Atvėsus orams ieškoti šiltesnio kampelio iš laukų ir palaukių patraukė graužikai. Jiems patekti į senas medines sodybas – juokų darbas. Sodiečiai šiemet stebisi itin ankstyvais graužikų vizitais ir piktinasi, kad šie ne tik puotauja šlamšdami maisto likučius, bet ir nesibodi graužti brangų turtą. Aštrūs ir nepaprastai tvirti graužikų dantys suardo vandentiekio ar kanalizacijų vamzdynus, perkanda elektros laidus. Ankstyvą jų pasirodymą ir beatodairišką norą pakliūti į šiltesnę, gausią maisto kertelę lėmė kaip niekada didelė jų populiacija. Sodiečiai apmaudą lieja ir dėl kiemuose pelių pridarytos žalos.

Išgąsdino triukšmas

Ignalinos rajone tėvų sodybą prižiūrinti Ilona Baleckienė sako jau įpratusi, kad kiekvienais metais rudenį valdoje jaučiama savotiška graužikų apgultis. Vieni kraustosi į gyvenamąsias patalpas, kiti tenkinasi menkesniais patogumais ūkiniuose pastatuose. Mažesnius ar didesnius graužikus sodybos vilioja dėl dviejų priežasčių – šiltesnio kampelio ir gardesnio kąsnio. Tiesa, šie metai, anot Ilonos, keisti tuo, kad žiurkės ir pelės atsikraustė anksčiau. „Naktį prabudau nuo baisaus graužimo. Atrodo, kad kažkas skylę sienoje nori išgraužti. Katinas irgi iš proto kraustosi – girdi, kad kažkas vyksta, bet negali pasiekti. Panašu, kad žiurkė tarp sienų sau lizdą suko. Kas keisčiausia, kad tai buvo dar vasarą, rugpjūčio pradžioje“, – bemiegę naktį dėl graužikų keliamo triukšmo prisimena pašnekovė.

Graužimas be žalos neapsiėjo – pergraužtas iš pirmo į antrą aukštą vedęs kanalizacijos vamzdis. Jai pikčiausia, kad tai jau ne pirmas kartas, kai graužikai pasmaguriauja plastmasiniais vamzdynais ar netgi laidais.

Mokslininkai įrodė, kad būtent pilkosios žiurkės ardo pastatų pamatus, cemento plokštes, o štai juodosios žiurkės ir pelės gadina pastatų izoliacines medžiagas. Pažeistos gali būti dažniausiai ir plačiausiai naudojamos izoliacinės medžiagos – putplastis, stiklo vata. Žiurkės gali pragraužti beveik visas medines pastatų dalis, taip pat betoną, asfaltą. Jų nesulaiko plastikiniai vandens nutekėjimo vamzdžiai, jei jiems reikia patekti prie vandens šaltinio, todėl nenuostabu, kad namuose įrengti vamzdynai – nesunkus galvosūkis šiems gudriems padarėliams.

Graužikai duoda darbo santechnikams

Kas lemia, kad graužikų akiratyje atsiduria tai, kas, atrodytų, jiems neturėtų būti nei įdomu, nei skanu? Kol kas vieno aiškaus atsakymo nėra, tačiau spėjama, kad jie pasiduoda smalsumui, kartais patraukia kvapas. Taip jų dantų miklumo praktiniu egzaminu tampa kanalizacijos ar vandentiekio vamzdynai.

