Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kalkinti galima ir žiemą

„Pradėjome tvarkyti apleistą sodybą. Norime įsirengti nedidelį daržą, pasisodinti vaismedžių, pasistatyti šiltnamį. Į svečius užsukę draugai, kurie jau seniai patys augina daržoves ir vaisius, patarė dirvą pakalkinti. Norėtume žinoti, kada geriausia tai daryti ir kaip“, – prašo patarimo Domantas ir Vilma iš Prienų r.

Atsako agronomė Joana Giedraitytė

Kultūriniai augalai normaliai auga tik nerūgščiuose, pakankamai maisto medžiagų turinčiuose dirvožemiuose. Norėdami išauginti gausų derlių, rūgščius dirvožemius turite kalkinti. Kas kita, jei auginate rūgščią dirvą mėgstančius augalus: šilauoges, bruknes, spanguoles. Jie sodinami į rūgščias durpes, kurios, rūgštingumui sumažėjus, papildomai rūgštinamos.

Jei augalo šaknims terpė netinka, tręšk netręšęs – jos vis tiek badaus. Jei dirva labai rūgšti ar labai šarminė, kai kurių medžiagų gali ištirpti labai daug, ir jų koncentracija augalams bus kenksminga, pavyzdžiui, aliuminio ar mangano labai rūgščiose dirvose gali būti per daug.

Kalkinimas neutralizuoja dirvožemio rūgštingumą, pagerina jo struktūrą, pagausina fosforo, kalio, azoto, sieros, kalcio ir magnio, sumažina augalams žalingo judriojo aliuminio kiekį. Dirvos kalkinimas garantuoja ir kitų agrotechnikos priemonių, ypač tręšimo, efektyvumą. Tinkamiausias laikas dirvai kalkinti yra ruduo.

Ar dirvą reikia kalkinti, galite nuspręsti pagal joje augančius augalus. Rūgščioje dirvoje auga dirviniai kežiai, dirviniai asiūkliai ir smulkiosios rūgštynės. Pakalkintų lengvų dirvų kalkinti nereikia 4–5 metus, vidutinio sunkumo – 7–10 metų, o sunkių – 9–12 metų ir ilgiau. Antrą kartą nebūtina kalkinti viso sklypo iš karto. Labai gausiai kalkinti nereikia. Per gausus kalkinimas, ypač vienkartinis, gali būti net žalingas. Jei kalkių į dirvą dažnai pilti nenorite, kasmet į 1 kv. m dirvožemio suberkite po 200–300 g medžio pelenų.

Dirvos rūgštinę ar šarminę reakciją lemia vandenilio jonų koncentracija. Ji žymima raidėmis pH (p – nuo vokiečių kalbos žodžio Potenz  (potencija), H – nuo cheminio elemento vandenilio pavadinimo) ir skaičiais nuo 0 iki 14. Kuo skaičius mažesnis, tuo vandenilio jonų koncentracija didesnė, o skystis – rūgštesnis. Neutralios reakcijos (pH 7) yra distiliuotas vanduo. Augalų šaknys pasisavina tik ištirpusias maisto medžiagas. Nelygu kokia dirvos reakcija – rūgštinė ar šarminė, maisto medžiagų gali ištirpti daugiau ar mažiau, jos gali visai netirpti ar ištirpti per daug. Medžiagos nevienodai tirpsta esant įvairiai reakcijai, tačiau optimalia laikoma apie pH 6. Tokiomis sąlygomis neblogai tirpsta visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Dirva, kurios pH 6, tinka 90 proc. augalų.

Rekomenduojami video