Pro debesis vis dažniau išlendanti saulė džiugina ne tik malonia šiluma, bet ir mažesnėmis išlaidomis už elektrą tuos, kurie jau spėjo investuoti į saulės elektrines. Vis dažniau gaminančiais elektros vartotojais tampa sodiečiai. Jie pripažįsta, kad saulės elektrines bene labiausiai reklamuoja brangstanti elektra. Ekspertai pastebi, kad saulės elektrinė ne tik padeda sutaupyti, prisidėti prie klimato apsaugos, bet ir užtikrina dalinę nepriklausomybę nuo išorės veiksnių.
Nori antros elektrinės
Kaunietis Mantvydas Bružinskas pusiau juokais, pusiau rimtai save vadina neetatiniu sodybos gyventoju. Kadangi tenka dirbti mieste, čia jis ir praleidžia didelę dalį laiko, o visą savo laisvalaikį planuoja prieš kelerius metus įsigytoje sodyboje. Remontuodamas sodybą jis dar nė negalvojo, kad kada nors ateis laikas, kai ims svarstyti apie saulės elektrinę kaime, mat visus šiuos metus tam nebuvo jokio poreikio. Rekonstruojant sodybos namą iš pradžių buvo laikytasi nuostatos, kad jis tarnaus kaip vasarnamis ir žiemą jame praktiškai nesilankys.
„Namą pakėlėme, padarėme antrą aukštą. Nevedžiojome ten radiatorių, nes iš pradžių planavome, kad ten tiesiog vasarosime, šildymo nereikės. Bet atsitiko priešingai. Mes sodyboje praleidžiame vis daugiau laiko, atvažiuojame ir žiemą. Kiekviename antro aukšto kambaryje turime po atskirą radiatorių. Visi gerai žinome, kiek radiatoriai prisuka elektros... sąskaitos šią žiemą buvo nejuokingos“, – dėsto pašnekovas.
Pasak jo, apie
saulės įdarbinimą kaime privertė susimąstyti sėkminga patirtis mieste. Prieš
trejus metus vyriškis įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Paprastai sakant, jo
saulės elektrinė netoli Elektrėnų, o elektra jis naudojasi Kaune. Tapus
gaminančiu elektros vartotoju, sąskaitos už elektrą sumažėjo maždaug 6 kartus.
„Mano butas yra labai nestandartinis. Gyvenu centre, bet neturiu centralizuoto šildymo, todėl namus šildausi šilumos siurbliu oras-oras, elektriniu radiatoriumi. Vandenį taip pat šildau elektra. Sąskaitos už elektrą būdavo įspūdingos, mokėdavau apie kelis šimtus eurų. Dabar moku keliolika ar keliasdešimt. Manau, kad netolimoje ateityje teks investuoti į saulės energiją ir kaimo sodyboje“, – planais dalijasi Mantvydas.
Poreikius patenkina
O štai šiaulietis Egidijus Kadziauskas nuo svarstymų jau yra perėjęs prie konkrečių darbų. Apsispręsti investuoti į saulės energiją jį privertė augusios sąskaitos už elektrą. Prieš įgyvendinant projektą jis pirmiausia susumavo, kiek gi mokesčių kasmet atsieina išlaikant būstą: vanduo, elektra, dujos, komunaliniai mokesčiai. Suma vien už dujas ir elektrą – maždaug 700 eurų. Priimti galutinį sprendimą statyti elektrinę padėjo gauta parama. Nors Egidijus norėjo galingesnės 10 kW elektrinės, teko statyti 7 kW elektrinę, nes didesnė tiesiog netilpo ir ant stogo nugulė 23 moduliai. Jis pasakoja samdęs įmonę, kuri darbus atliko nuo A iki Z, todėl montavimo darbais pačiam rūpintis nereikėjo. Šiandieną šeimos poreikius elektrinė pilnai patenkina, energijos perteklius realizuojamas.
