Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kanapinių namų statybų plėtrą stabdo medžiagų ir žinių stoka

Jei galvojate, kad pati tvirčiausia, o kartu ir tvariausia statybinė medžiaga yra betonas ar plienas, – klystate. Dar senovės romėnai suprato, kad sparčiai augančios pluoštinės kanapės yra tvirta, ekologiška ir ilgaamžė termoizoliacinė medžiaga. Kanapių mišinius statybose pamažu atranda ir mūsų kraštiečiai.

Kokybiškai apšiltinus namus kanapių spalių užpildu, jie ne tik tampa atsparesni liepsnoms, bet ir nepelija, į juos neįsimeta grybelis, kenkėjai. O bene didžiausias privalumas – sulig kiekvienais metais kanapių biokompozitas tik tvirtėja. Problema ta, kad apie šį statybos būdą daug kam trūksta žinių, o jei ir pritrauktų daugiau statytojų, kokybiškos žaliavos tektų ieškoti svetur.

Šiaudus ir molį nusvėrė kanapės

Kai prieš kelerius metus Aleksandrui Šeikin reikėjo apsispręsti, kokio būsto jis nori sau ir savo šeimai, pirmiausia mintys sukosi apie ekologišką, senovišką, tačiau iki šiol populiarią šiaudų ir molio statybą. Tačiau visiškai atsitiktinai jis išgirdo apie kanapinius namus, tiksliau – kanapių biokompozitą. Būtent ši mintis sudomino labiau pasigilinti į šią technologiją.

Pasak Aleksandro, namą apšiltinti būtent kanapių biokompozitu padėjo apsispręsti kelios pagrindinės medžiagų savybės. Pirma, jos yra labai tvirtos, antra – jomis kur kas lengviau išgauti norimą formą, nei statant šiaudinį moliu drėbtą namą. Vyriškis pasakoja, kad statantis medinį karkasinį namą, kanapių biokompozitas dėtas į jau pastatytą konstrukciją, todėl sienos atrodo tvarkingos, lygios.

Be minėtų faktorių, ne mažiau svarbus pasirodė ir namo ilgaamžiškumas. Pasirodo, kad namą apšiltinus kanapių biokompozitu prasideda procesas, primenantis akmenėjimą. Paprasčiau tariant, sulig kiekvienais metais namo sienos tampa vis tvirtesnės ir, žinoma, ilgaamžiškesnės. Tokie namai taip pat yra atsparesni ugniai, juose nesikaupia pelėsis, nesiveisia grybelis. Dėl aukšto garų pralaidumo kanapių biokompozitas gerai optimizuoja drėgmę patalpose. Namas, liaudiškai sakant, „kvėpuoja“ palaikydamas sveiką mikroklimatą. Kanapių spaliai vertinami dėl to, kad jie pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, t. y. nebijo drėgmės, nepūva. Dar vienas privalumas: kanapių-kalkių biokompozito, priešingai nei šiaudinių-molinių namų, labai nemėgsta graužikai, dėl to tokiame name bus galima jaustis ramiau žinant, kad jame neapsigyvens smulkūs graužikai ar kenkėjai.

Važiavo į talkas

Ko gero, šiandieną nebeliko temų, kuri nebūtų aptarinėjama socialiniuose tinkluose. Viename jų susibūrusioje kanapinių namų entuziastų grupėje aibė informacijos apie kanapių spalius, mišinių receptūras, sėkmės istorijas ir kitų išmoktas pamokas. Įdomu tai, kad bendraminčiai, susibūrę į grupę, ne tik dalijasi patarimais, bet ir vieni kitus kviečia į kanapinių namų statybos talkas – juk geriau vieną kartą pačiam pamatyti, nei tūkstantį kartų išgirsti. Kelis kartus patalkininkauti su žmona nepatingėjo ir Aleksandras. Jis tikina tokiu būdu daugiau sužinojęs, pasisėmęs patirties, gavęs patarimų, kuriuos sėkmingai pritaikė ir savo namo statybose.