Apie tai, kad meistrams graužikai palieka nemažai darbo, pasakoja ir Vilniuje bei sostinės apylinkėse besidarbuojantis santechnikas Edgaras. Jis sako, kad ne vienam sodiečiui teko keisti pragraužtus vamzdžius, konsultuoti jų apsaugos klausimais. „Dėti metalinius vamzdžius – ne išeitis. Technologijų atžvilgiu nueisime tris žingsnius atgal. Jeigu sodyboje ar nuosavame name vamzdynai vedžiojami naujai, geriausia daryti juodgrindes. Jos tikrai padės apsisaugoti nuo graužikų. Jei apylinkėse labai daug graužikų, galima pasinaudoti ir liaudyje paplitusiu patarimu – į betoną įmaišyti šampano butelio duženų. Tokių butelių stiklas storų sienelių, todėl graužikai, bandydami prasigraužti į vidinę patalpą, apsidrasko letenėles ir daugiau ten nebelenda“, – pasirūpinti kokybiška grindų danga pataria santechnikas.

Ką daryti su vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiais, kurie nėra apsaugoti? Edgaras sako, kad atvirų plastmasinių vamzdžių palikti nereikėtų, juos geriausia įmauti į specialius izoliacinius kevalus, o juos įdėti į papildomą šarvą. Kietas plastikas turėtų atbaidyti graužikus arba bent jau prailginti jų kelią iki vamzdžio. „Šarvo plastikas tikrai kietas. Žinoma, graužikai gali bandyti jį perkąsti, tačiau tai vis tiek nemaža apsauga, dėl to tikrai verta išmėginti“, – įsitikinęs santechnikas.

Graužikų gausa

Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos biologo Vitalijaus Stirkės šiemet itin anksti į sodybas plūstantys graužikai nestebina. Jo teigimu, 2021-ieji ypatingi tuo, kad graužikų visoje Lietuvoje yra labai daug. Tam palankūs orai, gera mitybinė bazė, sumažėjęs plėšrūnų skaičius lėmė, kad šiemet pelių, žiurkių, pelėnų gerokai daugiau nei paprastai. Graužikai ypač vislūs, per metus jie atveda maždaug tris jauniklių vadas, kuriose sulaukiama po 8–10 individų.

„Šiemet jų tikrai gausu. Tai lėmė tai, kad jie turi pakankamai maisto daugintis, be to, mažiau smulkiaisiais graužikais besimaitinančių plėšrūnų. Apsisaugoti nuo graužikų iš tiesų sudėtinga. net jei ir pastatai būtų visiškai sandarūs, jie vis tiek įlįstų pro duris ar kitas paliktas angas. Gaudyti spąstais ar kitomis priemonėmis galima, tačiau tai vis tiek negarantuoja, kad neateis kiti padarėliai. Tai savotiškas katės ir pelės žaidimas“, – ilgalaikių priemonių kovai su graužikais negali pasiūlyti biologas.

Kad kova nebūtų bevaisė

Jei graužikai rado kelią pas jus, tikras galvosūkis parinkti efektyvias jų naikinimo priemones. Kaip nepasimesti jų gausoje? Inovacinės firmos „MKDS“ specialistė Aurelija Baranauskienė pataria pirmiausia pradėti nuo monitoringo.

„Efektyviai graužikų kontrolei visų pirma rekomenduojame daryti monitoringą – naudoti lipnias gaudykles. Jei gaudyklėje radote graužiką, vadinasi, reikia imtis rimtesnės kontrolės. Pirmiausia reikėtų užsandarinti visas landas, kad graužikų kontrolė nevirstų kova su vėjo malūnais. Taip pat, jei įmanoma, reikėtų pašalinti graužikams prieinamus maisto šaltinius. Tuomet imtis rodenticidų, kuriuos rinktis reikėtų priklausomai nuo to, kokioje aplinkoje juos naudosite – drėgnoje ar sausoje. Drėgnoms patalpoms ar lauke rekomenduojame naudoti drėgmei labiau atsparius masalus – pastą, vaškinius blokus. Sausoje aplinkoje rekomenduojama rinktis grūdų pavidalo masalą. Visi šie rodenticidai yra registruoti Lietuvoje. Patariama naudoti su užrakinamomis, saugiomis masalo dėžutėmis. Jos apsaugo masalą ir prisideda prie efektyvumo kovojant su graužikais. Masalą galima pritvirtinti prie strypo, taip jis graužikų nebus išnešamas. Kartais graužikai masalą neša į savo slėptuves, kur tiesiog jį kaupia. Būtina stebėti masalo dėžutes, jei reikia papildyti.“

