Joninių savaitgalis. Šėlionės ir šokiai iki ryto daugelyje šalies sodybų. Ši stebuklinga naktis iš tiesų daug kur siautulinga, tačiau kai kur tokie vakarėliai vyksta beveik kiekvieną savaitgalį. Kaimuose gyvenantys sodiečiai pasakoja, kad neretai idilišką ramybę drumsčia sodybas išsinuomoję triukšmadariai, kurie nepaiso ramybės laiko, neklauso net mandagių prašymų pritildyti muziką ar pramogas perkelti į namų vidų.

Ramybė baigėsi

Dažname kaime, kuris ribojasi su ežeru, vaizdinga upe ar mišku, rasime ir kaimo turizmo sodybą. Tiksliau sakant, sodybą, kuri nuomojama tiek poilsiui, tiek šeimų šventėms. Tačiau kol vieni pramogauja, kiti priversti griebtis už galvos ar net išvažiuoti iš namų, kol nuomininkai išsišėls. Kristina (tikras vardas redakcijai žinomas – red. past.) pasakoja prižiūrinti senelių sodybą Alytaus rajone. Ten ji praleido vasaras pas močiutę, sodyboje jau auga ir jos atžalos. Anot pašnekovės, sodyba ilgus metus buvo tikra gamtos ir žalumos oazė, kaimynai buvo toli, todėl didelio triukšmo nesigirdėjo.

„Nedidelis triukšmas sklido tik nuo žvyrkelio, bet tai visiška smulkmena. Prieš maždaug septynerius metus netoliese žmonės nusipirko sklypą, pasistatė gražų namą, pirtį, išsikasė „prūdą“ ir visą teritoriją ėmė nuomoti. Tai nėra kiekvieno savaitgalio pramogos, bet per vasarą mums jų sočiai... Sodybą išsinuomoję žmonės ne tik garsiai leidžia muziką, bet ir naktį šaudo fejerverkus kada nori“, – sako ramių savaitgalių sodyboje išsiilgusi pašnekovė.

VL susisiekus su nuomojamos sodybos šeimininke, pokalbis buvo trumpas. Ji kaltino kaimynus, kad ir šie per anksti ryte pjauna žolę. Ji teigė, kad dėl kelių dainų vakare kaimynai neturėtų skųstis, nes ir jie jų neskundžia dėl ryte keliamo triukšmo. „Per vasarą atvyksta vos kelios kompanijos. Įspėjame nuomininkus, kad sodyboje triukšmo nebūtų, tačiau ką jie daro, kai mūsų nėra – negaliu pasakyti“, – atsakomybės kratosi vardo nepanorusi atskleisti sodybos šeimininkė.

Su nerimu laukė savaitgalių

Panašią istoriją pasakoja ir Zarasų rajono sodybos šeimininkė Lina. Jos sodyba įsikūrusi prie vaizdingojo Sartų ežero. Ant šio ežero kranto bent trys nuolat nuomojamos sodybos. „Dabar reikalai nurimę, bet prieš porą metų savaitgalio laukdavau su nerimu. Šią teritoriją pirkau dėl ramybės, čia gyvenu jau beveik 30 metų, niekuomet nebuvo triukšmo, kol nepradėjo nuomoti aplink esančių sodybų. Viena sodyba tolokai, maždaug už 7 km, tačiau per ežerą garsas labai gerai sklinda... Užsidaryti langus neužtekdavo, o dar kai prasidėdavo fejerverkai vidurnaktį – širdis gali iššokti iš krūtinės“, – pasakoja Lina.

Pavadino nesugyvenama

Moteris sakė iš pradžių su sodybų šeimininkais per daug į diskusijas nesivėlusi. Ji vis eidavo kalbėti su nuomininkais, kad šie pritildytų muziką ar taip garsiai nešūkautų. Tačiau, anot jos, tai nebuvo veiksminga, nes nuomininkai kas savaitgalį keitėsi, o tvarka – ne. Todėl ji nusprendė kiekvieną naktį, kilus dideliam šurmuliui, skambinti savininkams.

„Jeigu nemiegu aš, nemiega mano šeima, kodėl jie gali ramiai sau miegoti? Jie pasiima uždarbį, uždaro duris ir palieka balaganą, o mes turime tvarkytis kaip išmanome. Pirmas skambutis juos labai užrūstino, jie plūdosi, kad esu nesugyvenama. Bet kai pradėjo skambinti ir kiti kaimynai, jie galiausiai susiprato ir savo svečius ėmė įspėti, kad dėl triukšmo gali skųstis kaimynai“, – apie nueitą ilgą ramybės paieškų kelią pasakoja Lina.