Lietuviški spaliai prastesnės kokybės

Atėjus laikui įgyvendinti teorines ir praktines žinias, viena pirmųjų užduočių – gauti kokybiškų kanapių spalių. Pasirodo, kad šis darbas nėra toks jau paprastas. Kanapių spaliai yra smulkinta sumedėjusi kanapių stiebų dalis ir nors atrodytų, kad jų pasiūla Lietuvoje turėtų būti nemaža, jų ieškoti teko net pas kaimynus latvius. Aleksandras pirmiausia kreipėsi į šalia Kėdainių esančią pluoštinių kanapių apdorojimo gamyklą. Tačiau jie greitai pasiūlymo nepateikė, argumentuodami, kad daugiau orientuojasi į eksportą ir mažesnio kiekio būtų tekę laukti kelis mėnesius. Kadangi statybų sezonas ne už kalnų, pasiūlymas laukti neviliojo, todėl kanapių spalių teko ieškoti kitur. Juos Aleksandras surado pas vieną iš šalies ūkininkų. Tiesa, jų kokybe pirkėjas neliko patenkintas. Spaliai buvo nešvarūs, todėl juos teko papildomai persijoti. Kuo daugiau dulkių, žemių ir kitų priemaišų spaliuose, tuo ilgiau tenka ruošti mišinį juos valant, o tinkamai to nepadarius konstrukcija gali būti biri. Nenorėdamas rizikuoti vyriškis kanapių spalių ėmė dairytis svetur. Kadangi gyvena Klaipėdos krašte, spalių rado pas kaimynus latvius, kur vienas ūkininkas turi pasistatęs kanapių perdirbimo gamyklėlę. „Lietuviški spaliai turėjo nemažai priemaišų. Juos reikėjo gerai išsijoti, kad atsiskirtų dulkės, nes jeigu jų nevalytume, ateityje sienos subyrėtų. Latviški spaliai buvo daug švaresni“, – rizikuoti statant vien iš lietuviškų kanapių spalių nebuvo linkęs pašnekovas.

Išmėgino tris mišinius

Surinkus medžiagas prasideda didžiųjų darbų etapas – sienų statyba. Aleksandras pasidalija ir receptūra. Mišiniui reikėjo 20 kg spalių, 25 kg kalkių, o jam pagaminti naudota 80 proc. gesintų, 15 proc. negesintų kalkių ir 5 proc. pucolano (vadinamieji vulkano pelenai). Pagal tūrį jis rekomenduoja laikytis tokios proporcijos: spaliai, kalkių mišinys, vanduo (4:1:1).

„Patys eksperimentavome, darėme mišinius. Pagaminome kelis kubelius iš skirtingų mišinių: pirmasis – kanapių spaliai ir negesintos kalkės, antrasis – kanapių spaliai su gesintomis ir negesintomis kalkėmis, trečiasis – kanapių spaliai, gesintos ir negesintos kalkės, pucolanas. Būtent trečiuoju skiediniu ir statėme sienas. Norėjome išlaikyti kimbančią struktūrą, nenorėjome, kad ji byrėtų. Dažniausiai tai priklauso nuo pačių kanapių stambumo. Jeigu spaliai stambesni, teks naudoti daugiau kalkių. Latviški kanapių spaliai buvo smulkesni“, – dėsto A.Šeikin.

Randa būdų išlaikyti šilumą

Nors kanapiniai namai laikomi šiltesniais nei, tarkime, šiaudų ir molio būstai, jie dažnu atveju neatitinka A++ energetinio efektyvumo standarto. Ką daryti, kai pasistatai naują būstą, tačiau oficialiai jo priduoti negali? Aleksandras, planuojantis namo statybas baigti iki kitų metų antros pusės, neabejoja rasiantis būdų pasiekti reikalaujamą energinio naudingumo klasę. Pasak jo, jeigu namas neatitiktų keliamų reikalavimų, jį visada galima papildomai apšildyti natūraliomis medžiagomis, pavyzdžiui, medienos plaušo („Steico“) plokštėmis. Medžio plaušo plokščių šiluminis laidumas sumažina šilumos nutekėjimą per statybines konstrukcijas, todėl šiluma geriau išsilaiko. Be to, ši medžiaga vasarą veikia kaip apsauga nuo karščio.

Aleksandras pateikia ir dar vieną būdą išsaugoti šilumą namuose statant kanapinį būstą – kalkinis termoizoliacinis tinkas. Šis tinkas gerai „kvėpuoja“, sukuria šarminę aplinką, kuri visiškai nepalanki pelėsiui atsirasti. Be to, kalkinis tinkas daro įtaką vidaus patalpų mikroklimato formavimui, nes geba aktyviai paimti patalpos ore esančią perteklinę drėgmę, o pasikeitus sąlygoms ją grąžina atgal.

