nenorėjo sunkios dangos

Naujų namų įkurtuvės – visų laukiama šventė. Tačiau procesas iki šios dienos – ilgas ir pažymėtas aibe įvairiausių darbų. Praėjusių metų rudenį sodyboje statomo namo stogą užsidengusi Inga Ronkaitė džiaugiasi, kad ilgai planuoti darbai jau pabaigti.

„Kiek mums atsieis stogas, preliminarius skaičiavimus darėme dar 2020-aisiais. Kadangi namas sodyboje, ieškojome geros kokybės ir kainos santykio. Tačiau kai architektas mums parengė visą projektą, prasidėjo COVID-19 pandemija ir tai turėjo labai didelę įtaką statybinių medžiagų kainoms. Mūsų išsirinkta skardinė stogo danga pabrango 50 proc.“ – smarkiai išaugusias kainas dėl pandemijos prisimena I.Ronkaitė.

Tačiau statybų šeima nestabdė ir tęsė darbus. Kadangi namas karkasinis, jie nenorėjo sunkios dangos, todėl natūraliai keramikinės ir betoninės čerpės atkrito. Skardą rinktis pasiūlė ir namo architektas. Tačiau atėjus laikui rinktis gamintoją, dangos specifikaciją, Sandra konsultavosi su namo statytoju, teiravosi ir žmonių nuomonių socialinių tinklų forumuose. Visų rekomendacijos nukreipė pas suomišką stogų dangų gamintoją.

„Mūsų namas yra skandinaviško stiliaus, todėl mums atrodė, kad stogo danga turi būti lygi, o ne imituojanti čerpių bangavimą. Nors lygi danga buvo brangesnė už banguotą, ji mums atrodė gražiau. Tiek namo, tiek stogo antracitinė spalva. Norėjome tamsiai pilkos spalvos“, – sako pasirinkimu patenkinta I.Ronkaitė.

Anot jos, rinkoje galima rinktis ir panašios charakteristikos lenkiškas dangas. Jos iš pažiūros panašios, o kaina – mažesnė. Tačiau Inga pigesne alternatyva nesidomėjo, nes gauti atsiliepimai parodė, kad tokios dangos greičiau nublunka, joms taikoma trumpesnė garantija. „Kadangi mūsų stogas tamsus, norėjosi, kad kuo ilgiau jis toks liktų“, – pridūrė pašnekovė.

Kad stogas nebarškėtų

Nors skardinė danga bene dažniausias pasirinkimas dengiant stogus, ji turi ir tam tikrų minusų. Vienas pagrindinių trūkumų – barškėjimas lyjant. Tačiau specialistai pataria, kad skardą reikia įrenginėti pagal instrukcijas, t. y. tarp skardos ir grebėstų privalo būti tarpinė, kuri sumažina barškėjimą, o ir stogo plokštuma turi būti kuo lygesnė. Taip pat triukšmo lygį gali sumažinti ir gerai apšildytas stogas. Jei stogo apšiltinimas dedamas ne mažiau kaip 25 cm, tuomet triukšmo namuose lietui lyjant bus mažiau.

Šia taisykle vadovavosi ir I.Ronkaitė. Ji pasakoja stogo šiltinimui naudojusi akmens vatą, kurios storis siekė 45 cm. „Svečiuojantis pas kitus tikrai girdėjosi stogo barškėjimas, todėl stengėmės dėti storą sluoksnį akmens vatos. Teko būti mūsų name kai lijo, pūtė stiprus vėjas. Nepastebėjau, kad būtų labai didelis triukšmas“, – tikina pašnekovė.

Planai ateičiai

Brangstanti elektra vis daugiau sodiečių kartu su stogo remonto ar statybos darbais verčia pagalvoti ir apie saulės kolektorių montavimą ant stogo. Ingos šeima – ne išimtis. Nors stogas jau pastatytas, liko tik vidaus tvarkymo darbai, ji su vyru svarsto kitais metais montuoti ir saulės elektrinę. „Ant mūsų stogo dangos bus labai lengva pritvirtinti kolektorius, o ir pats stogas nesigadins. Kitais metais tą tikimės padaryti. Šią galimybę svarstėme anksčiau, bet suabejojome, tačiau matant kaip brangsta elektra – kito pasirinkimo nelieka“, – įsitikinusi pašnekovė.

