Visi puikiai žinome, kad vasara prasidėjo birželio 1-ąją. Deja, tik kalendorinė. Gamtininkai šį metų laiką sieja su pražydusiais augalais. Tad kada prasideda ir kaip žingsniuoja vasara?

Augalų vegetaciją stebintys mokslininkai vasaros sezoną skirsto į 3 periodus: ankstyvąją vasarą, vidurvasarį ir vėlyvąją vasarą.

Ankstyvosios vasaros veidai

Augalai. Ankstyvosios vasaros periodu vidutinė paros oro temperatūra pakyla virš 15 °C. Periodo pradžioje pražysta darželiniai jazminai. Šie augalai daugumoje Lietuvos vietovių žydėti ima birželio I dešimtadienio pabaigoje. Prieš kelis dešimtmečius, t. y. nuo 1961 m. iki 1980 m., darželiniai jazminai žydėjo 3 d. vėliau nei vidutiniškai (apie birželio 13-ąją). Tačiau pastaruosius tris dešimtmečius jie pražysta vidutiniškai birželio 7 d., t. y. 3 d. anksčiau nei vidutiniškai.

Ankstyvosios vasaros periodo pradžioje taip pat žydi žieminiai rugiai, plaukėja avižos, miežiai. Pradeda žydėti erškėtrožės, bijūnai. Prisirpsta pirmosios žemuogės, braškės. Periodo pabaigoje labai gausiai žydi pievų, laukų, miškų žolės. Šiuo laikotarpiu šienaujamos pievos. Miškuose prasideda baravykų, voveraičių metas.

Tačiau, pražydus darželiniams jazminams, pasirodo daugiau daržo ir sodo augalų kenkėjų: svogūninių, kopūstinių ir runkelinių musių, kolorado vabalų. Taip pat vystosi augalų ligos, pvz., pasirodo pirmosios bulvių maro dėmės. Ankstyvosios vasaros periodu reikia kruopščiai naikinti kenkėjus ir ligų sukėlėjus.

Gyvūnija. Gamtoje šiuo periodu, ypač birželio antroje pusėje, peri dauguma paukščių, išsirita vandens paukščių jaunikliai, o kai kurių sparnuočių jaunikliai jau skraido. Atžalų susilaukia ir gyvūnai: voverės, ežiai, žebenkštys, šeškai, kiaunės, barsukai, lapės ir kt. Aktyvūs būna ropliai ir amfibijos.

Akstyvosios vasaros periodo trukmė susijusi su periodo pabaigos indikatoriumi – mažalapių liepų – pražydimo datomis, tarp kurių skirtumas Lietuvoje yra apie 3 savaitės. Trumpiausiai ankstyvoji vasara trunka pietinėje Lietuvos dalyje, kur anksčiausiai pražysta mažalapės liepos.

Vidurvasario periodas

Augalai. Šio periodo pradžioje pražysta mažalapės liepos. Lietuvos teritorijoje jos ima žydėti vidutiniškai liepos 5 d. 1961–1980 m. mažalapės liepos mūsų šalyje žydėjo 4–5 d. vėliau nei vidutiniškai. Pastarąjį dešimtmetį šių medžių žydėjimo data paankstėjo viena diena. Vidurvasario periodu žieminiai rugiai pereina vaškinę brandą ir pasiekia kietąją brandą, miežiai pereina pieninę, vaškinę ir pasiekia kietąją brandą, peržydi bulvės, žiedais džiugina lubinai. Prisirpsta raudonieji ir juodieji serbentai, mėlynės, žagarvyšnės, avietės. Žydi daugelis pievų žolių. Skraido daug drugių. Tiesa, pražydus mažalapėms liepoms, pasirodo ir kitos kartos kenkėjų (runkelinių, kopūstinių, svogūninių, morkinių musių, kopūstinių baltukų).

Gyvūnija. Miškuose šiuo periodu jau pradeda tilti paukščių garsai. Negirdėti čiulbančių lakštingalų, nekukuoja gegutės, tik retkarčiais laukuose pragysta vieversiai. Tačiau dar girdėti didžiųjų zylių, volungių giesmės. Kai kurie paukščiai antroje liepos pusėje dar peri. Prie vandens telkinių perėję paukščiai (žuvėdros, kirai) jau išskrenda. Rugpjūčio pradžioje iš lizdų išskrenda daugumos paukščių jaunikliai.

Vidurvasario periodo trukmė Lietuvoje kinta palyginti mažai. Trumpiausias šis periodas (28 d.) – pietinėje Lietuvos dalyje, kur anksčiausiai pražysta mažalapės liepos ir prinoksta vasarinių veislių obuoliai. Ilgiausia vidurvasario trukmė (30–31 d.) yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, kur vasarinių veislių obuoliai prinoksta dažniausiai savaite vėliau.

 Atsisveikinimo požymiai

Augalai. Vėlyvosios vasaros periodo pradžioje prinoksta vasarinių veislių obuoliai. Šiuo metu prasideda javapjūtė. Pirmiausia pjaunami žieminiai rugiai, vėliau vasarojus – kviečiai, miežiai, avižos, kasamos ankstyvosios bulvės. Daržuose subręsta daržo pupelės. Soduose prinoksta obuoliai, kriaušės, slyvos. Renkamos bruknės, gervuogės. Laikas sodinti braškes, žemuoges.

Vėlyvosios vasaros viduryje dar žydi daugelis žolių. Baigiant žydėti viržiams ir raudoniesiems dobilams, baigiasi pagrindinis medunešio metas.

Vėlyvosios vasaros periodo pabaigoje sėjami žieminiai rugiai. Prisirpsta šermukšnių, erškėčių uogos.

Gyvūnija. Vėlyvąją vasarą labai sumažėja vabzdžių, tačiau žemės ūkio ir sodo augalų kenkėjai tebesiveisia. Į šiltuosius kraštus pradeda skristi paukščiai. Miškuose nutyla paukščių balsai. Vėlyvoji vasara yra grybų augimo metas. Miškuose gausiai auga voveraitės, ūmėdės, raudonviršiai, baravykai, kazlėkai.

Vėlyvosios vasaros trukmė labiausiai siejasi su auksinio rudens pradžios indikatoriaus – paprastųjų klevų lapų geltimo pradžios – datomis. Trumpiausiai vėlyvoji vasara (30–32 d.) trunka šiaurinėje šalies dalyje, kur anksčiausiai pradeda gelsti paprastųjų klevų lapai. Ilgiausiai (44–46 d.) vėlyvoji vasara trunka pietinėje mūsų šalies dalyje.

Vėlyvosios vasaros periodu vidutinė paros oro temperatūra jau nukrinta žemiau 15 °C.

Danuta Romanovskaja, Biomedicinos mokslų daktarė