Kauniečiai, itin pamėgę pasivaikščiojimą upių pakrantėmis, dažnai užsuka ir į Žemuosiuose Šančiuose esančią didžiausią Baltijos šalyse gulbių lesyklą. Žmonės atvyksta ne tik pasižiūrėti, bet ir palesinti likusių žiemoti paukščių. Tačiau lesinant vien tik kepinių trupiniais gulbės negaus reikalingų medžiagų, todėl jos gali išsekti ir žūti.

Jau aštuntus metus Lietuvos ornitologų draugija koordinuoja vandens paukščių lesinimą Kauno mieste, o prie iniciatyvos prisijungia ir bendrovė „Kauno Grūdai". Šiais metais žiemojantiems paukščiams lesinti įmonė skyrė 840 kilogramų kokybiškų pašarų.

„Bendrovė nuolat vykdo socialines akcijas nepamiršdama ne tik žmonių, bet ir gyvūnų, paukščių - tų, kurie patys pagalbos paprašyti negali. Džiugu, kad yra draugijos, kurios aktyviai vykdo veiklą bei pakviečia prisijungti ir mus. Kadangi su Lietuvos ornitologų draugija bendraujame nebe pirmus metus, gulbių lesinimą galime drąsiai vadinti gražia tradicija", - sakė AB „Kauno Grūdai" generalinis direktorius Tautvydas Barštys

Bendrovės dovanotus pašarus draugijos savanoriai nuvežė į Žemuosius Šančius, kurių viena gyventojų Loreta Kiliotaitienė visą žiemą paukščius lesins.

„Džiugu, kad yra savanorių, kurie padeda palaikyti paukščių lesinimą visą žiemą. Nes jei jau jie neišskrido ir liko čia, vadinasi, laukia, kol jais kažkas pasirūpins. Jei miestiečiai ar miesto svečiai tik nori - visada gali juos čia aplankyti", - sakė Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus.

Paukščių, kuriuos reikia gelbėti, yra nemažai - Kauno teritorijoje yra apie kelis šimtus žiemojančių gulbių bei keli tūkstančiai ančių. Žiemos metu, kai užšąla vandens telkinių pakrantės, paukščiai negali tinkamai maitintis vandens augalais, todėl į šiltus kraštus neišskridusiems paukščiams būtina mūsų pagalba, antraip jiems kyla rizika nusilpti ir žūti. Organizuojant paukščių lesinimą, svarbus tiek savanorių pasiryžimas kasdien lesinti šiuos karališkus gyvūnus, tiek ir parama produktais.

Dar nespėjus visiškai atšalti orams gulbės pačios randa maisto vandenyje, todėl iš esmės, kol vandens pakrantės neužšalusios, jų lesinti nereikėtų. Ankstyvas lesinimas turi neigiamos įtakos paukščių migracijai, o vėlyvas paukščių lesinimas (pavasarį) - paukščių reprodukcijai. Veisimosi metu (pavasarį, vasarą) paukščių lesinti negalima.