Saulės elektrinė pakoregavo planus

Tuo metu Sandra ne tik galvoja apie saulės elektrinę ant stogo – ji netrukus bus užkelta. Saulės elektrinė užims du trečdalius vienšlaičio stogo. Moteris tikina visuomet norėjusi namo stogą dengti keramikinėmis čerpėmis, tačiau planai montuoti saulės elektrinę norus pakoregavo. Ji, kaip ir Inga, nusprendė rinktis skardinę dangą.

Pirma, jai keramikinės čerpės pasirodė nepraktiškas sprendimas dėl svorio, antra – keramikinės čerpės dedamos ir dėl estetikos. O kadangi jas beveik visas uždengs saulės kolektoriai, jas dėti nebeliko prasmės. „Čerpės daug sveria. Kadangi ant stogo statome saulės elektrinę, svoris dar padidėja. Taip pat čerpėms dėti reikalingas ir tinkamas stogo nuolydis: jei jis mažas, būtų reikėję galingesnės medienos konstrukcijos“, – dėsto Sandra.

Pasak jos, daug ką atbaido keramikinių čerpių kaina. Iš tiesų jos nėra tokios brangios, kaip gali iš pradžių pasirodyti. Jos teigimu, čerpių kvadratas pats savaime nėra labai brangus, o jei stogas vieno šlaito, brangios skardos ir čerpių kaina išlieka panaši. O štai jei stogas turi daug šlaitų, papildomai dedasi kraiginės ir kraštinės čerpės. „Jų kaina skaičiuojama už vienetą, o ne kvadratais. Jei stogas su daug kraigų, čerpių kaina išauga dvigubai vien dėl tų užbaigimo detalių“, – pabrėžia pašnekovė.

Rinkdamasi skardinį stogą, ji sako dėmesį kreipusi į dangos storį, esą kuo storesnė, tuo geriau. Dėl to ji išsirinko 0,6 mm. Renkantis skardinę dangą Sandra taip pat ragina atkreipti dėmesį ir į jos kokybės klasę. Kuo žemesnė klasė, tuo trumpesnė jos garantija. Kokybės klasė dažnai atspindi tokias charakteristikas kaip atsparumas UV spinduliams ir įbrėžimams, identifikuoja, koks dangos paviršius (pavyzdžiui, matinis, pusiau matinis ar blizgus).

Svarsto apie skalūnus

Per stipresnę liūtį kibirus vidun nešti įpratusi Daiva juokauja, kad posakis „kiauras kaip rėtis“ labai gerai iliustruoja jos stogą. Sodybą prieš ketverius metus įsigijusi moteris joje lankosi tik vasarą poilsiui. Šiemet joje planuoja praleisti daugiau laiko, nes šalia namų išsikasė daržą, pasistatė šiltnamį. Pamažu remontuoja ir namą, tačiau procesą lėtina ribotos investicijos.

„Be stogo remonto pradėti tvarkytis viduje – nėra prasmės. Namas mūrinis, fasadą žadu atnaujinti, sienos palyginti geros būklės. Stogas dengtas asbestiniu šiferiu, jį keisti noriu kuo skubiausiai. Svarsčiau įvairius variantus. Labai sudomino skalūno plokštelės. Jos sunkesnės už skardą, bet, manau, sutvirtinus dabartinę konstrukciją, ji tikrai išlaikytų. Man skalūnų plokštelės pasirodė labai gražios, internete radau nuotraukų, kur stogas atrodė labai išskirtinai. Kiek žinau, tai gana ilgaamžė medžiaga“, – sako pašnekovė.

Skalūno dangos – ne nauja, tačiau Lietuvoje dar nėra plačiai išplitusi stogo danga. Teigiama, kad skalūnas yra viena seniausių pasaulyje plonomis plokštelėmis skylanti natūrali uoliena. Tai palyginus lengva, atspari drėgmei ir atšiauriam klimatui uoliena, kuri ypač tinkama stogų bei įvairios paskirties pastatų dangai.

