Nors šiandien telekomunikacijos įmonės vis garsiau kalba apie 5G ryšio diegimą ir plėtrą, mūsų kaimuose netrūksta bėgiojančių geresnio ryšio paieškoti tai ant kalvelės, tai pievelėje. Teoriškai mobilusis ryšys padengia beveik visą Lietuvą, tačiau nuošalesnių vietovių gyventojai iki šiol negali patogiai paskambinti telefonu. Be įvairių gamtinių priežasčių, pasirodo, kad ryšio kokybę apsunkiname statydami ar renovuodami savo namus, sodybas.

Bėgioja į lauką

Skambinti iš namų daugeliui mūsų yra visiškai įprasta, tačiau ne ryšio zonose gyvenantiems tai – sunkiai įgyvendinama užduotis. Būtent tokioje vietovėje gyvenanti Brigita sako, kad norint paskambinti ar parašyti žinutę, geriausia tai daryti lauke. „Šiuo metu dirbu nuotoliniu būdu. Esu atradusi vieną vietą, kur įmanoma susikalbėti. Bet mama net nevargsta ir, jei kas skambina, iškart išbėga į verandą. Dažniausiai tenka eiti pasivaikščioti, ieškoti geresnio ryšio lauke. Prastu ryšiu skundžiasi ir kaimynai. Mieste jau veikia 5G ryšys, o aš net negaliu kambaryje su kuo nors susišnekėti... Kuo toliau, tuo liūdniau: kurgi toji išmaniųjų technologijų, spartaus ryšio plėtra?“ – retoriškai klausia Seirijočių kaime (Lazdijų r.) gyvenanti mergina.

Ne kartą ryšio operatorius informavusi apie itin prastos kokybės mobilųjį ryšį, ji sako konkrečios pagalbos nesulaukusi. Brigitai specialistai tik paaiškino, kad jų namai patenka į vadinamąją raudoną zoną ir konkrečių sprendimų, kaip ryšį būtų galima pagerinti, nepateikė, patys taip pat nesiėmė iniciatyvos.

Moka, bet paslaugos negauna

Ne ką geresnė padėtis ir su belaidžiu internetu. Įsigytą modemą teko kabinti palubėje, tačiau interneto sparta vis tiek netenkino. Brigita tikina ne kartą apie ryšio problemas informavusi ir pačią bendrovę. Jai buvo paaiškinta, kad apie problemą jie žino, ir paprasčiausiai registruodavo nusiskundimą. „Dar kartą paskambinau pasiteirauti dėl mobiliojo interneto. Sutartyje aiškiai nurodoma, kad jei nesilaikau pasirašyto susitarimo, tarkime, nemoku už teikiamas paslaugas, iškart gaunu įspėjimą. Tačiau kai moku už paslaugą, kurios normaliai negaunu – kas už tai atsako? Man tiesiog paaiškino, kad sutartyje tai nėra apibrėžta, o pas mane neva turėtų būti pagaunamas bent 3G ryšys. Tačiau kai aš naudoju internetą, o tuo pačiu metu prisijungia kitas šeimos narys – jam užstringa. Visa šeima vienu metu naudotis internetu negalėjome“, – apie mobiliojo interneto naudojimo ypatumus kaime pasakoja Brigita, pridurdama, kad išspręsti ryšio klausimus šiek tiek padėjo ryšio operatoriaus keitimas.

Laukia naujos stoties starto

Važiuojant link Braziūkų kaimo (Kauno r.), pamatę žmogų, vaikštinėjantį kieme su mobiliuoju, nenustebkite – susikalbėti telefonu iš namų ten taip pat neįmanoma. Zapyškio seniūnas Sigitas Imbrasas guodžiasi tik tuo, kad minėtame kaime nėra daug gyventojų. Be to, jis patikino, kad netoliese vienas iš trijų pagrindinių ryšio operatorių jau pastatė stotį. Ji netrukus turėtų startuoti, tad šių apylinkių gyventojai, tikėtina, galės džiaugtis geresniu ryšiu.

Antazavės seniūnas Algirdas Lekaveckas tikina girdėjęs ne vieno seniūnijos gyventojo skundus dėl prasto ryšio, tačiau jis patikino, kad su laiku tokių skundų mažėja. „Važiuojant link Kumpuolių ryšys taip pat streikuoja. Pastebiu, kad daugiau bėdų turi žmonės, gyvenantys aplink miškus. Vieni stato stiprintuvus, kiti bando keisti ryšio operatorių. Čia juk verslas. Jei įmonė negali pasiūlyti kokybiškų paslaugų, klientai sutarties atsisako“, – dėsto A.Lekaveckas.

