Aktyvusis sodininkų darbymetis jau ant nosies, todėl pats metas pradėti planuoti aplinką. Sakoma, kad geriau klaidų padaryti popieriuje, o ne sode, todėl geriausia imtis pieštuko ir popieriaus ir iš širdies padirbėti.

Gimsta popieriuje

Kraštovaizdžio dizainerė biologė Jolita Deveikytė-Kirdenė norintiems įsikurti iš karto po statybų ar tiesiog perplanuojantiems seno sklypo aplinką siūlo pradėti nuo vizijos – ką gi norima turėti savo kieme. „Šiame procese turi dalyvauti visi šeimos nariai, nes visiems teks būti šioje aplinkoje ir geriausia, kad ji patiktų visiems, – sakė kraštovaizdžio specialistė. – Surašykite, ką norite turėti savo kieme: terasą, lauko virtuvę, daržą, voljerą, vandens telkinuką, vaismedžių, ir t. t.“

Naujakuriams biologė siūlo viską sudėlioti ant sklypo topografinės nuotraukos kopijos, tuomet viskas bus paprasčiau, nereikės kurti chaotiškai, todėl išvengsite augalų persodinimo ateityje, pertvarų statymo, takų perdarymo ir pan. „Jei po statybų liko sustumtų žemių kalnas, neskubėkite jo išvežti – viršutinis žemės sluoksnis yra puikus augalinis gruntas, kuriame puikiai tarps augalai, – aiškino kraštovaizdžio dizainerė. – Po statybų jį paskleiskite sklype arba iš jo sukurkite nuostabų kalnuotą alpinariumą, kuris taps puošniausia sklypo vieta. Panaudoję šią žemę, išvengsite didžiulių išlaidų, jei žemės tektų atsivežti.“

Jei po statybų liko sustumtų žemių kalnas, neskubėkite jų išvežti - sukurkite alpinariumą.

Svarbiausia – veja

Žinoma, suplanavus visus norimus elementus, didžiausias dėmesys tenka vejai. Vejos šienavimas, ravėjimas, aeravimas iš tiesų daugiausia laiko resursų atimantis užsiėmimas, todėl dizainerė siūlo suplanuoti kuo daugiau gėlynų, kurie rūpesčio reikalaus mažiau. „Veją reikia šienauti bent kartą per savaitę, todėl kuo didesnį plotą ji sudaro, tuo daugiau laiko užims, – pasakojo J.Deveikytė-Kirdenė. – Todėl geriau pagalvokite apie krūmus, vaiskrūmius, medžius, gėlynus, kuriems laiko prireiks nepalyginamai mažiau, negu vejos šienavimui. Tarkim, daugiamečius žolinius augalus reikia tik paravėti ir nukirpti po žiemos likusią antžeminę dalį.“

Specialistė pasidalijo patarimais, kaip vejoje sodinti augalus: „Aiškiai atskirkite, kur yra augalų zona, o kur – vejos, nesodinkite augalų vejoje, nes tuomet bus daug sunkiau jį apeiti su žoliapjove.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Ji siūlo veją nuo kitų augalų atskirti specialiais atitvarais, patogiausia – plastikiniais bortais. Jie įkasami į žemę, vizualiai nieko nesimato, tačiau savo darbą jie atlieka. Vejos žolės neplinta į augalų zoną. „Taip pat nepamirškite įsigyti kokybiškos technikos šienavimui, nes tai taip pat sutaupo laiko ir energijos, žinoma, idealu būtų robotas, tačiau, jei finansai neleidžia, pasirinkimas tikrai yra nemažas“, – pripažino dizainerė.

Beje, kuo dažniau pjausite veją, tuo naudingiau, nes nespėjusią atželti veją galima pamulčiuoti žolės skuteliais, kurių nereikia surinkti į specialią žolei skirtą dėžę, taip savo veją puikiausiai patręšite.

