Vaistažolės arba gamtos gėrybės labiausiai renkamos tik pavasarį? Žinovai tikina, kad rudenį gamta yra ne mažiau turtinga įvairiomis mūsų organizmui naudingomis medžiagomis.

Aktyvių medžiagų yra kone visuose tradiciškai renkamuose augaluose. Anot Vilniaus universiteto Botanikos sodo atstovo ir Tautinio paveldo komisijos eksperto Dariaus Ryliškio, jų Lietuvoje turime apie šimtą.

D. Ryliškis pabrėžia, kad gamtos gėrybės neapsiriboja žiedais, lapais ar vaisiais. Rudeniop yra kasamos ir šaknys, kurias irgi galima vartoti įvairiais būdais.

„Sudėjus dar iki šiol žydinčius augalus, pradėjusius nokti vaisius ir šaknis, kurias dabar galima kasti, taip pat net ir žievė kartais naudojama, ruduo yra gana turtingas“, – sako VU Botanikos sodo atstovas.

Jis teigia, kad gamtos žinovai pataria naudoti ąžuolo, šaltekšnio žievę, pridurdamas, jog žievės metaliniais įrankiais doroti jokiu būdu negalima – reikia naudoti medinius, kaulinius peiliukus.

Kur rinkti gamtos gėrybes?

VU Botanikos sodo atstovas primena, kad gėrybėms rinkti labiausiai tinka, kuo natūralesnės vietos.

„Miškai tikriausiai daugeliu atveju yra saugi vieta, ypač jeigu kalbama apie medžių pumpurų rinkimą pavasarį ar žievės rinkimą, tuomet netgi kirtavietės tiks. <...> Jeigu kalbame apie įvairias žoleles, tada reikėtų ieškoti apleistų laukų, pamiškių, kur tikėtina, kad žmogaus veikla yra minimali“, – sako specialistas.

Dažniausios klaidos renkant ir džiovinant

D. Ryliškis pabrėžia, kad žmonės neretai pamiršta, kad medžiagos turi kvėpuoti. Neretai augalai renkami į celofaninį maišelį ar tarą, kuri turi kokį nors kvapą. Nepatartina žolelių džiovinti ant saulės (išskyrus iškastas šakneles) – reiktų rinktis pavėsį, gerai vėdinamas patalpas. Taip pat nėra gerai džiovinti ant laikraščių, nes jie padengti dažais. Geriausiai, anot D. Ryliškio, džiovinti ant drobės.

Plačiau apie tai – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“.