„Dujų kasyklos savo kieme negalime turėti, o štai saulės elektrinė ant nuosavo stogo – visai kita kalba. Be to, mano namo stogo kryptis tam buvo palanki. Paskaičiavome, kad per metus turėtume sutaupyti maždaug 500 eurų. Kadangi gavome paramą elektrinei, nusprendėme ją susimontuoti – be paramos šis statinys neapsimokėtų, nes atsiperkamumas būtų ilgesnis nei suteikiama garantija. O juk visi norime investavę gauti naudos“, – tikina E.Kadziauskas.
Susidomėjimas išlieka didelis
Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, šiuo metu gaminančių vartotojų skaičius viršija 50 tūkstančių, o jų įrengtoji galia sudaro kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos. Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai per 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4 tūkst. įvairių įmonių bei organizacijų.
Absoliuti dauguma naudojasi valstybės dotacijomis. Vien per 2021–2022 m. skirta 110 mln. eurų valstybės dotacijų gyventojų saulės elektrinėms. Kaip skelbia Energetikos ministerija, netrukus bus paskelbtas kvietimas dar 40 mln. eurų fiziniams asmenims saulės elektrinėms ant stogų įsirengti, vėliau šiemet – 50 mln. eurų tiek saulės elektrinėms iš nutolusių parkų įsigyti, tiek ant stogų įsirengti.
Bendrovės „Reenpro“, siūlančios elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sprendimus Lietuvoje, vadovas Danis Jarušas pastebi, kad saulės elektrinių susidomėjimas, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų sodo namas, ar gyvenamasis namas, išlieka labai didelis ir 2023 m. Nors šiuo metu elektros kaina yra stipriai sumažėjusi, jau šią vasarą elektros kaina turėtų didėti dėl elektros energijos trūkumo iš Skandinavijos bei kitų šalių.
„Saulės elektrinės pirkėjas turi galvoti apie ilgesnę perspektyvą ir tie, kurie saulės elektrinę įsirengę dar prieš 2020 m., kuomet elektros kaina biržoje buvo žema kaip šiandienai – laimėtojai“, – įsitikinęs VL kalbintas ekspertas.
Kam reikalingas energijos kaupiklis?
Pasak D.Jarušo, gaminti elektrą savarankiškai išnaudojant saulę renkasi ne tik sodybų, bet ir sodų šeimininkai. Pastarieji dažniausiai saulės modulius montuoja ant sodo namelio ar ūkinių pastatų stogų. Tiesa, jei saulės elektrinė montuojama sode, labai svarbu įvertinti, ar nepasitaiko elektros tiekimo trikdžių.
D.Jarušas: „Prie šiandienos kainų buitiniams vartotojams saulės elektrinė su parama atsiperka per 5–6 metus. Ir tai ne tik investicija į gerbūvį, tačiau ir prisidėjimas prie žalesnės Lietuvos bei klimato saugojimo.“
„Turime ne vieną klientą, kuris
įsirengia saulės elektrinę tiek namuose, tiek sodo name. Dažnu atveju, jeigu
klientas įsirengia saulės elektrinę sode, mes įsigiliname, ar pas klientą nėra
dažnas atvejis, kuomet dingsta elektra. Tokiu atveju mes kartu siūlome ir
elektros energijos kaupiklį, nes dingus elektrai savininkai turi galimybę
naudotis pagrindiniais elektrotechnikos įrenginiais, kol gedimas bus
ištaisytas. Saulės elektrinė ne tik padeda prisidėti prie klimato kaitos
mažinimo, bet ir užtikrina
dalinę nepriklausomybę nuo išorės veiksnių“, – pabrėžia „Reenpro“ vadovas.
Pasiteiravus, kokio galingumo saulės elektrines dažniausiai renkasi sodiečiai, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad tai labai priklauso nuo sodybos gyventojų poreikių, tačiau šiandien vidutinis saulės elektrinės galingumas yra apie 10kW, ir jis stabiliai didėja dėl augančio elektros energijos poreikio.
Nuo ko pradėti?
Kaip žinia, ne ant kiekvieno stogo galima statyti saulės kolektorius. Ką svarbiausia žinoti prieš įsirengiant elektrinę? Kur kreiptis ir kokias procedūras būtina atlikti? D.Jarušas paaiškina, kad pirmiausia reikia patikrinti namo vidinį tinklą bei užsakyti ESO prijungimo sąlygas, kurios yra pagrindinis dokumentas, nusakantis, ar yra galimybė prijungti saulės elektrinę prie bendro tinklo ir ar nebus techninių kliūčių.