Martynas teigė, kad buvo daugybė atvejų, kai laukė skambučių, bet žmonės taip ir neprisiskambino. Tai iš tiesų kelia nemažai nepatogumų. Jis visiems atvykusiems pasisvečiuoti juokais sako, kad pas juos reikia ieškoti ryšio su gamta.

Apie skambutį praneša SMS

Panašios problemos ir Aukštaitijoje, kurioje gausu miškų, ežerų. Martynas, kartu su mama prižiūrintis sodybą prie Sartų ežero, telefonu paklaustas, ar jam taip pat tenka į skambučius atsakinėti lauke, šypteli – ir dabar tenka kalbėti sode. „Gyventi ar ilsėtis šalia miško ir ežero yra didžiulis malonumas, atgaiva, bet mūsų vietovėje nemažai iššūkių. Esame ne ryšio zonoje ir kai reikia su kuo nors susisiekti, patogiausia tai daryti lauke. Kalbėjome su ryšio operatoriumi, bet jis tik patraukė pečiais ir informavo, kad nieko padėti negali, nes ryšio bokštas yra per toli“, – bevaises pastangas įtikinti ryšio operatorius gerinti ryšio kokybę raudonoje ryšio zonoje įstrigusiems gyventojams prisimena vyriškis.

Jis stebisi, kad šalimais esančiame kaime to pačio ryšio operatoriaus paslaugas naudojantys gyventojai neturi jokių nusiskundimų – ryšys veikia nepriekaištingai. Tuo tarpu jis su šeima ir sodybos svečiais yra priversti telefonu bendrauti lauke, žiemą – lauko terasoje. Jis juokauja, kad išplaukus į žvejybą valtimi, vos 100 m nuo kranto, ryšys toks pat geras kaip mieste, o parsiyrus į krantą aptarti reikalus telefonu, peržiūrėti atsiųstas nuotraukas ar filmuką – tikras kantrybės išbandymas.

„Buvo daugybė atvejų, kai laukiau skambučių, bet žmonės taip ir neprisiskambino. Tik po valandos ar daugiau gaunu SMS pranešimą, kad jie man skambino. Tai iš tiesų kelia nemažai nepatogumų. Jei norėtum dirbti iš sodybos, neturint gero ryšio tai padaryti iš tiesų sunku. Visiems atvykusiems pasisvečiuoti juokais sakome, kad pas mus reikia ieškoti ryšio su gamta“, – ironizuoja Martynas.

Kas trikdo ryšį?

„Telia“ radijo prieigos tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas, paklaustas apie ryšio problemą prie Sartų, sako, kad tai iš tiesų nedėkinga situacija: „Šiuo atveju susiklosto situacija, kad turime tokį viduriuką tarp bazinių stočių, t. y. vietovė patenka tarp trijų bazinių stočių ir iki jų visų yra apie 6 km. Aplink miškas, o nuo ežero pusės ryšio nepakanka, tad patalpoje jo praktiškai nėra“, – apgailestauja jis.

Specialistas skaičiuoja, kad Lietuvoje apytikriai vienas ryšio operatorius turi 1,5 tūkst. bazinių stočių. Taigi, teoriškai mobilusis ryšys padengia beveik visą Lietuvą, tačiau patikimas ryšys prieinamas gerokai mažesnėje teritorijoje. Dėl tų pačių su signalo stiprumu ir radijo bangų sklidimu kaimo vietovėje susijusių priežasčių, ryšys „atsiranda“, kai išeiname į sodybos kiemą, užlipame į antrą namo aukštą arba užvažiuojame ant kalno.

Priežasčių, kodėl ryšys stringa, esama įvairių. Skirtingo dažnio radijo bangas slopina įvairios kliūtys: pastatų sienos, metalinės konstrukcijos, augalai, medžių lapai, lietus ar rūkas. Kuo dažnis mažesnis, tuo radijo bangos atsparesnės įvairioms kliūtims, jos geriau patenka į uždaras patalpas, rūsius ar požemius.

Mobiliojo ryšio įrenginiai jungiasi prie mobiliojo ryšio tinklo per bazines stotis. Pavyzdžiui, 4G tinkle ryšys sklinda 3–6 km, į pastatus – 1,5–2 km. Tačiau jis tokiu spinduliu sklinda tik idealiomis sąlygomis. Jei sodyba yra už kalniuko ar nuokalnėje, turėsite ryšio problemų. Nepadės „sugauti“ geresnį ryšį, jei gyvenate šalia miško. Mobilųjį ryšį veikia net sezoniškumas – sužaliavus medžiams, gero ryšio zona taip pat sumažėja.

