Pačių užsiauginti rausvaskruosčiai pomidorai pasižymi nuostabiu skoniu. Kaip ilgiau išlaikyti vasarą savo darže ir sulaukti gausesnio derliaus? Patyrę sodininkai dalijasi patarimais.

Pririškite

Sparčiai besistiebiantiems pomidorams būtina atrama. Prie jos pririšti augalai geriau apšviečiami saulės, vėdinami, juos lengviau prižiūrėti ir rinkti jų derlių. Žemaūgėms veislėms tiks įprasti kuoliukai, o aukštaūgiams – žardeliai. Tvirtindami pomidorus prie atramos virvės per daug nesuveržkite, nes jų šakelės augdamos storėja. Tvirtinti krūmus prie atramos ir skabyti ūglius geriausia antroje dienos pusėje.

Pamulčiuokite

Dabar dirva yra pakankamai įšilusi, tačiau dar nespėjusi sukietėti, todėl pats laikas pomidorus pamulčiuoti. Mulčias padės išsaugoti žemės šilumą ir drėgmę, todėl greičiau pradės nokti vaisiai. Tiks sudžiūvusi žolė, kompostas ir kitos priemonės.

Suformuokite

Norint sulaukti gausaus pomidorų derliaus būtina nugnybti pažastinius ūglius. Augalas taps kompaktiškesnis ir turės daugiau jėgų ne žaliai masei formuoti, bet vaisiams megzti.

Patręškite

Kad džiugintų derlius, pomidorus patartina patręšti specialiomis šiems augalams skirtomis trąšomis. Pasitarkite su specialistu, kurios tiktų geriausiai, ir naudokite jas pagal nurodytą instrukciją.

Pašalinkite nereikalingus lapus

Tinklaraštininkė Lina Liubertaitė sako, kad genimi ir pažeisti, dėmėti pomidorų lapai. „Šių augalų lapai dėmėti gali tapti per mažai vėdinant šiltnamį, per gausiai arba per mažai laistant. Tai gali būti ir tam tikrų ligų požymis. Genėti reikėtų pradėti nuo apatinių lapų, nes visos ligos pradeda plisti būtent nuo jų. Kita priežastis, kodėl būtina genėti lapus, yra ta, kad apatiniai lapai maitina virš jų esančias pomidorų kekes. Kol augalai žydi ir auga, tol jiems reikalingos maisto medžiagos, taigi svarbu, kad būtų lapų, kurie vykdytų fotosintezę ir aprūpintų reikalingomis maisto medžiagomis. Tačiau kai pomidorai nustoja augti ir pradeda nokinti vaisius, jiems nebereikia daug maisto medžiagų, todėl galima visiškai pašalinti po kekėmis esančius lapus“, – aiškina L.Liubertaitė.

Asta Kaušakienė