Rusijos sukeltas karas Ukrainoje privertė ir mūsų krašto sodiečius kritiškai pažiūrėti į turimus namų rūsius. Ar seni, dar sovietmečiu statyti rūsiai saugūs? Kaip juos sutvirtinti? Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį imantis neatidėliotinų remonto darbų? Tokius ir panašius klausimus vieni kitiems užduoda kaimuose ar priemiesčiuose, individualiuose namuose gyvenantys žmonės. Specialistai sako, kad kiekvieną rūsį reikia vertinti kritiškai ir individualiai. Susidūrus su sprogimų pavojais seni, avarinės būklės rūsiai gali neatlaikyti padidėjusio slėgio ir įgriūti.

Rūsį jau ruošia

Bene dažniausiai šiandieną rūsiuose atliekamas darbas – jų valymas. Šį pavasarį jis kiek kitoks nei įprastai. Iš rūsių nešamos ne tik sugedusios daržovių atliekos, bet ir ilgus metus sandėliuoti, tačiau nebereikalingi daiktai, atlaisvinamos lentynos. Šie darbai atliekami ne tik dėl tvarkos, bet ir dėl noro rasti saugesnį prieglobstį, apsisaugoti nuo skriejančių raketų skeveldrų.

„Tyliai sau širdyje tikiuosi, kad karo pas mus nebus. Tai, ką gindamiesi daro ukrainiečiai – žodžiais nenusakoma. Kiekvieną naktį už juos meldžiuosi, nes ant jų krentančios bombos šiandieną saugo mūsų dangų. Tačiau mums reikia ruoštis. Kaip sakoma, atsarga gėdos nedaro. Kaip ruošiuosi? Išsivaliau rūsį, išnešiau senus baldus, suklerusias lentynas pakeičiau naujomis. Rūsyje nėra elektros, bet jau skambinau vietiniam elektrikui. Jis pažadėjo už poros savaičių įvesti elektrą“, – su nerimu stebėdama įvykius Europoje savo sodyboje galimoms grėsmėms ruošiasi sodietė Regina.

Moteris prisimena, kad jos rūsys statytas prieš 40 metų, dar jai būnant paauglei, todėl sienos šiek sutrūkinėjusios, vietose išbyrėjęs tinkas. Tačiau didelių remonto darbų neplanuoja. Tam kol kas neturi pinigų. O ir tokių meistrų kaimo apylinkėse nėra, samdyti iš miesto – ilga eilė ir per didelė kaina.

Būtina tvirtinti sienas

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas Juozas Valivonis teigia, kad prieš imantis remonto darbų, kiekvieną rūsį reikėtų vertinti individualiai ir gana kritiškai. Pasak jo, pirmiausia būtina įvertinti, ar konstrukcija neturi didelių ir rimtų pažeidimų. Jeigu sienose arba perdangose matote didelių įtrūkimų ar akivaizdžių deformacijos ženklų, tai signalas, kad rūsį reikia skubiai ir kruopščiai remontuoti. Kitu atveju jame ekstremalios situacijos metu gali būti per daug rizikinga. Sprogimų metu slėgis po žeme padidėja, todėl avarinės būklės rūsiai gali įgriūti.

„Jeigu įtrūkimai menki, tai didelės įtakos bendram rūsio saugumui neturės. Tačiau jeigu matyti dideli įtrūkiai, jų glaistyti nepakaks. Tam reikės rimtesnių priemonių, – įspėja specialistas. – Negerai, jei grunto slegiama siena jau yra deformuota, išlinkusi į vidinę pusę. Tokias sienas sutvirtinti yra keletas būdų: galima įrengti mūrinius arba betoninius kontraforsus; jeigu rūsio patalpas galima pertverti, skersai išilginei sienai galima išmūryti arba išbetonuoti skersinę sieną; arba paprasčiausiai, statmenai sienai, galima įrengti medinį rėmą, kuris tuo pačiu tarnaus kaip atrama gultams.“

Pasak VGTU Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjo J.Valivonio, taip pat reikia nepamiršti ir rūsio perdangos konstrukcijų. Įvykus sprogimui šioms konstrukcijoms tenka didelės apkrovos. Jeigu perdangos yra įlinkusios ir nėra galimybės kitaip jų sustiprinti, patartina tokias konstrukcijas bent išramstyti mediniais statramsčiais.

Statant slėptuvę visiškai nuo nulio, J.Valivonis pataria rinktis tvirtas ir patikimas medžiagas. Jo nuomone, tvirčiausia ir patikimiausia būstinė po žeme yra padaryta iš gelžbetonio konstrukcijų.

Užkirsti kelią drėgmei

Dar viena dažna rūsio problema – drėkstančios sienos. Tai gali lemti ir prasta perdangos arba sienų termoizoliacija (rūsio sienos arba perdanga peršąla), netinkamai veikianti ar visai neveikianti ventiliavimo sistema arba bloga hidroizoliacija. J.Valivonis sako, kad tokiu atveju vienas iš būdų išspręsti hidroizoliacijos klausimą – išorinių sienų (mūrinių arba betoninių) vidinę pusę galima padengti specialia hidroizoliacine medžiaga, kuri apsaugo nuo drėgmės prasiskverbimo.

