Ruduo – ne pats mieliausias metas gėlių augintojams. Tačiau krintant lapams ne tik kapavietes, bet ir namų aplinką galima puošti įspūdingais chrizantemų žiedais.

Reikia trąšios žemės

Spalvingos ir ryškios, aukštaūgės, žemaūgės, vėlyvos ir ankstyvos chrizantemos į Europą atkeliavo iš Rytų. Dažniausiai jos prisimenamos artėjant mirusiųjų minėjimo dienai Vėlinėms. Tačiau augančiomis vazonėliuose chrizantemomis galima puošti balkonus, terasas, laiptus. Tik būtina žinoti, kad chrizantemos reikalingas derlingas dirvožemis ir išpurenta humusinga žemė. Pavėsyje jos taip pat nenori augti. „Jei sumanėte šias gėles persodinti, galite tai daryti bet kada. Netgi žydinčias“, – tikino gėlininkė Regina Kazlauskienė. Moteris apgailestavo, kad šios gėlės vis dar siejamos su kapų puošyba.

Namuose auginti netinka

Sumaniusiuosius namuose vazonuose auginti chrizantemas pašnekovė perspėjo, kad jos bus gražios tik porą mėnesių. Pasak jos, geriau šias gėles auginti gėlyne ir skintais žiedais puošti namus. Chrizantemų būna įvairių formų, jos gali būti panašios į saulutes, vasarinius astrus ar baltagalves ramunes. Gentyje yra daug hibridų ir tūkstančiai išvestų verslinei gėlininkystei skirtų veislių. „Mums įprasta šią gėlę matyti geltoną, tačiau dar yra baltų, raudonų, net violetinių. Jos skirstomos į dvi pagrindines grupes: ištvermingosios sodo gyventojos ir daug lepesnės, skirtos parodoms. Sodo chrizantemų yra ir daugiamečių, galinčių ištverti šaltą žiemą, lietų ir vėjus. O štai parodinės veislės nėra tokios atsparios, mėgsta sausą ir vėsią aplinką. Joms patinka, jei šviesa sklinda visą parą“, – pasakojo gėlininkė.

Tinka kompozicijoms

Chrizantemos yra tropinės gėlės, į mūsų kraštus atvežtos iš Azijos. Astrinių šeima, kuriai priklauso šie augalai, bene didžiausia – joje yra daugiau kaip 1 tūkst. genčių ir 20 tūkst. rūšių. Kadaise budistų vienuoliai atgabeno chrizantemų į Japoniją. Vėliau jos paplito visame pasaulyje.

Šių gėlių žiedais buvo puošiami Japonijos valdovų sostai. Kai kuriuose Tekančios Saulės šalies miestuose rengiamos kasmetinės chrizantemų parodos. Iš žiedų gaminama išskirtinio skonio arbata, kuri padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. „Mes esame įpratę chrizantemomis puošti artimųjų kapus, nes šios rudens gėlės gali iškęsti net kelių laipsnių šaltį. Šalnoms ypač atsparios geltonos spalvos smulkiažiedės chrizantemos. Labiausiai šalčių bijo karališkosios stambiažiedės chrizantemos“, – perspėjo R.Kazlauskienė. Spalvų ir formų pasirinkimas, anot jos, neribotas. Tad norintieji iki pat šalčių gėrėtis žiedais savo namų aplinkoje chrizantemas gali sodinti prie spalvingųjų ožekšnių, raugerškių, margalapių lapuočių ir visžalių augalų. Pasak gėlininkės, tinkamai parinkus veisles iš chrizantemų ir kitų augalų galima suformuoti nuo rugsėjo iki lapkričio žydinčias kompozicijas. Nepastebėti jų būtų neįmanoma.

Artėjant žiemai geriau iškasti

„Chrizantemos – trumpų dienų augalai. Natūraliai pražysta rudenį, kai diena sutrumpėja iki 9–12 valandų. Tada jos sukrauna žiedynus ir pradeda žydėti, – pasakojo gėlininkė. – Chrizantemas auginti nesunku. Jos lengvai dauginamos, atsparios ligoms ir kenkėjams, gana ilgai žydi. Atšalus orams, šias gėles geriau iškasti ir susodinus į indus pastatyti rūsyje arba sunešti į šiltnamį.“

Pasak gėlininkės, vasarį chrizantemas patariama atsinešti į kambarį ir pradėti laistyti. Išaugusius aukštus ūglius reikia nuskabyti, kad susiformuotų gražūs krūmeliai. Kai nebesikandžioja šalnos, gėlės susodinamos lauke. Didelius chrizantemų krūmus galima atsargiai skaidyti į mažesnius. Taip galima pasidauginti patikusios veislės chrizantemų.