„Žinoma, visas techninis įvertinimas stogo ar žemės ploto, kur bus statoma saulės elektrinė, taip pat turi būti įvertintas specialistų bei parenkamas pats ekonomiškai naudingiausias ir efektyviausias sprendimas“, – pažymi ekspertas.
Kur geriau – ant žemės ar ant stogo?
Saulės elektrinės keliamos ne tik ant stogo, bet ir ant žemės. Didelę teritoriją turintys sodiečiai ryžtasi vis dažniau investuoti į nedidelius saulės parkus nuosavoje žemėje. Vis dėlto, „Reenpro“ vadovas patikina, kad kol kas tai nėra dažnas sprendimas. Anot jo, dažniau saulės elektrinė būna įrengiama ant stogo, tačiau sodybose, kur kartais stogas gali būti uždėtas seniau, bendrovė stato saulės elektrines ir ant žemės. Esą dažnai toks sprendimas būna efektyvesnis, lengviau įgyvendinamas, nei montavimas ant stogo, nors ir kainuoja 10–15 proc. daugiau.
Ir sodui, ir sodybai
Tie, kurie šiandieną stovi ant
apsisprendimų slenksčio ir nėra užtikrinti, ar verta pradėti elektrą gamintis
patiems, bene dažniausiai abejoja dėl projekto atsiperkamumo. Dažnai tokių
klausimų sulaukia ir D.Jarušas, iš savo klientų girdi panašius svarstymus.
Tačiau jis primena, kad saulės elektrinės įsirengimas yra rekomenduojamas Vyriausybės,
taip pat yra skatinamosios priemonės – parama.
„Šiandieną parama yra duodama tiek namų valdos ar sodo savininkams. Labai svarbu nepamiršti, jog saulės elektrinė įrengiama ne 5 metams, todėl jos teikiama nauda gali siekti ir 30 metų, priklausomai nuo įrangos kokybės. Prie šiandienos kainų buitiniams vartotojams saulės elektrinė su parama atsiperka per 5–6 metus. Anaiptol, tai ne tik investicija į gerbūvį, tačiau ir prisidėjimas prie žalesnės Lietuvos bei klimato saugojimo“, – tikina „Reenpro“ vadovas.
Pasak jo, saulės elektrinės atsipirkimas
be paramos gali pailgėti 2–3 metams, priklausomai nuo elektros kainos biržoje,
tačiau elektros energijos poreikis bėgant metams tik didės dėl elektromobilių
plėtros, robotizacijos, automatikos bei kitų priežasčių.
„Dėl šios priežasties, pagal paklausos ir pasiūlos principą, elektros energija ateinančius periodus negali būti pigesnė nei dabar, jeigu bus įrenginėjama panašiu tempu atsinaujinantys išteklių gamintojai“, – pridūrė jis.
Saulės generacijos rekordas
Šią savaitę „Litgrid“, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, paskelbė, kad balandžio 20 dieną pasiektas naujas valandinis saulės generacijos rekordas – 380 MW. „Artėjant vasarai ir prijungiant vis daugiau naujų saulės elektrinių, šie rekordai neabejotinai bus fiksuojami ir toliau“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
D.Jarušas pridūrė, kad Vyriausybė stengiasi, jog prie Lietuvos tinklo nebūtų prijungta tik saulės ar tik vėjo elektrinės. Jis įsitikinęs, kad ir toliau turime palaikyti hibridinį variantą, nes statistiškai saulei šviečiant dažniau nėra vėjo, nei yra, ir atvirkščiai.
„Pučiant stipriam vėjui, kuomet vėjo elektrinės gamina didelį kiekį elektros – mažiau saulės. Mūsų valstybės tikslas – prijungti tiek skirtingų gamintojų, kad elektros netruktų, nebūtų per daug ir turėtumėm kur ją padėti“, – sakė „Reenpro“ vadovas.