„Tokios medžiagos yra pardavinėjamos Lietuvoje, jos nebrangios ir visiškai nekenksmingos žmogui, kadangi pagamintos cemento pagrindu, taip pat jomis paprasta padengti konstrukcijas. Hidroizoliacinės medžiagos užpildo atsiradusius mikroplyšius bei kapiliarus, tokiu atveju per sienas nesisunkia vanduo. Prieš tepant sienas, žinoma, pirmiausia reikia jas nuvalyti, kad medžiagos atliktų savo darbą“, – sako VGTU atstovas. Taip pat labai svarbu įrengti tinkamą ventiliavimo sistemą, kitu atveju patalpose susidarys kondensatas, ant paviršių atsiras pelėsis.

Radiacija veja į rūsius

Galimos grėsmės akivaizdoje ne mažiau svarbu pasirūpinti, kad kieme ar po namu, garažu įrengtas rūsys turėtų gerą vėdinimo sistemą. VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto prodekano Kęstučio Čiuprinsko teigimu, pasirūpinti gera ventiliacija svarbu, jeigu jame tektų būti ilgesnį laiko tarpą. Jis įsitikinęs, kad individualiuose būstuose susitvarkyti vėdinimo sistemą nepalyginamai paprasčiau nei miestuose, kur vienoje patalpoje prieglobsčio ieško kelios dešimtys ar keli šimtai žmonių.

Rūsiuose žmonės dažniausiai slepiasi dėl dviejų priežasčių: dėl sprogimų arba radiacinio pavojaus. Jeigu jame reikia glaustis dėl radiacijos, ventiliacijos sistemą reikia skubiai uždengti, kad radiacinės dulkės nepatektų į vidų. „Langus ir ventiliacines angas reikėtų gerai užsandarinti, užklijuoti plėvele, kad nepatektų oras. Su juo ateina ir radiacinės dulkės, kurias įkvėpus žala sveikatai jau padaryta“, – atvirai kalba VGTU mokslininkas.

Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainės www.lt72.lt specialistai atominės elektrinės avarijos atveju sutinka, kad saugiausia vieta – rūsys. Tačiau avarijos metu svarbu pasirūpinti, kad radiacija nepatektų ir į namų vidų, todėl svarbu kruopščiai uždengti visas angas. Pirmiausia uždarykite duris, langus ir orlaides. Uždenkite dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas. Nepamirškite ir balkonų durų. Viską sandariai uždarę, langus ir duris apklijuokite popieriaus ar apsauginėmis juostelėmis. Plastikiniai langai bei balkonų durys labai sandarūs, jų papildomai sandarinti nereikia. Taip pat rekomenduojama slėptis namo rūsyje, tačiau, jei jo nėra, tuomet reikėtų laikytis pastato vidurio, stengtis būti toliau nuo išorinių pastato sienų ar pastogės. Nepamirškite kartu pasiimti naminių gyvūnų.

Kaime saugiau nei mieste

Jeigu radiacinio pavojaus nėra, rūsyje 4–5 asmenų šeima gali nesunkiai išbūti iki kelių parų ir be įmantrių vėdinimo sistemų. Anot K.Čiuprinsko, oras nebus šviežias, tačiau tai didelės grėsmės akivaizdoje nėra didžiausia problema. Jei vėdinimas rūsyje šiuo metu veikia gana prastai, specialistas pataria ramiai apgalvoti, kokie sprendimai būtų tinkami. Pats paprasčiausias ir didelių investicijų nereikalaujantis būdas – pasistatyti ortakius, įsirengti ventiliatorių. „Mus gali paguosti, kad didžiausi sprogimai vyksta didmiesčiuose. Žmonės kaimuose yra saugesni, todėl nuolat slėptis rūsiuose dažnu atveju nereikia. Išlįsti į lauką ir saugiai kvėpuoti grynu oru čia daugiau šansų nei didmiesčiuose“, – šviesesnį scenarijų kaimo gyventojams piešia pašnekovas.

Tinka ir rekuperatorius

Šildomuose rūsiuose labai svarbus vėdinimo užtikrinimas. Ar tokiu atveju tinka statyti rekuperatorių? K.Čiuprinsko nuomone, mechaninis vėdinimas užtikrina reikalingą oro srautą. „Šiuo atveju rekuperatorius pranašus tuo, kad jis pagal apskaičiuotą formulę tiekia oro srautą. Jeigu paliekame natūralų oro srautą, jis gali necirkuliuoti ten, kur jo labiausiai reikia. Pastebiu, kad žmonės žodį „rekuperatorius“ painioja su bet kokiu vėdinimo aparatu, ventiliatoriumi. Tačiau reikia suprasti, kad rekuperatorius yra vėdinimo įrenginys, kuris padeda atgauti vėdinamo oro šilumą. Slepiant rūsiuose šilumos atgavimas nėra pirminis ir svarbiausias veiksnys. Svarbiausia jo funkcija – mechaninis vėdinimas. Nuo to rūsyje būti bus lengviau“, – paaiškina VGTU ekspertas.

