Daugelyje šalių kukurūzai auginami kaip pašariniai augalai. Saldieji kukurūzai paplitę mažiau. Lietuvoje jie retai kur auginami, nors savo savybėmis nenusileidžia kitiems vertingiems augalams. Kukurūzai – viena iš nedaugelio daržovių, kurių sudėtyje yra mikroelemento aukso. Nors jo ir labai mažai, šis grūdinis augalas vertas ypatingo dėmesio ir dėl kitų savybių.

Reikia apdulkinti

Vis dėlto auksinį gražuolį nėra taip lengva išauginti. Dažnas sodininkas mėgėjas, pabandęs auginti kukurūzus, nusivilia – nulupęs burbuolę, pamato ne tai, ko tikėjosi. Pasak agronomės Reginos Sereikienės, norint turėti gausų kukurūzų derlių, reikia išmanyti augalo biologiją. „Kukurūzas – vienanamis augalas, turintis dvilyčius žiedus. Vyriški žiedai – vešlios šluotelės, puošiančios stiebų viršūnes, o moteriški susidaro burbuolėse, kurios iš pradžių slepiasi lapų pažastyse. Cilindriškos burbuolės apsuptos kelių sluoksnių apvalkalais – dengiamaisiais lapais. Iš jų gilumos moteriški žiedai į paviršių ištrūksta vadinamaisiais plaukais. Tai siūliniai liemenėliai, kurių galuose yra purkos. Jos ir apsidulkina vyriškų šluotelių žiedadulkėmis“, – aiškina pašnekovė.

Kai viename lauke auga daug augalų, jie lengvai apsidulkina, o kai auginami keli augalai, per žydėjimą šluoteles pravartu pakratyti, kad padidėtų derlius.

Auginimas

Kukurūzų vaisiai – grūdai, išsidėstę vertikaliomis eilėmis. Vienoje burbuolėje jų gali būti nuo 500 iki 1 000. Jie būna geltonos, baltos, rausvos, violetinės, juodos spalvos. Šiuo metu yra daugybė veislių ir hibridų, kuriuos galima auginti įvairiomis sąlygomis. Daržininkai mėgėjai dažniausiai pasirenka cukrinius kukurūzus, pakeliančius mūsų krašto vasaras.

Tačiau, norint mėgautis skaniomis burbulėmis, reikia išmanyti, kaip šiuos iš pirmo žvilgsnio paprastus augalus auginti. Darže prie namų galima sėkmingai auginti cukrinius kukurūzus. Jiems reikia 12–14 valandų trukmės dienos. Vegetacijos periodas tęsiasi nuo 80 iki 150 parų. Kai diena ilgesnė, kukurūzai vėliau žydi, užsitęsia brendimo ir vegetacijos periodas. Šie augalai mėgsta derlingą, humusingą, šiltą ir purią dirvą, gerai auga giliai įdirbtame priesmėlyje. Saldieji kukurūzai nemėgsta šlapios dirvos, arti esančio gruntinio vandens. Jiems netinka žemumos ir durpynai, nes tokiose vietose gali nušaldyti vėlyvosios šalnos. Augalai geriau auga lengvesnėse, šarminėse dirvose.

Burbuolių kokybę lemia sėjos laikas. Pasėtos į neįšilusią dirvą sėklos ilgiau dygsta, gali supūti. Vėliau pasėti augalai nukenčia nuo ankstyvų rudens šalnų, sunoksta mažiau burbuolių. Geriausia kukurūzus sėti, kai sėjos gylyje dirva sušyla iki 8–10 laipsnių. Mūsų sąlygomis tai būna gegužės pradžia. Sėjos laikas maždaug sutampa su vyšnių, slyvų, ievų žydėjimu. Lengvesnėse dirvose sėjama anksčiau. Sudygusiems kukurūzams nebaisios iki 5 laipsnių šalnos. Sėklos įterpiamos 4–5 cm gyliu, o sunkesnėse dirvose – kiek sekliau. Geriausiai sėti eilėmis, svarbu išlaikyti tinkamą atstumą tarp augalų. Išryškėjus eilutėms, purenami tarpueiliai. Saldieji kukurūzai pavasarį auga lėtai, todėl dirva turi būti gerai įdirbta, puri, patręšta mėšlu. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos anksti pavasarį arba iš rudens.

Kukurūzų burbuolės skinamos prieš rudens šalnas. Jei grūdai nespėjo subręsti, burbuolės sudedamos plonu sluoksniu gerai vėdinamoje patalpoje.

Mėgsta šilumą

Norintiems užsiauginti kukurūzų agronomė pataria prastesnę dirvą patręšti kompostu ar perpuvusiu mėšlu, pelenais, į 1 kv. m išberti 35 g superfosfato, 25 g kalio druskos. „Dirvą galima patręšti ir pavasarį. Kadangi pavasariai Lietuvoje būna vėsūs, geriau balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje kukurūzus pasėti į durpinius puodelius šiltnamyje ar po laikinomis priedangomis“, – sako pašnekovė.

Į puodelius 2–3 cm gylyje kišama po vieną grūdą. Praėjus šalnoms, daigus su puodeliais galima sodinti į dirvą.

Tiesiai į dirvą 5–6 cm gylyje kukurūzai sėjami gegužės pirmąjį dešimtadienį. Beriama po kelias sėklas (70 x 70 cm lizdais ar eilutėmis). Tarp augalų paliekami 30–35 cm atstumai. Lizduose turi būti po kelias sėklas, vėliau retinant paliekama po vieną ar du augalus. Tankesniuose pasėliuose, pasak R.Sereikienės, derlius bus prastesnis. Daigus ji patarė retinti, kai pasirodo antrieji lapai. „Kukurūzus saugokite nuo šalnų. Dirvą purenkite, laistykite, galite papildomai patręšti raugintu galvijų mėšlu ar mineralinėmis trąšomis. Pažastinius ūglius šalinkite, kad augalai neaugtų per tankiai ir neišsektų. Stiebus galima apkaupti. Jei sausa, laistykite, bet negausiai, nes šaknys išsidėsčiusios negiliai. Palankiausia temperatūra – 18–24 laipsniai šilumos. Pirmoje vasaros pusėje kukurūzams reikia mažiau drėgmės, o antroje, iškilus ir pradėjus žydėti šluotelėms, juos reikia papildomai laistyti maždaug vieną mėnesį. Kai grūdai užauga normalaus dydžio ir formos, vandens reikia mažiau“, – atkreipia dėmesį agronomė. Cukriniai kukurūzai, pasak agronomės, ne tokie atsparūs sausrai kaip grūdiniai.

Gydomosios savybės

Kukurūzus galima auginti tarp kitų daržovių, šalia agurkų. „Maistui tinka pieninės brandos burbuolės. Derlius nuimamas, kai pradeda džiūti išorinių apvalkalų – dengiamųjų lapų – krašteliai, kai jie tvirtai apgaubia burbuoles, grūdai užpildo eiles ir įgauna geltoną spalvą“, – teigia agronomė. Ji pataria nuolat apžiūrinėti burbuoles, nes skaniais grūdais mėgsta pasmaguriauti pelės. Jos užlipa augalo stiebu ir pragraužia burbuolės apvalkalą, todėl sėklai paliktas burbuoles reikėtų aprišti tinkleliais. Pravers ir kukurūzų stiebai, kurie turi daug biologinės masės. Jie puikia tinka šiltlysvėms, kompostui.

Kukurūzai turi ir gydomųjų savybių. Kukurūzų aliejus rekomenduojamas aterosklerozės ir hipertenzijos profilaktikai. Liaudies medicinoje nuo įvairių ligų seniau buvo skiriami „plaukai“, pakepinti grūdai – virškinimo sutrikimams gydyti, purkos – apetitui mažinti, nuo nutukimo. Kukurūzai reguliuoja virškinimą, padeda geriau pasisavinti kitus produktus. Dietologai pataria per metus suvartoti apie 3,7 kg cukrinių kukurūzų grūdų.

Petras Klimas