Neužsikuria, dreba, trūkčioja, meta juodus dūmus, netolygiai pjauna žolę – tai tik dalis nusiskundimų, kuriuos sodybų šeimininkai išsako vejapjovių meistrams. Žolei kiemuose ūgtelėjus, meistrai sako sulaukiantys bene daugiausia užklausų tvarkyti iš rikiuotės išėjusias vejapjoves.

Susirūpina užaugus žolei

Gana vėsus pavasaris kiek atidėjo vejos pjovimo darbus, tačiau lietingesni ir šiltesni orai verčia pagalvoti apie tai, kaip peržiemojo kiemo priežiūros technika. Artinantis gegužei, stipriau įkaista ir vejapjoves remontuojančių meistrų telefonai. Garliavoje besidarbuojantis Raimundas Jankauskas pasakoja šiuo metu sulaukiantis nemažai užklausų, tačiau didžiausias darbymetis prasideda tuomet, kai kiemuose žolė ūgteli, o technika su ja susitvarkyti negali.

„Žmonės jau pamažu nupučia dulkes nuo vejapjovių garažuose, bando užvesti techniką, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Rūpestingesni šeimininkai atveža į kasmetinę apžiūrą, prašo patikrinti vejapjovę nuo A iki Ž. Kiti laukia paskutinės minutės ir bando vejapjovę tik tada, kai ateina laikas pjauti žolę“, – pastebi meistras.

Problema – benzine

Raimundas vejapjoves remontuoja nuo 1996 metų. Sukaupta darbo patirtis rodo, kad jei ekonominė padėtis šalyje gera, užuot remontavę techniką, žmonės perka naują. Susidūrus su finansiniais sunkumais, kai žmonės ima taupyti, meistrai sulaukia gerokai daugiau darbo. Per pandemiją vejapjovių pardavimai taip pat sulėtėjo – sodiečiai pastaraisiais metais buvo linkę remontuoti turimą techniką, užuot ją keitę nauja.

Šiandieną galima rinktis elektrines, akumuliatorines vejapjoves, tačiau populiariausios išlieka būtent benzininės žoliapjovės ir vadinamieji trimeriai. Nenuostabu, kad būtent šio tipo vejapjovės ir yra dažniausios remonto dirbtuvių „klientės“.

R.Jankauskas sako, kad nupjovus paskutinę žolę rudenį ir vejapjovę išstūmus į lauką pavasarį labai dažnai ji neužsikuria dėl paprastos priežasties. Dažniausiai dėl to kaltas bakelyje žiemojęs benzinas. Jis nuo stovėjimo garuoja, todėl po poros mėnesių nedega taip, kaip turėtų. Paprastai sakant, labai dažnai sodo technika tinkamai nebeveikia dėl pasenusio kuro. Benzinas galioja maždaug mėnesį, o po to jis nebėra tinkamas naudoti, išskyrus tuos atvejus, kai naudojamas stabilizatorius. Anot meistro, po žiemos benzino kokybė būna labai prasta. Jo skaičiavimu, apie 80 proc. vejapjovių, po rudens pjovimo paliktų garaže, pavasarį nesikuria dėl nusigaravusio benzino. Tokiu atveju jis pataria bakelį išleisti ir pripildyti nauju benzinu. Jei vejapjovės bakas pustuštis arba užpildytas tik trečdalis bako tūrio, galima praskiesti nauju, šviežiu benzinu.

Kada keisti alyvą?

Pasikeitę benziną ar baką pripildę naujai, prieš užkurdami vejapjovę būtinai žvilgtelkite, ar joje yra pakankamas alyvos lygis. Jos kiekį reikėtų tikrinti kaskart prieš pradedant pjauti žolę – tai turėtų tapti savotiška darbo rutina. Labai svarbu, kad jos ne tik netrūktų, bet ir nebūtų per daug, mat priešingu atveju alyvos perteklius pateks ant kitų detalių ir jas pažeis.

„Alyvą reikėtų keisti kas 50–70 darbo valandų. Jeigu su vejapjove dirbama rečiau arba šienaujami plotai maži, užtenka pasikeisti kartą per sezoną“, – pataria R.Jankauskas. Tepalą pilkite tik tokį, kurį nurodo naudoti vejapjovės gamintojas arba prieš pirkdami pasižiūrėkite, koks jos modelis, ir pasitarkite su sodo technikos parduotuvės konsultantu.

Ką rodo perkaitęs variklis?

Taip pat vejapjovę visuomet palikite teisingoje padėtyje, t. y. tolygiai ant ratų. Stenkitės jos per daug nevartyti, kad tepalas nepatektų ant kitų dalių. Vejapjovę rekomenduojama kelti tik taip, kad žvakė būtų nukreipta į apačią. Taip pat jos neverskite į tą pusę, kurioje yra bakas. Žoliapjovės tepalus reikėtų pakeisti atidirbus su ja maždaug 50 valandų, bent jau kartą metuose.

Susidūrus su finansiniais sunkumais, kai žmonės ima taupyti, meistrai sulaukia gerokai daugiau darbo. Per pandemiją vejapjovių pardavimai taip pat sulėtėjo – sodiečiai pastaraisiais metais buvo linkę remontuoti turimą techniką, užuot ją keitę nauja.

