Praėję keleri metai lietuviškam kaimo turizmui buvo itin dosnūs. Užsidarius užsienio kurortams, kraštiečiams neliko nieko kito, kaip poilsio ieškoti prie jūros arba kaime. Tačiau šio sezono pradžia sodybų šeimininkams atnešė daug naujų iššūkių. Rekordines aukštumas pasiekusi infliacija, išaugusios sąskaitos už elektrą, kylantys darbuotojų atlyginimai... Visą turizmo sektorių purto ir karas Ukrainoje. Vis dėlto smulkieji verslininkai tikina, kad šio sezono pradžia nuteikia optimistiškai. Nors šiemet nuomos kainas teko kelti, tik nedaugelyje sodybų galima rasti laisvą vietą vasaros savaitgalį.

Nuomos kainą teko kilstelti

Nors šis pavasaris šiluma tikrai nelepino, Molėtų rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Alantos žirgai“ savininkai Giedrė ir Aidonas Užubaliai tikina, kad vėsus pavasaris poilsiautojų noro išvykti į gamtą neatšaldė. Rezervacijos tiek gegužę, tiek ir vasarą sparčiai pildosi, užsakymų jau yra ir rugsėjo mėnesiui. Verslininkai pastebi, kad šiemet į sodyboje esančius namelius svečiai atvyksta ne pavieniui, bet su gausiomis draugijomis. Tam daugiausia įtakos turėjo besitraukianti pandemija. 

Nors užsakymais šiemet Užubaliai skųstis negali, nuotaiką šiek tiek temdė gerokai išaugusios sąskaitos už elektrą. Giedrės teigimu, poilsiautojai prieš atvykdami pasitikslina, ar nameliuose ras visą būtiną buitinę techniką, ar yra geras bevielis interneto ryšys. „Elektros pabrangimą tikrai pajutome. Mes namelius nuomojame ištisus metus, praėjusią žiemą taip pat turėjome nemažai klientų, visi savaitgaliai buvo užimti. Klientai prieš atvykdami pasiteirauja, ar pas mus veikia bevielis internetas, ar yra viryklė, orkaitė, skalbyklė ar indaplovė. Žmonės nori poilsiauti patogiai, o visi šie patogumai  neįmanomi be elektros. Gavę didesnes sąskaitas, neturėjome kitos išeities, kaip kilstelti ir nuomos kainas. Kainos skirtumas nėra didelis, ji paaugo iki 10 proc., ir klientai dar to nepajautė. Žinoma, kainos negalėjome pakelti tiek, kiek mums pabrango energija. Su nerimu laukiame rudens, stebime, kaip toliau brangs elektra, dujos“, – atvirai kalba G.Užubalienė.

Elektra keitė kainodarą

Kelerius metus savo veiklą vykdančios sodybos „Ungurinis“ vadovas Edgaras Vegys tikina dedantis visas pastangas, kad atvykęs svečias galėtų jaustis kaip namuose. Pasak jo, visur įrengtos virtuvės, kurių viryklės bei kita įranga naudoja elektrą, kai kur ir grindys šildomos, apartamentus taip pat šildo elektra. Todėl būtent elektros brangimas ir buvo esminis faktorius, dėl kurio teko keisti kainodarą. „Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ne viena sodyba bankrutavo ar turėjo užsidaryti dėl kitų priežasčių. Auga ne tik elektros kaštai, bet ir darbuotojų atlyginimai, brangsta kitos prekės ar paslaugos, reikalingos poilsio kompleksui išlaikyti. Dirbdami toliau, turėsime atsižvelgti į infliaciją, taigi ateities vizija, žvelgiant iš šios dienos, kelia šiek tiek nerimo“, – atsidūsta pašnekovas.

Jo pasiteiravus, ar šiuo metu atsivėręs užsienis nepaliks sodybų šeimininkų be duonos, E.Vegys atviras – kelionės į užsienį yra visiškai kita atostogų kategorija. Priklausomai nuo krypties, kelionė gali būti labai ilga, reikia daugiau ruoštis, tikrinti dokumentus ir pan., o štai poilsis sodybose gali būti ir planuotas, ir labai spontaniškas. „Tiesiog šokate į automobilį ir labai greitai  atsiduriate miškų ir ežerų oazėje. Kiekvienais metais įgyjame vis daugiau nuolatinių, grįžtančių klientų, todėl tikimės, kad kelionės į užsienį, kurios irgi tapo žymiai brangesnės, nesumažins susidomėjimo poilsiu Lietuvoje“, – viliasi jis.