Kita svarbi priežastis – gerėjanti pastatų kokybė. „Namų konstrukcijos šiandieną vis geresnės. Dabar statome namus, atitinkančius A ar A++ reikalavimus. Nenorėdami į namus įsileisti šalčio ar šilumos, juos vis kokybiškiau apšiltindami, neįsileidžiame ir mobiliojo ryšio. Net jei stotis nutolusi puse kilometro, tokio tipo namuose ryšys vis tiek silpnas“, – pabrėžia R.Mikalauskas. Renovuojant senas sodybas, įsistatant geros kokybės langus, ryšys taip pat sunkiau prasiskverbs, dėl to norėdami susikalbėti telefonu atsidarykite langą.

Važiuojant link Braziūkų kaimo (Kauno r.), pamatę žmogų, vaikštinėjantį kieme su mobiliuoju, nenustebkite – susikalbėti telefonu iš namų ten taip pat neįmanoma.

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene Asta Buitkutė priduria, kad kartais ryšio stiprumui įtakos gali turėti ir išaugęs bazinių ryšio stočių apkrovimas. Pavyzdžiui, per karantiną, darbui ir mokslui persikėlus į namus, pastebėta, kad vietoje anksčiau suplanuotų vietovių miestuose, poreikis pagerinti ryšį persikėlė į miegamuosius rajonus ir gyvenamųjų namų kvartalus.

Ryšio stiprintuvą gali kabinti ne visi

Gyvenant nuošalioje vietovėje, naivu tikėtis, kad ryšio operatorius dėl kelių gyventojų ryšis didelėms investicijoms ir statys bazinę stotį. R.Mikalauskas tokiu atveju siūlo paprastą alternatyvą – ryšio stiprintuvą. „Tokie sprendimai turėtų būti vykdomi tik su ryšio operatoriaus žinia. Ryšio stiprinimo elementas spinduliuoja dažnį, o jį spinduliuoti gali tik pats operatorius, sumokėjęs už licenciją. Savavališkai pasistatyti tokio įrenginio negalima. Yra įmonių, kurios bendradarbiauja su ryšio operatoriais, padėdamos įsigyti ir sumontuoti įrangą. Paprasti ryšio stiprintuvai kainuoja 300–400 eurų, o bendrai su jo montavimu reikėtų sumokėti maždaug 900 eurų“, – sako R.Mikalauskas. Jis pabrėžia, kad šiuo klausimu taupyti nereikėtų, nes bandymas apeiti sistemą gali atsirūgti aplinkiniams gyventojams. Stiprintuvas gali sutrikdyti visą bazinę stotį ir taip blokuoti ryšį likusiems vartotojams.

Daužtas telefonas ryšį sugaus prasčiau

Ne visi mobilieji telefonai vienodai gerai gaudo ryšį. Pasak A.Buitkutės, naujieji modeliai nebūtinai yra pažangesni. Kasmet atsiranda vis daugiau dažnių ir jais veikiančių technologijų. Atitinkamai išmaniųjų gamintojams tenka į praktiškai tokio paties dydžio įrenginius sutalpinti vis daugiau ryšio antenų arba kitaip jas optimizuoti. Vieniems pavyksta geriau, kitiems kyla didesnių iššūkių. R.Mikalauskas prideda, kad šiuolaikiniai telefonai trapūs, todėl smūgiai ant žemės ar kiti „nepatogūs nusileidimai“ gali neigiamai paveikti sumontuotų ryšio antenų darbą. Paprastai sakant, daužtas telefonas ryšį gaudys sunkiau nei tas, kuris nebuvo išmestas ant žemės.

Ką kaimui žada 5G ryšys?

Jau kuris laikas Lietuvoje testuojamas 5G ryšys sodiečiams įžiebė viltį, kad ir į jų namus ateis šventė. Tačiau R.Mikalauskas daug vilčių puoselėti nepataria. Pasak jo, 5G ryšio plėtra revoliucijos nepadarys ir ryšio padengimo problemos kaimiškose vietovėse bent kol kas neišspręs.

Tuo metu A.Buitkutė kiek optimistiškesnė. „5G padės dalinai išspręsti mobiliojo ryšio padengimo klausimus net ir nuošaliose sodybose, kaimuose, vienkiemiuose, kur iki šiol ryšys veikė prastai ar neveikė visai. 5G naudos dažnius, kurių dalis seniau buvo naudojami skaitmeninei televizijai transliuoti Lietuvos gyventojams. Šių dažnių radijo bangos atokias vietoves pasiekia geriau nei šiuo metu naudojami dažniai mobiliojo ryšio tinkluose“, – tvirtina „Tele2“ ryšių su visuomene atstovė.