Apskaičiuoti, kiek reikės oro

Tuo metu kanalinis vėdinimas įrengiamas gerokai paprasčiau. Pirmiausia pravartu žinoti, kokį oro kiekį reikėtų tiekti. „Kai žmogus dirba ofise, normalu tiekti 36 kub. metrus per valandą. Sėdint slėptuvėje kiekis gerokai mažesnis. Vieni šaltiniai rašo, kad užtenka 5 kub. metrų per valandą, kiti – 8 kub. metrų per valandą vienam žmogui. Mano nuomone, 8 kub. metrų turėtų pakakti. Tereikia apskaičiuoti, kiek žmonių bus slėptuvėje. Tuomet reikia pasirinkti ortakio skersmenį, kad jame greitis būtų apytikriai 2 metrai per sekundę. Toliau reikėtų išsirinkti ventiliatorių, kuris tokį kubų skaičių galėtų traukti. Kanalinis vėdinimas geras tuo, kad jis įmontuojamas tiesiai į ortakį. Jis skirtas tiekti arba šalinti orą. Jeigu norime apsisaugoti nuo radioaktyviųjų dulkių, mes negalime traukti oro, nes per nesandarias ertmes dulkės pateks į patalpą. Tokiu atveju geriau surasti vietą, iš kurios būtų galima tiekti orą į rūsį. Čia jau reikėtų įrengti oro paėmimo angą, kuri būtų pakelta virš žemės, nesiurbtų dulkių ir t. t. Tačiau tai yra subtilūs klausimai, kuriuos reikėtų spręsti su vėdinimo sistemų specialistais“, – rūpinantis rūsio saugumu nebijoti konsultuotis su šios srities ekspertais ragina VGTU prodekanas.

Pelėsis slepia dvi problemas

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad jei rūsyje kaupiasi pelėsis, tai lemia dvi priežastys: pirmoji – prastas vėdinimas, antroji – nepakankamas šildymas. Jis pastebi, kad sienos rūsiuose dažnai yra be geros šilumos izoliacijos, o esant nepakankamam vėdinimui susidaro perteklinė drėgmė. „Kuo šalčiau, tuo greičiau drėgmė kondensuojasi. Todėl kartu reikia spręsti tiek šildymo, tiek vėdinimo klausimus. Sienas geriau izoliuoti iš išorės. Izoliuojant iš vidaus atsiranda nemenka problema. Vandens garas skverbiasi per atitvarą ir viduje sienos gali pradėti kondensuotis drėgmė. Atrodo iš paviršiaus siena sausa, o jos viduje – drėgmė. Dėl to, jeigu yra galimybė, geriau sienas izoliuoti iš išorės. Jeigu tokių galimybių nėra, rūsyje palaikykite aukštesnę temperatūrą ir nuolat jį vėdinkite“, – pataria VGTU mokslininkas K.Čiuprinskas.

Jeigu sienose arba perdangose matote didelių įtrūkimų ar akivaizdžių deformacijos ženklų, tai signalas, kad rūsį reikia skubiai ir kruopščiai remontuoti. Kitu atveju jame ekstremalios situacijos metu gali būti per daug rizikinga. Sprogimų metu slėgis po žeme padidėja, todėl avarinės būklės rūsiai gali įgriūti.

Kilus priešo užpuolimo iš oro pavojui ar kitoms karinėms grėsmėms:

·         gavę nurodymą slėptis, apsirenkite ir skubėkite į nurodytą, apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą, kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą. Su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, negendančių maisto produktų, geriamojo vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių medikamentų, tualetinius reikmenis, nešiojamąjį radijo imtuvą ir atsarginių elementų, mobilųjį telefoną ir įkroviklį;

·         prisiminkite, kad rūsyje ar kitoje slėptuvėje gali tekti praleisti ne valandą, o kelias paras. Dėl to su savimi patariama turėti reikalingus daiktus: čiužinį, antklodę, šiltų drabužių, maisto, žibintuvėlį, žvakių, degtukų, vandens, kibirą, šiukšlių maišų, lempučių, išorinę bateriją telefonui įkrauti, jei nutrūktų elektros tiekimas.

·         Patalpos, kuriose slepiamasi nuo artilerijos ar aviacijos smūgių, turėtų būti be langų. Jeigu patalpa su langais, uždenkite juos storu čiužiniu ar maišais su smėliu. Tai negarantuoja visiškos apsaugos, bet sustabdys stiklo šukes ar smulkias skeveldras.

·         Nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos – kai kurios skeveldros nukrinta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai.

·         Gavę nurodymą evakuotis ar išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

·         Stenkitės be būtino reikalo neskambinti savo artimiesiems, draugams ir pažįstamiems mobiliojo ar fiksuoto ryšio telefonais, kad ryšio linijos nebūtų perkrautos ar užblokuotos. Skambinkite tik norėdami pranešti apie būtiną pagalbą, sužeistuosius ar netikėtą pavojų.

Šaltinis: www.lt72.lt.