Atostogas trumpina

Sodybą „Namelis prie Čičirio“ nuomojantis Albertas Valunta jos duris atveria tik sezono metu. Gegužę, šiek tiek atšilus, savaitgalius, kaip ir kasmet, pirmieji rezervavo žvejai. Sodybos šeimininkas juokauja, kad žvejams nebaisūs jokie orai, todėl ir šiemet meškeriotojai nesibodėjo savaitgalius praleisti valtyje ar ant ežero kranto.

Tačiau kaip ir kitiems kaimo turizmo sodybų šeimininkams, taip ir Albertui, teko svarstyti, kokį sprendimą priimti, išvydus sąskaitas už elektrą. Sprendimas paprastas – kelti nuomos kainą. Tiesa, jis tvirtina, kad kaina kito nežymiai ir poilsiautojai šiais metais mokės 10 eurų už parą brangiau nei pernai. „Net nežinau, ar tie 10 eurų atpirks energijos pabrangimą, apie tai galėsime kalbėti tik pasibaigus sezonui“, – svarsto pašnekovas.

Tačiau už elektrą tenka brangiau mokėti ne tik sodybų savininkams, bet ir poilsiautojams namuose. Taip pat kyla maisto, degalų kainos. Galbūt poilsiautojai trumpins atostogas ar išvis vasarą liks ilsėtis namuose? A.Valuntos teigimu, jo nuolatiniai klientai atostogų kaime neišsižada, tačiau šią vasarą jas šiek tiek trumpina. Nors poilsiui skiriama mažiau laiko, visi vasaros savaitgaliai jo sodyboje jau užsakyti, baigia užpildyti ir darbo dienų rezervacijas. „Kai kas atostogas šiek tiek susitrumpino, kiti galbūt šiemet išvyks į užsienį. Tačiau tiems, kam reikalinga ramybė – renkasi poilsį kaime“, – neabejoja pašnekovas.

Sezonas prasidėjo neįprastai

Tuo metu Bronius Juzelskis sodybą „Vila Ula“ nuomoja nuo 2007 metų ir šio sezono startą jis vadina itin sėkmingu, mat jis prasidėjo itin anksti – balandį. Be to, dar kalendorinė vasara neprasidėjo, o birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių savaitgaliai jau rezervuoti. Likę vasaros poilsiautojai atostogas šioje sodyboje galės rinktis tik darbo dienomis.

„Žmonės šventė vestuves, paskui įmonė su darbuotojais buvo apsistojusi ir kurį laiką čia gyveno. Sezonas prasidėjo neįprastai anksti“, – džiaugiasi B.Juzelskis. Jo teigimu, nors pavasaris šiemet šiltų dienų ir pašykštėjo, tačiau noras švęsti gimtadienius, jubiliejus, vestuves niekur nedingo. Per pandemiją, kai šventės buvo gerokai suvaržytos, žmonės pasiilgo suėjimų su giminaičiais, draugais, todėl nebelikus suvaržymų, vienas po kito pasipylė užsakymai.

Jis per daug nesielvartauja ir dėl pabrangusios elektros, nes jų sodyboje jau kuris laikas veikia saulės baterijos. Nors nameliai šildomi elektra, vandenį šildo taip pat elektra, kaštus optimizuoti padėjo saulės generuojama energija. Vienas kolektorius iškilo prieš penkerius, kitas – prieš trejus metus.

Bronius džiaugiasi, kad brangstantys degalai, rekordinė infliacija kol kas iš žmonių neatėmė noro poilsį planuoti Lietuvoje. „Nepajutome, kad ir klientai labai taupytų. Nors mūsų sodyba 130 km nuo Vilniaus, vietas noriai rezervuoja svečiai iš sostinės ar kitų, dar tolimesnių rajonų. Noras švęsti nedingo, visi nori susiburti, vienas kitą pamatyti, pasilinksminti, atitrūkti nuo darbų“, –  klientų dėmesiu džiaugiasi kaimo turizmo sodybos šeimininkas.

Šiemet jis, kaip ir kiti VL kalbinti kaimo turizmo sodybų šeimininkai, nuomos kainą pakėlė, kiek tiksliai – neįvardijo, tačiau akivaizdu, kad turistų tai neatbaidė.