A.Baranauskienė apibendrina, kad priemonių efektyvumas priklauso nuo keturių faktorių:

·   stebėsenos naudojant monitoringo priemones. Svarbu imtis rimtesnių priemonių vos prireikus, o ne susilaukus graužikų pagausėjimo (jie dauginasi gana greitai, todėl kova vėliau gali būti tik sunkesnė);

·  galimų graužikų patekimo landų bei, jei įmanoma, traukos šaltinių panaikinimo;

·  tinkamo masalo pasirinkimo;

· masalo dėžučių stebėsenos ir jų papildymo.

Žiurkių ir pelių naikinimą neretai apsunkina naminiai gyvūnai. Norint juos apsaugoti, nuodyti graužikus nesinori, tad specialistė saugumui užtikrinti rekomenduoja naudoti masalo dėžutes su užraktais, kurių yra įvairių formų ir dydžių.

Ultragarsines priemones prieš graužikus ji vertina skeptiškai. Pasak A.Baranauskienės, šios priemonės veiksmingos, tačiau jos nekontroliuoja graužikų populiacijos. Graužikai vis tiek dauginasi ir įsikuria prieinamose vietose.

Palikite „vaišių“

Ką turime padaryti, kad palikdami sodybą ilgesniam laikui nesulauktume nekviestų svečių? Specialistės teigimu, jei įmanoma, būstą užsandarinti. Jei neįmanoma to padaryti, palikti masalo dėžučių. Jas galima pritaisyti prie namo fasado ar kitų pastatų, kad nebūtų nupūstos ar pan. Tą patį galima padaryti ir viduje – kiekvienoje patalpoje palikti masalo užsukusiems graužikams. Ir be abejonės, nepalikti jokio prieinamo maisto.

Kiemą „kilnoja“ pelėnai

Kol atsiraitoję rankoves ieškome sprendimų išprašyti graužikus iš namų, jie nemažai košės priverda ir lauke. Sodietė Ilona vasaros pabaigoje nustėro ant šiemet pasėtos vejos pamačius keistus paviršinius tunelius. Moteris pirmiausia manė, kad po žeme rausiasi kurmiai palikdami ištisinius požeminius takus. „Net ir kaimyną atsivedžiau, nesupratau, kas čia per apkasai atsirado kieme. Niekada to nesu mačiusi savo teritorijoje. Pamanėme, kad gal dėl sausros kurmiai kyla į viršų ir maisto ieško aukščiau. Sulig kiekviena diena tokių tunelių tik daugėjo. Pjaunant veją tokie tuneliai gadina žoliapjovės ašmenis, galų gale pieva atrodo negražiai, nes žemės išverstos į viršų. Pradėjau domėtis internete, nes supratau, kad mano išbandytos priemonės neneša jokios naudos. Galop supratau, kad tai bus pelėnų darbas“, – kiemą apkasais liūdnai juokaudama vadina pašnekovė.

Didelė žala augalams

Atpažinti, kad šie augaliniu maistu mintantys padarėliai ėmė šeimininkauti jūsų sklype, nesunku. Pagrindinis jų skiriamas bruožas – paviršiniai tuneliai. Jie tarp urvų daro ištisas paviršinių takelių sistemas. Iš pirmo žvilgsnio galite suklysti manydami, kad tai yra kurmių darbas. Tačiau pelėnus atpažinsite sekdami paliktais kelių ar net keliolikos metrų ilgio paviršiniais takeliais.

