Negyvenamoje sodyboje paslaptingai atsiradę vilkšuniai dingo taip pat paslaptingai.

Palaidi šunys kelia grėsmę, tačiau ši problema Biržų rajone sunkiai įveikiama.

Vos netapo šunų auka

Kūčių išvakarėse šunų auka vos netapo dviračiu važiavusi moteris. Per Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje esantį ir, deja, jau buvusiu vadinamą Bėčiūnų kaimą moteris važiavo praėjusio penktadienio rytą. Prie vienos negyvenamos sodybos kelią netikėtai pastojo šunys. Jie buvo dideli, ant vieno iš jų matėsi antkaklis. Agresyviai keleivę sutikę keturkojai nežinia kaip būtų pasielgę, jei ne pro šalį važiavęs automobilis. Pasak į redakciją skambinusio vyriškio, to automobilio vairuotojas išgelbėjo nuo galimos šunų agresijos. Iki šiol niekas šunų prie minėtos sodybos nebuvo pastebėjęs. Žmogus spėjo, kad jie galėjo iš kur nors atklysti. Ar keturkojai sveiki, neišbadėję ir nesulaukėję, sunku buvo spręsti. Faktas yra toks, kad prie kelio budintys šunys atrodė agresyvūs.

Žmogus apie šunis pranešė įvairioms institucijoms ir „Šiaurės rytų“ redakcijai. Kadangi buvo savaitgalis, pagalbos ieškoti buvo gana sudėtinga.

Būtų laukę pagalbos iš Kauno

Žinia apie galimai tykančią grėsmę kaipmat sulaukė reakcijos. Viena kitai informaciją perdavusios tarnybos derino galimus veiksmus. Tačiau, kaip aiškėjo, artėjant senųjų metų palydėtuvėms, veikti ne itin buvo kam. O ir tarnybų įgaliojimai baigdavosi, įvertinus realią grėsmę. Informacija apie šunis buvo perduota valstybinei Biržų veterinarijos tarnybai, savivaldybės institucijoms – administracijos Viešosios tvarkos skyriui, Statybos ir infrastruktūros skyriui, kuriame dirba ekologas, Nemunėlio Radviliškio seniūnijai. Pastarosios seniūnas kreipėsi į Biržų rajono policijos komisariatą, nes tik pareigūnai, įvertinę aplinkybes, turi teisę tramdyti ar šauti grėsmę žmonių sveikatai bei gyvybei keliančius gyvūnus.

Į Bėčiūnus buvo nuvažiavęs ir seniūnas, ir policininkai. Pasak aplinkinių gyventojų, šunis jie visi matę, tačiau iš automobilių nelipę.

„Nors tie šunys neatrodė agresyvūs, kažkaip nejauku buvo lipti“, - sakė Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius. Anot jo, šunys neatrodė valkataujantys ir sudarė dresuotų keturkojų įspūdį.

Į šunis šaudyti nesiryžo ir policininkai. Pasak komisariato viršininko Mariaus Jablonsko, gyvūnai atrodė pakankami ramūs ir nekeliantys grėsmės.

Savivaldybės ekologas Vytautas Džėja skambino ir į gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“. Kaune veikiančios įstaigos darbuotoja teigusi, kad savaitgalį vykti į Lietuvos pakraštį sudėtinga, tačiau šeštadienį žadėjo ieškoti galimybės paimti šunis iš Latvijos pasienio, Bėčiūnų kaimo.

Tačiau šeštadienį šunys dingo.

Vežė mėsą, norėjo nufotografuoti

Kad šunų sodyboje nebėra, pirmasis pamatė šeštadienį į Bėčiūnus nuvykęs savivaldybės ekologas Vytautas Džėja, kuris pastebėjo ir automobilio vėžes. Jis sako į sodybą vežęs keturkojams geros mėsos, pirktos iš „Agaro“ parduotuvės. Taip ekologas ketinęs šunis prisivilioti ir nufotografuoti. Nuotraukų reikėjo, kad jas būtų galima išplatinti virtualioje erdvėje.

„Turėjome kelias nuotraukas, telefonu fotografuotas, tačiau jos buvo labai nekokybiškos“, - sakė V. Džėja. Kitų nuotraukų jam padaryti nepavyko, tačiau ir tos, nekokybiškos, matyt, rado atgarsį.

Manoma, kad jas pamatė arba pabėgusių šunų pasigedę šeimininkai, arba keturkojus neteisėtai medžioklei ir sargybai atsivežę brakonieriai.

Ekologas sako sodyboje nieko įtartina nematęs.

Rado stirnos kailį ir liekanas

Šeštadienį, sužinoję, kad šunų nebėra, sodybą apžiūrėję žmonės rado šviežiai nudirtą stirnos kailį. Šalia gulėjo kraujuotas plastikinis maišas. Gali būti, kad šunys saugojo sodyboje stirną dorojusius žmones.

Gruodžio 31 – oji buvo paskutinė galimos stirnų medžioklės su šunimis ir varovais diena.

Bėčiūnai priklauso Nemunėlio medžiotojų būreliui, kuriam vadovauja Kęstutis Baronas. Jis tikino, kad visi 36 jo būrelio nariai turėjo po vieną licenciją stirnų medžioklei. Paskutinė buvo išduota gruodžio 20 dieną.

„Nelabai tikiu, kad mūsų vyrai galėjo medžioti“, - sako K. Baronas. Anot jo, būrelio vyrai tikrai nebūtų palikę kailio ir sumedžioto žvėries liekanų, nes Lujėnuose turi tam skirtą aikštelę.

Kas galėjo medžioti Bėčiūnų apylinkėse, K. Baronas sakė nežinantis. Kito medžiotojų būrelio plotai yra jau už Apaščios upės. Ten medžioja Biržų būrelis, kuriam, pasak K. Barono, vadovauja Rimantas Gylys.

Kieno šunys galėjo slankioti apie negyvenamą sodybą, nežino ir Bėčiūnų apylinkėse ūkininkaujanti Rugilė Romankevičiūtė. Ji sako šunis mačiusi jau ketvirtadienį, tačiau jie neatrodę agresyvūs. Kur šunys dingo, moteris taip pat sakė nežinanti.

„Čia toks pasienio medžiotojų ir jų santykių detektyvas“, - mano su medžiotojų santykiais susijusius įvykius žinantys asmenys. Kiek toks manymas teisingas, galėtų atsakyti tik specialus tyrimas. Ar apie galimus nelegalius medžiotojus žino gyvosios gamtos inspektoriai, pirmadienį sužinoti nepavyko.

Alfreda Gudienė