Natūralistinis gėlynas

Vietą gėlynui taip pat reikia numatyti prieš įsirengiant veją. Namo aplinkos planavimas apima ir tai, kokius augalus geriau sodinti kieme. Jei norite mažiau darbo – nesivaikykite egzotikos. Sodinkite augalus, kurie patikrinti, atsparūs ligoms, žiemos šalčiams, nebijo kenkėjų, nelinkę sirgti. Sodinkite atsižvelgdami į esamą situaciją: pavėsyje nesodinkite saulamėgių, o sausoje vietoje – mėgstančių drėgmę. „Taip pat atsižvelkite į dirvos tipą, nes dirbtinai sukurtos sąlygos nėra išeitis, augalas vis tiek skurs, – sakė J.Deveikytė-Kirdenė. – Pasidomėkite natūralistiniu apželdinimo stiliumi, kai žemė nėra gerinama specialiai, augalai parenkami pagal esamas sąlygas, grožis neišpasakytas, o priežiūros bus labai nedaug. Dėmesio tereikės pirmaisiais metais, kol įsitvirtins, o vėlesnę priežiūrą galima pavadinti labiau valdymu: ko per daug – pamažinti, kas peraugo – sutraukti.“

Jei norite mažiau daro, sodindami gėles nesivaikykite egzotikos.

Kad gėlynas neatrodytų lyg atsitiktinai sukaišiotų gėlių kratinys, o būtų juntama tvirta dizainerio ranka, kaip išraiškingas motyvas turėtų kartotis tie patys augalai – prieš namą, šalia suoliuko, dar palei takus. Ir būtinai tose vietose, į kurias dažniausiai žvelgiame pro namo langą.

Senas sklypas

Tuo tarpu seno sklypo tvarkymas išties verčia pasukti galvą svarstant, ką palikti ir ko atsisakyti. Pirmiausia specialistė siūlo pradėti nuo tos pačios vejos: „Niekas taip negadina vejos vaizdo, kaip daug augalų, primėtytų vejoje. Nei veja atrodo gražiai, nei augalai džiaugiasi. Taigi seno sklypo tvarkymas turėtų prasidėti būtent nuo vejos.“

Specialistė siūlo įvertinti vejos plotą ir suteikti jai aiškią formą: jei labiau mėgstate klasikinį stilių – tebūnie veja kvadrato, stačiakampio ar apskritimo formos. Jei labiau patinka laisvos peizažinės formos – vejos ribas brėžkite išraiškingais vingiais. Aiškios formos veja įneša kiemui stabilumo.

Įrengdami daržą neapsiriksite sukalę aukštas lysves - taip prižiūrėti daržoves paprasčiau.

Dizainerė pateikė patarimų, kaip senam kiemui suteikti šiuolaikiškumo prieskonio. Tuos medelius ir krūmus, kurie buvo vejoje, iškelkite į augalų zoną. Ten auginkite medžius, dekoratyvinius krūmus, įvairias gėles, varpinius augalus. „Pasirinkite, kur yra veja, o kur augalai, ir aiškiai atskirkite vieną nuo kito, – sakė ji. – Toks atskyrimas pasiteisina ir dėl dizaino, ir dėl priežiūros. Aukštų ir vešlių augalų grupės sudaro ryškų kontrastą plokščiam vejos paviršiui – šis efektas sužaidžia visada gerai.“

Vienas iš paprasčiausių būdų suteikti šiuolaikiškumo yra įterpti dekoratyvinių žolių.

Svarbu nepamiršti suplanuoti takelių ir kitų elementų.

Derinimo principai

Seno apleisto vaismedžių sodo taip pat nereikia atsisakyti, jis gali būti atnaujintas, medžiai išgydyti, sutvarkyti. Senosios lietuviškos obelys gali duoti vaisių ir penkiasdešimt metų, todėl tikrai neskubėkite jų atsisakyti, o geriau užsiimkite genėjimu, kuris padarys stebuklus. Savo sode turite jaustis smagiai, o tam didelės įtakos turi turi harmoninga aplinka. Nors harmoniją ne taip paprasta apibrėžti, gerai tai, kad ji sukuriama gan konkrečiomis priemonėmis. Tarkim, gėlynas gali būti tiek vienspalvis, tiek margas – svarbiausia, kad derėtų prie namo. Derinimo principai yra tokie: jei namas kelių spalvų ir siekiate jį išryškinti, gėlynas turėtų būti vienspalvis ar pastelinių atspalvių, o jei norite, kad pastatas kuo mažiau kristų į akis, aplink sodinkite ryškiaspalvius augalus. Gėlės labiau matomos ir tada, kai namas vienspalvis. Jei sodinate daug augalų dekoratyviais lapais, spalvų turėtų būti mažiau, o jei šių daug, lapai galėtų būti neišsiskiriantys ir neblaškantys dėmesio. Vienspalviame gėlyne turėtų skirtis žiedų forma ir aukštis: kontrastai išsklaido monotoniją.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Šiuos patarimus galite įgyvendinti patys, į pokyčius neinvestuodami daug pinigų“, – baigdama pridūrė kraštovaizdžio specialistė.