Per žiemą nusilpusį organizmą pavasarį reikėtų pastiprinti natūraliomis priemonėmis. Namų vaistažolių atsargas dar negreitai galėsime papildyti pievų ir miškų augalais. Tačiau visai nepelnytai pamirštame naudingus sveikatai kambarinius augalus, kuriuos nuo seno augino ir vertino mūsų močiutės: alaviją ir kalankę. Šie augalėliai nelepūs, nereikalauja ypatingos priežiūros, tačiau turi nemažai gydomųjų galių.

Alavijas – grožiui ir sveikatai

Medėjantis alavijas, dar vadinamas alijošiumi, aliuosu, nuo seno naudojamas tiek gydymui, tiek grožiui – odos ir plaukų priežiūrai. Daugiausia gydomųjų savybių turi 2–4 metų mėsingi augalų lapai, ne trumpesni nei 15 cm. Juos reikėtų skinti nuo nelaistyto augalo ir laikyti šaldytuve 4–8 laipsnių temperatūroje – tokiomis sąlygomis sužadinamos augalo gydomosios savybės. Nuskintus lapus vaistams naudoti ne anksčiau kaip po paros.

Alavijo sultys gerai gydo nudegimus, blogai gyjančias žaizdas, nes pagreitina audinių regeneraciją. Alavijas drėkina sausą odą, ramina odos sudirgimą, perštėjimą, paraudimą. Jų sultimis labai naudinga tepti brandžią, suglebusią odą – alavijo veikliosios medžiagos skatina kolageno gamybą, lėtina raukšlių susidarymą. Riebiai, porėtai odai reikėtų pasidaryti toniko su alavijų sultimis ir spiritu (santykiu 4 ir 1).

Alavijo sultys skatina plaukų augimą, naikina pleiskanas – tereikia ištepti sultimis galvos odą ir gerai išmasažuoti.

Karčios alavijo sultys skatina tulžies išsiskyrimą, gerina apetitą ir virškinimą, stiprina imunitetą, tačiau jų nereikėtų padauginti, nes skystina vidurius. Organizmui stiprinti geriausia alavijo sultis vartoti sumaišytas su medumi – po 1 šaukštelį tris kartus per dieną.

Kalankės galios

Gėlių parduotuvėse parduodama daugybė kalankių rūšių, tačiau gydomųjų savybių turi tik viena kalankių rūšis: Daigremonto, arba gyvavedė kalankė, liaudyje dar vadinama paleistuve. Jos lapų pakraščiai apkibę „vaikučiais“ – naujais, mažais augalėliais, kurie nukrinta pajudinus augalą ir, suradę žemės, išleidžia šakneles. Deja, šios rūšies kalankių gėlių parduotuvėse nebūna – jų dar galima rasti turguose, pas kaimo močiutes arba interneto parduotuvėse. Tačiau šis naudingas augalas pamirštas visai be reikalo - jo sultys turi antivirusinių savybių.

Prieš ruošiant kalankės sultis, patartina augalo savaitę nelaistyti – kad veiksmingų medžiagų koncentracija būtų didesnė. Skinkite kuo stambesnius, senesnius augalo lapus, prieš vartojimą palaikykite juos šaldytuve, kaip ir alavijo lapus.

Kalankių sultys puikiai gydo žaizdas, pragulas, opas: sultimis suvilgytą marlės tamponą reikia dėti ant žaizdos, jomis reikėtų tepti suskilinėjusius, skaudančius kulnus. Kalankė padeda ir krūtimi maitinančioms motinoms, kurioms trūkinėja krūtų speneliai, – tereikia ant jų užlašinti augalo sulčių po kiekvieno maitinimo. Kalankių sultimis naudinga skalauti burną sergant parodontoze, jos padeda ir skaudant gerklę.

Kalankių sultimis, atskiestomis perpus su virintu vandeniu, reikėtų skalauti nosį sergant sloga: po kelis lašelius lašinti į kiekvieną šnervę.

Parengė Rasa Dagilė