Tiesa, dengiant stogą skalūnų plokštelėmis reikia parinkti tinkamą nuolydį, dėti pilnai persidengiančiu skalūnu arba teks pasirūpinti gera hidroizoliacija. „Vienintelė problema, su kuria susiduriu, – stogdengių trūkumas. Dangos pardavėjų yra, bet surasti meistrą, kuris jas tvarkingai sudėtų – užduotis labai sudėtinga. Stogdengių, mokančių dirbti su skalūnais, nėra daug, matyt, nėra labai paklausu“, – mintija pašnekovė.

Eilės iki rudens

Kauno ir Kaišiadorių apylinkėse jau 14 metų stogus dengiantis Tomas Juknevičius sako, kad norinčiųjų dengti stogą netrūksta. Šiuo metu besikreipiantys į meistrą eilėje turi laukti iki rudens. Pasak jo, užsakymų šiuo metu turi kuo įvairiausių – nuo naujai pastatytų namų stogų dengimo iki senų trobų remonto.

„Stogą dengti naujai statomam namui visada lengviau nei tam, kuris remontuojamas. Sename name dažnai randame abejotino stiprumo konstrukciją, kurią reikia sustiprinti. Sakyčiau, maždaug pusės rekonstruojamų objektų konstrukcija lieka, o visur kitur tenka statyti naujai“, – darbo užkulisiais dalijasi pašnekovas.

Jo teigimu, šiandieną populiariausia stogo danga remontuojant stogą išlieka įvairių formų čerpių imitacijos skardiniai lakštai. O štai jei projektai modernūs, namai statomi nuo nulio, dažnas pasirinkimas – lygi, klasikinio profilio skarda.

Pasiteiravus jo nuomonės apie beasbestinį šiferį, meistras dangai priekaištų per daug neturi. T.Juknevičiaus praktika rodo, kad ji gana ilgai išlieka neišblukusi, gana patvari, Tačiau didžiausias jos minusas tai, kad gana greitai samanoja, todėl jai reikalinga didesnė priežiūra. „Vis dėlto, jeigu žiūrėtume per estetikos prizmę – skarda ilgiau išlieka graži, o šiferis ilgainiui per daug nenublunka, nenusilupa, bet apsamanoja, neatrodo tvarkingai. Po dešimtmečio stogą reikėtų kaip reikiant nuvalyti“, – atkreipia dėmesį meistras.

Nuolydis ir stipri konstrukcija

Sodiečiai itin gerai atsiliepia apie čerpinius stogus, esą tai klasikinė, ilgaamžė, ekologiška stogo danga, kuri puikiai apsaugo nuo lietaus, krušos, sniego, vėjo, aplinkos keliamo triukšmo ir staigių temperatūros svyravimų. Svarstantiems statyti čerpinį stogą T.Juknevičius pirmiausia pataria pagalvoti apie jo konstrukciją. Tokios dangos stogui – tiek keramikinėms, tiek betoninėms čerpėms – reikalinga galinga konstrukcija, gebanti atlaikyti didelį svorį. Meistras skaičiuoja, kad čerpinė konstrukcija turi būti pritaikyta atlaikyti keturis kartus didesnį svorį nei skardinė ar šiferinė.

„Taip pat turi būti didesni šlaitų nuolydžiai. Gamintojai nerekomenduoja jų daryti žemesnių nei 16 laipsnių. Aš netgi siūlyčiau jas dėti tik nuo 20 laipsnių. Labai svarbu vadovautis gamintojo nurodytu minimaliu leistinu nuolydžiu, nes jie gali skirtis. Jeigu konstrukcija gera, tinkamas nuolydis, čerpinį stogą galima įsirengti ir ant vienšlaičio stogo“, – neabejoja T.Juknevičius, pabrėždamas, kad išlaikius tinkamą stogo nuolydį klojant čerpes, nenukentės stogo estetinis vaizdas ir prabangumas.

Pabrango dvigubai

Statybinėms kainoms prieš kelerius metus šovus į viršų, naivu tikėtis, kad kainos sugrįš į ikipandeminį lygį. Stogdengys sako, kad statybinės medžiagos ėmė brangti dar pandemijos pradžioje, kai nekilnojamąjį turtą imta tiesiog graibstyti. „Nuo 2021 metų pradžios darbų kainos kilo 15–20 proc., o medžiagų kainos padvigubėjo. Nematyti jokių ženklų, kad kainos mažės“, – gerų žinių planuojantiems lopyti stogą sodiečiams neturi T.Juknevičius.