Nors tiek vietos gyventojams, tiek nuomininkams galioja tos pačios taisyklės, t. y. visi privalo paisyti nustatytų ramybės valandų, ne visi jaučia pareigą jų laikytis. Pašnekovė pastebi, kad nuomininkai, išgirdę terminą „ramybės valandos“, išbaldavo kaip šmėklos – tai esą jiems būdavo naujiena.

„Jų požiūris toks: išsinuomojau pirtį su kubilu, sumokėjau pinigus – galiu daryti ką noriu. Pagarbos kaimynams nėra, mes tik sulaukdavome priekaištų, kad gadiname jų šventę. Viena nuotaka ant manęs labai įpyko, šaukė, kad jai vestuvės tik kartą gyvenime. Bet ateinantį savaitgalį bus kita nuotaka, dar kitą – vėl nauja, tai kam man joms visoms įtikti? Juk aš nenoriu savo miegamajame būdama dalyvauti jų šventėje. Per mikrofonus renginio vedėjas taip garsiai girdėjosi, kad net svečius vardais galėjau vadinti“, – piktinasi moteris.

Kokio dydžio bauda?

Vis dėlto, ramybės valandos neturėtų būti naujiena nei miesto, nei kaimo gyventojams. Lietuvos policijos Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė pabrėžia, kad atsakomybę už triukšmavimą numato Administracinių nusižengimų kodeksas. Viešosios rimties trikdymu laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir kitokiais garsiniais aparatais, kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose. Ramybės valandos prasideda nuo 19 val. iki 22 val. vakaro ir tęsiasi iki 7 val. ryto. Ji patikslina, kad vakaro metu negalima triukšmauti, o nakties metu turi būti visiškai tylu.

Viešosios rimties trikdymas gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo 20 iki 80 eurų. Už tai atsako triukšmą keliantys asmenys. Šis administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 80 iki 300 eurų. Taigi, šiuo atveju baudą, kurią gali surašyti iškviesti policijos pareigūnai, sumoka ne sodybos šeimininkai, o jos nuomininkai.

Vien praėjusiais metais registruotas net 6 881 skundas ir surašyti administraciniai nusižengimai, o šiais metais – 2 694.

Bauda su nuolaida

VL pašnekovė Lina mano, kad tokia nuobaudų skyrimo tvarka neteisinga. „Manau, kad tai klaidinga praktika. Ką reiškia sumokėti keliasdešimt eurų baudą dešimtims nuomininkų? Susimeti po eurą ar du ir nuostolis padengtas. Be to, daugeliui nuomininkų nuobauda skiriama pirmą kartą, todėl jiems taikoma lengvata arba, paprastai sakant, 50 proc. nuolaida. Kažin ar tai veikia triukšmadarius“, – didinti baudas už keliamą triukšmą skatina sodietė.

Pasak jos, kol nuomos verslu užsiimantys žmonės nebus priversti atsakyti už savo elgesį, tol jie jausis nebaudžiami ir nejudinami. Lina šypteli, kad vienintelė naktis per visą vasarą, kai triukšmas neerzina – Joninės. Tai esą naktis, kai jaunimas nori pašėlti, pašokti, tad dėl triukšmo kivirčų niekada nekyla. Tačiau kitos šventinės dienos – ne priežastis šūkalioti ar leisti muziką taip, kad kitoms troboms stogas kilnotųsi.

„Juokingiausia, kad žmonės sako, jog per šventes esą triukšmas leidžiamas, o ramybės valandos savaitgaliais ir vasarą yra sutrumpinamos. Nežinau, ar taip sako iš nežinojimo, ar norėdami pateisinti savo nebrandų elgesį, bet iš esmės nei sezonas, nei šventės įstatymų nekeičia“, – sako Lina ir tikina praleidusi ne vieną valandą skaitydama Triukšmo valdymo įstatymą.

Ir iš tiesų, R.Janavičiūtė užtikrina, kad išimtys triukšmauti per šventes nėra numatytos, nebent yra išduoti savivaldybės leidimai organizuoti tam tikrus renginius, koncertus ir pan.