Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo specialistai sako nepamenantys taip užsitęsusių šalčių. Apšalo daugiau nei 9 arų plote augančios įvairių veislių tulpės. Augalai nežus, bet kitų metų derliui gali būti pakenkta. 

„Kai kurios veislės lapai suglebo, aplaužyti, nes sniego buvo daug, tai svogūnėliai mažiau augs, o nuo tokio lapų pašalimo, manau, bus daugiau grybinių ligų, bus puvinių, o jeigu dar žada šaltas oras būti, tai nelabai padės mūsų gėlytėms“, – kalbėjo VDU botanikos sodo vyresn. botaninių kolekcijų kuratorė Rita Maršelienė.

Apšalo ir kiti augalai - kliuvo rododendrams, astilbėms, bijūnams ir narcizams, kai kurioms magnolijoms. Bet jiems pražydus, pasak botanikų, šalčio padariniai neturėtų matytis. O kai kuriems augalams tokios sąlygos kaip tik tiko – gavo papildomos drėgmės, neišdžiovino pavasario vėjas ir saulė.

„Anksčiau pražydusi astelabė, žvaigždinė magnolija gavo sniego ir šalčio ir dalis vainiklapių truputėlį parudavo, bet išsiskleidus grožis tikrai bus, o japoninė vėliau pradėjo skleistis, tai jai pasisekė labiau, panašu, kad ji ir sveika liko“, – pasakoja  VDU botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė, dendrologė Jolanta Šabūnaitė.

Jei šalčiai užsitęs specialistai pataria augalus uždengti arba apsaugoti dūmų ir vandens garais.

„Visgi ant viršaus plastikinę dėžutę uždėti ant jos – kelių sluoksnių agroplėvelę, ir kažkuo ją prispausti, nes augalai paaugę, tai jeigu dengsim agroplėvelę tiesiai ant augalų, užsnigs ant viršaus ir juos išlaužys“, – pataria R. Maršelienė.

Šiuo metu botanikos sode žydi maždaug 20 veislių ir rūšių tulpės. Gausiausiai – Kaufmano veislės ir hibridai. Tulpių žydėjimas įprastai skelbiamas balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje.