„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų.

Atsako agronomė Regina Sereikienė.

Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro.

Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių. Besisukantys jo dygliai iššukuoja vejos paviršių, padaro dirvoje mažas skylutes ir pašalina piktžoles, nepažeisdami žolių šaknų. Jei vejos plotas mažas, jį galima subadyti aštriadantėmis šakėmis.

Kitas veiksmingas kovos su įsiveisusiomis samanomis būdas yra cheminis, kai pašalinamas dirvos rūgšties perteklius. Specializuotose sodininkams skirtų prekių parduotuvėse ir didžiuosiuose prekybos centruose galima įsigyti kompleksinių vejų trąšų, naikinančių samanas. Jas sudaro tik azotas ir geležies sulfatas. Šių trąšų nauda dviguba: geležies sulfatas išnaikina samanas, o azotas paskatina veją augti. Samanos geriau sunyksta, kai trąšos beriamos ant drėgnos vejos.

Po keleto dienų sumažėja dirvos paviršiaus pH, todėl samanos negali augti, pradeda ruduoti. Parudavusias samanas iš žolės galima pašalinti grėbliu, o atsiradusias tuščias vietas išpurenti, jei reikia – užpilti komposto ir pasėti naują veją.

Geležies sulfatu galima valyti apkerpėjusius medžių kamienus, medinius lauko baldus. Tačiau reikia atsiminti, kad ši medžiaga juodina plyteles, tad jei ant tako nukrito bent keletas granulių, iš karto nuvalykite.