Palikta bomba ateičiai

Šiandien keliamus reikalavimus statyti tik energetiškai efektyvius namus Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius Rimantas Čiūtas vadina nelogiškais. Anot jo, klimato kaitos kontekste iš vienos pusės siekiama pereiti prie tvarios gamybos, iš kitos –svertai suteikiami gana taršiems statybos metodams. „Siekiant kuo didesnės šiluminės varžos, mes patenkame į cheminių produktų lobistinę erdvę. Kalbu apie tai, kad iškelti normatyviniai reikalavimai, kuriuos pasiekti galima tik cheminiais produktais, kurie yra ateities bomba, – griežtai savo poziciją dėsto pašnekovas. – Pasiekę vieną tikslą, ką darysime, kai ateis laikas griauti pastatus? Ar nebus tas pats, kaip nutiko su cementu? Apie ateitį turime galvoti čia ir dabar, o ne priėmę ne visai logiškų sprendimų palikti tiksiančią bombą ateinančioms kartoms.“

„Užrakina“ anglies dvideginį

R.Čiūtas neabejoja, kad kanapinių namų statyba turi didelę perspektyvą. Kaip žinia, augdamos kanapės absorbuoja labai daug anglies dvideginio. Skaičiuojama, kad vienas hektaras kanapių „užrakina“ 15–16 t CO2, o štai 1 kv. m cemento statybose išskiria maždaug 200 kg anglies dvideginio. „Būtent tokius skaičius esu radęs mokslinėje literatūroje. Jokia paslaptis, kad cemento pramonė yra labai tarši. Vieną namuką šeimai (apie 80 kv. m) galima pastatyti iš 2 ha kanapių biomasės. Tai yra mūsų ateitis ir jeigu norime paveikti klimatą, turime veikti dabar. Prie to galime prisidėti statydami namus iš medžiagų, kurios mažina CO2 emisiją“, – įsitikinęs kanapių perdirbėjų atstovas.

Norinčių perdirbti neatsiranda

Kanapinių namų paklausa pamažu kyla. Natūralu, kad augant paklausai turi didėti ir pasiūla. Tačiau norinčiųjų perdirbti kanapes mūsų šalyje taip ir neatsirado. Kanapinių namų statyba besiverčiantis Juozas Jankauskas sako, kad kokybiškai perdirbti kanapes – didelių investicijų reikalaujantis projektas, kuriam joks ūkininkas šiandieną nesiryžtų. Be to, dar reikia padirbėti ir mokantis jas auginti, apdoroti. Kėdainiuose įsikūrusiam pluoštinių kanapių perdirbimo fabrikui ūkininkai dažnai tiekia nekokybišką produkciją. Žaliavos drėgnis per didelis, tai stabdo gamybos apimtis. Pasak J.Jankausko, fabriko atstovai jam yra sakę, kad jie būtų pajėgūs parduoti penkis kartus daugiau kanapių spalių nei pagamina, tačiau didžiausias stabdis – geros žaliavos stygius.

Kanapių spaliai – deficitas

Pašnekovas svarsto, kad kanapinių namų statyba pas mus dar nėra labai populiari dėl kelių priežasčių. Pirmiausia apie tai žmonės tiesiog nenusimano, jiems trūksta žinių. Taip pat ši technologija yra kiek brangesnė. J.Jankauskas skaičiuoja, kad tai bendrą namų statybos sąmatą galėtų padidinti 5–7 proc. Jis pasakoja savo namus, pirtį, rūsį pasistatęs iš gana sudėtingos, vienalytės masės, naudojant kanapių kompozito monolitą. Tai gana įdomus statinys, neturintis nei medinio, nei metalinio karkaso.

„Aš pats penkerius metus dirbu su kanapėmis ir tik antrus metus statau kanapinius namus. Tik dabar ryžausi statyti kanapinių namų kvartalą. Nemanau, kad ši statyba masiškai išplis, nes labai trūksta jų žaliavos. Net jei ir atsiras daugiau statytojų, jiems paprasčiausiai pritrūks medžiagų, jie turės jų atsivežti iš užsienio. Kol kas vietoje turime tik vieną tiekėją. Gerai, kad jie gamina gerą, kokybišką medžiagą. Aš jau dabar su kėdainiškiais tariuosi, kad paimsiu visus kanapių spalius, kiek jie jų turės. Jie per dieną pagamina maždaug sunkvežimį spalių, jų pakaks mano projektams“, – kone deficitine medžiaga kanapių spalius laiko J.Jankauskas.

Tai įdomu

·         Kanapių mišinys pradėtas naudoti dar senovės romėnų laikais. Istoriniai šaltiniai rodo, kad romėnai kanapinių mišinį naudojo dar VI amžiuje.

·         Vėsesnio klimato Kanadoje ar jūrinių vėjų perpučiamoje Japonijoje kanapiniai namai statyti jau prieš kelis šimtmečius. Nors tuometinės statybos technologijos su šiuolaikine lyginti neįmanoma, kanapiniai namai jau spėjo įrodyti savo ilgaamžiškumą. Tokie namai stovi jau 300 metų.

·         Ekologiška statyba ir renovacija skinasi kelią Europos šalyse ir renovuojant daugiabučius namus. Štai šiandieną Italijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Airijoje, Nyderlanduose dalis tokių būstų renovuojami naudojant būtent kanapių biokompozitą.

Rekomenduojami video