Pelėnai daugiausia minta augaliniu maistu, t. y. daržovėmis, grūdais, augalais, šaknimis. Jų apetitas labai didelis. Taigi, pastarieji kieme gali padaryti nemažai žalos sodinukams, jauniems medeliams, šviežiai pasėtai vejai. Pelėnai pirmiausia apgraužia augalus, kuriuos randa aplink. Dirvoje šie ėdrūnai įsirengia lizdus ir rausia keletą negilių urvų maisto atsargoms kaupti.

Nors pelėnai paprastai laikosi lauke, vėstant orams nenustebkite juos suradę ir ūkiniuose pastatuose. „Pelėnai gyvena kolonijomis, negiliai (maždaug 20 cm) po žeme. Jei žiemą palankios sąlygos, jie gali daugintis šiaudų ar net malkų stirtose, pašarų kaupuose“, – pabrėžia biologas.

Geriausiai susitvarko plėšrūnai

V.Stirkė vieno veiksmingo recepto, padėsiančio iškrapštyti graužikus iš sklypo, neturi. Tačiau jis siūlo rankų nenuleisti ir sudaryti graužikams nepatogias sąlygas gyventi: pastoviai suardyti paliktus tunelius ir pagal galimybes kuo dažniau pjauti veją. Tokie graužikai nemėgsta tvarkingų sklypų ir ilgainiui iš jų pasitraukia, mat ten jiems nėra maisto. „Dažnai šienaujamuose soduose jų mažiau. Netgi geriau surinkti žolės likučius. Soduose jie apgraužia medelius aplink kamieną arba šaknis, sodinukai pražūva. Jiems padaroma daugiausiai žalos“, – juodus pelėnų darbus soduose įvardija V.Stirkė.

Pelėnų bus mažiau, jei šalia sodo ar sodybos apsigyvens šeškai, kiaunės, žebenkštys. Pastarųjų specializacija – būtent pelėnų medžioklė. Vieną kitą pelėną nesunkiai sumedžioja ir katinai. Gamtoje pelėnais taip pat minta pelėdos ir kiti plėšrieji paukščiai.

Jei nenorite pelėnų kontrolės palikti gamtos valiai, galite ir patys imtis išbandytų priemonių. A.Baranauskienė pataria rinktis granules, kurios reaguoja su dirvoje bei ore esančia drėgme ir ima skleisti dujas. Gyvūnai (kurmiai, pelėnai) nepakenčia dujų kvapo ir palieka paveiktą teritoriją.

INFOBOX

Kad graužikai nepatektų į gyvenamąsias patalpas, rekomenduojama:

·  tinkamai prižiūrėti aplinką, sudaryti graužikams nepalankias gyvenimo sąlygas: savalaikiai šalinti buitines atliekas, pjauti žolę, ypač aplink pastatus, ir neleisti jai užaugti aukštesnei nei 10 cm;

·  šiukšlių laikymo aikštelių dangą išasfaltuoti, šiukšlių konteinerius laikyti sandariai uždengtus, jų neperpildyti, kad į jas graužikai negalėtų lengvai patekti;

·  sandarinti visas išorinių durų, sienų angas;

·  užsandarinti plyšius ir skyles ties vamzdžių ar kabelių linijomis;

·  užsandarinti plyšius prie rūsio ar pirmo aukšto langų, jie neturi būti didesni kaip 0,5 cm;

·  dažnai darinėjamoms durims įrengti savaiminio užsidarymo mechanizmus;

·  pašalinti ant pastatų besiraizgančius vijoklinius augalus ar medžius ties pastatais;

·  nesudaryti sąlygų graužikams patekti į patalpas vamzdžiais, elektros kabeliais;

·  ventiliacijos ir kanalizacijos angas, oro kondicionierius uždengti plieno tinkleliais, kurio akučių dydis turėtų būti ne mažesnis kaip 6 mm;

·  tvarkyti rūsius, pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas.

·   sutvarkyti pastato išorę taip, kad graužikai negalėtų patekti į vidų;

·   sandariai uždaryti kanalizacijos angų ir kanalų dangčius.