LRT RADIJO klausytojui problemų kelia ūdros, plėšrūs laukiniai žvėreliai. Ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Ūdra vandenyje ir jaučiasi kaip žuvis, ir gaudo žuvis. 

„Beveik pačiame miestelyje yra tvenkinys, kuriame išnyko žuvys: ešeriai, lydekos, karosai, kuojos. Kaip pasakoja vietiniai gyventojai, tai – ne užterštumo problema. Bėda ta, kad užsiveisė ūdrų šeimyna, jų yra 4˜–6.

Žmonės sako, kad reikia palaukti: išpjaus visas žuvis tame tvenkinyje ir pačios išsinešdins. Ar yra kokia išeitis? Ūdros, berods, įtrauktos į Raudonąją knygą. Ar galima pasitelkti gamtosaugininkus, medžiotojus ir tas ūdras sugavus iškelti į didesnius ežerus?“ – domisi radijo klausytojas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjas V. Graičiūnas sako, kad ūdrų Lietuvoje iš tiesų labai padaugėjo ir jos yra saugomos.

„Pats gyvenu prie žuvininkystės tvenkinių, ten ūdrų matau praktiškai kasdien. Jos mėgaujasi tais tvenkiniais, plaukioja, graužia žuvis ir nieko nepadarysi“, – teigia V. Graičiūnas.

Jo manymu, pagauti ūdras ir jas perkelti į kitą tvenkinį būtų labai sudėtinga. Tačiau ir kitų išeičių – mažai. „Jei tvenkinys privatus, galima bandyti apsisaugoti su elektriniu piemeniu. Paprastų tvorų tvėrimas mažai efektyvus – ūdra paprastai prasikasa pro apačią arba kitaip įveikia tą tvorą“, – sako specialistas.

Gamtosaugos eksperto žodžiais, paprasčiausias būdas – susitaikyti su ūdrų daromais nuostoliais. „Mano asmeniniame tvenkinyje ūdros taip pat išgaudo visas žuvis, na, ir ką padarysi?“ – svarsto V. Graičiūnas.

Pašnekovo teigimu, ūdros intensyviau žvejoja rudenį ir žiemą, nes vasarą jos randa ir kito maisto, tad žuvimi intensyviai nesimaitina. „Bet atėjus rudeniui, kai lieka mažiau varlių ar kito maisto, ūdros maitinasi beveik išskirtinai žuvimi ir mažesniame tvenkinyje žuvų praktiškai nelieka“, – sako Aplinkos ministerijos atstovas.