Jei pastebėjote, kad vejapjovės variklis perkaito – tai ženklas, kad variklio viduje prastai veikia tepimas alyva. „Jeigu vejapjovėje bus per mažai alyvos, variklis pradės kaisti, todėl būtina reguliariai tikrinti, ar alyvos netrūksta. Taip pat reikėtų elgtis ir su trimeriais. Alyvos santykis su benzinu yra nurodomas ne be reikalo – juo reikia vadovautis. Variklis gali pradėti kaisti, jeigu įpilsite per mažai alyvos“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Pasikartojanti klaida

Dauguma sodininkų žino, kad į rankines žoliapjoves (kitaip – trimerius) negalima pilti vien benzino – tai bene dažniausiai pasitaikanti jų gedimo priežastis. R.Jankausko teigimu, trimeriai turi dvitakčius variklius, o jiems būtina teisingomis proporcijomis benziną maišyti su alyva.

„Jeigu alyva su benzinu nesumaišyti ir įpilamas tik benzinas, po kelių minučių darbo varikliui bus reikalingas kapitalinis remontas. Jį reikia perrinkti, pakeisti kelias brangesnes detales“, – nedaryti dažnai pasitaikančios klaidos ragina meistras.

Trūkčiojanti vejapjovė

Iš po žiemos užkūrus vejapjovę sodininkai pastebi per didelį jos pulsavimą, vibravimą. Raimundas sako, kad tai dažniausiai yra karbiuratoriaus bėda. „Nuo stovėjimo bronzinės, žalvarinės detalės oksiduojasi. Juk žiemą veikia drėgmė, šaltis, temperatūrų svyravimai. Susidūrus su šia bėda, nebūtinas labai didelis remontas. Tereikia pakeisti benziną, išvalyti karbiuratorių, pakeisti filtrus, pagaląsti peilį. Atlikus šiuos darbus vejapjovė bus paruošta darbui“, – sako R.Jankauskas.

Jeigu vejapjovė pernelyg pulsuoja, galima pabandyti nuvalyti arba pakeisti uždegimo žvakes. Tačiau jei tai nepadės ir variklis toliau trūkčios ar strigs, neverta laukti – geriau kreiptis į remonto specialistus, kadangi problemos gali slypėti karbiuratoriuje ar jo mišinyje.

Net jei žoliapjovė užsikuria ir su ja galite pjauti veją, tačiau ji dirba ne visu pajėgumu – ženklas, kad teks ją taisyti. Prieš keliaudami į remonto dirbtuves, galite pabandyti pakeisti oro filtrus, uždegimo žvakę ir patikrinti, ar apsukų reguliatorius yra tinkamoje padėtyje.

Peilio remontas

Kaip namuose reguliariai galandate peilius duonai pjauti, taip nepamirškite ir vejapjovės peilio. Juk pjaunant žolę į jį atsimuša akmenukai, maišosi žemės. Jei veją pjausite neaštriu peiliu, žolės kilimas praras sodriai žalią spalvą. Anot R.Jankausko, šienaujant neaštriu peiliu žolės viršūnės ne nupjaunamos, o numušamos, dėl to viršūnėlės pradeda geltonuoti. Tai gerokai gadins bendrą vejos estetinį vaizdą. Vejapjovės peilį reikėtų galąsti pagal poreikį, per sezoną bent porą kartų.

Dar viena problema, su kuria susiduriame pradėję šienavimo sezoną – nesisukantis vejapjovės peilis. Labai dažnai jį blokuoja susikaupusios ir pridžiūvusios žolės, todėl atsargiai, keldami įrenginį žvake į viršų, pabandykite liekanas išvalyti. Jeigu tai nepadės, gali būti, kad peilis yra neteisingai sumontuotas. Tokiu atveju būtina kreiptis į meistrus.

Nesisukantys ratai

Jeigu nesisuka vienas iš vejapjovės ratų, pirmiausia apžiūrėkite, ar į jį nėra prilindę žolių likučių, žemių. Pasak R.Jankausko, ant ratukų mechanizmų pasitaiko rūdžių, todėl jas būtina gerai nuvalyti.

„Atrodo, prispaustas žoles ir žemes išvalyti labai paprasta. Tačiau yra įvairiausių plonybių, dėl kurių šis darbas turėtų būti patikėtas profesionalams. Pasitaiko atvejų, kai žmonės patys bando susiremontuoti ir įkiša pirštus ten, kur visai nereikėjo lįsti. Tada mums tik dar daugiau darbo“, – atvirai kalba specialistas.

Jei ratukai rieda sunkiau, namuose galite pabandyti juos nuimti, nuvalyti, sutepti guolius. Tačiau jei tai nepadės, gali būti kaltas ir reduktoriaus defektas. Šiuo atveju taip pat geriau neeksperimentuoti ir kreiptis į meistrus.

Išleisti benziną ar ne?

Vieni meistrai rekomenduoja per žiemą nepalikti vejapjovės su neišleistu kuru, nes, tikėtina, kad vos prasidėjus naujam sezonui, susidursite su kuro bako ar karbiuratoriaus problemomis. Tačiau R.Jankauskas prieštarauja teigdamas, kad išleisti degalus, ar ne, galima nuspręsti tik žinant konkretų technikos variklio modelį.

„Vienos taisyklės nėra, nes yra įvairių variklių modelių. Vieni karbiuratoriai su membranomis. Pasitaiko atvejų, kai vejapjovė paliekama be benzino, membranos išdžiūsta ir susitraukia. Dėl to vienos taisyklės, palikti benziną, ar jį išleisti, jei žolė ilgai nebus pjaunama, nėra“, – pabrėžia pašnekovas.

Pasak R.Jankausko, akumuliatorinės vejapjovės prekyboje pasirodė dar neseniai, jos gana kokybiškos, patvarios, todėl kol kas į dirbtuves atvyksta reguliariai apžiūrai, dalių priveržimui, baterijų keitimui. Rečiau dirbtuvėse pasirodo ir elektrinės vejapjovės.