Galimybės ir grėsmės

Praėjęs sezonas, pasižymėjęs kelionių ribojimais, buvo itin sėkmingas kaimo turizmo sodyboms. Tiems, kas negalėjo ar nenorėjo saulės voniomis mėgautis svetur, teko šildytis po lietuviška saule. Tačiau šį pavasarį ribojimų nepalyginamai mažiau, todėl ar mūsų turistai, užuot ilsėjęsi kaime, nesusivilios kelionėmis užsienyje? Sodybos „Alantos žirgai“ bendraturtė G.Užubalienė pripažįsta, kad žinias apie vėl atsiveriančius užsienius ji sutiko dvejopai. Iš vienos pusės, kelionių agentūros plačius horizontus vėl siūlo ne tik lietuvaičiams, bet ir užsieniečiams. Pastarieji jau nuo seno yra pamėgę ramų poilsį lietuviškos gamtos apsuptyje. Tačiau verslininkę jaudina besitęsiantis karas Ukrainoje. Dėl jo užsienio turistai mano, kad Lietuva, kaip ir likusios Baltijos šalys, yra nesaugi vieta keliauti.

„Atsivėrusios kelionių kryptis reiškia, kad pas mus atvyks svečiai iš svetur. Labai džiaugiamės, nes vis daugėja užsakymų iš svečių šalių. Atvykstančių užsieniečių poreikiai yra kitokie, kitoks ir požiūris į poilsį, tai mums labai patinka. Vis dėlto besitęsiantis karas Ukrainoje daro didžiulę įtaką užsienio svečių judėjimui. Jie nepalyginamai atsargiau daro užsakymus. Kalbant apie vietos turistus, iš jų girdime, kad kelionės užsienyje žymiai pabrango. Tenka mokėti bent 1,5 karto daugiau, nei praėjusį sezoną. Kol kas kainos prasme mes esame konkurencingi, nes drastiškai jų nekėlėme, nors elektros brangimas mums tikrai daro didelę įtaką“, – pabrėžia Aukštaitijoje sodybą su vyru nuomojanti G.Užubalienė.

Brangti gali penktadaliu

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentė Agnė Vaitkuvienė pripažįsta, kad brangstanti elektra, dujos, degalai, o kartu ir augančios maisto kainos – didžiulis iššūkis vietiniam kaimo turizmui. Pasak jos, kai kurios sodybos, padengusios sąskaitas už šildymą žiemos laikotarpiu, svarsto kitąmet veiklos žiemą neplanuoti ir apsiriboti tik šiltuoju metų laiku. 

„Kaimo turizmo sektorius jautriai reaguoja į kylančias energijos kainas, todėl kiekviena šilta diena, kai nereikia naudoti šildymo, mums iš tiesų labai gera“, – tikina A.Vaitkuvienė. – Kaimo turizmo sodybų paslaugos šiais metais gali pabrangti 10 proc., o populiariuose regionuose net iki 20 proc.“

Jos teigimu, sodiečiai priversti kainas kelti ne tik dėl išaugusių sąskaitų už elektrą, dujas, bet ir dėl sezoninių darbuotojų atlyginimų.

Atšaukia tik užsieniečiai

Nors sezonas tik įsibėgėja, A.Vaitkuvienė pabrėžia, kad jis skiriasi nuo ankstesnių metų didelių kompanijų dėmesiu. Šeimos kooperuojasi, kolektyvai atvyksta į seminarus, aktyviai rezervuojamas laikas įmonių komandų formavimo vakarėliams. „Įmonės nelaukia vasaros, nori viską užsisakyti iš anksto. Tikrai žmonės labai džiaugiasi, kad gali pagaliau susitikti, susiburti. Visi užsidarę sėdėjome ilgiau nei metus, todėl šalti ar lietingi orai jau ne priežastis ir toliau neišeiti iš namų“, – išaugusiu dėmesiu kaimo turizmui džiaugiasi LKTA prezidentė.

Tęsiantis karui Ukrainoje, laikantis neapibrėžtai ir neaiškiai situacijai Europoje, A.Vaitkuvienės manymu, dalis kraštiečių sulaikys nuo kelionių į užsienį. „Visada bus tokių, kurie nė už ką nesirinks poilsio kaime, tačiau yra labai daug tų, kuriems ramybė gamtoje yra neįkainojama. Kaimo turizmas siūlo greitą pabėgimą iš namų, darbo ar atsiribojimą nuo slogių minčių. Girdime, kad žmonės bijo keliauti į užsienį svarstydami, kaip reikėtų grįžti, jei kas nors nutiktų, kaip reikėtų grįžti namo, pas savo šeimą. Dėl to šią vasarą tikimės sulaukti didelio susidomėjimo. Kol kas atšaukimų turime tik iš užsieniečių. Jie mano, kad Lietuva šiuo metu yra nesaugi šalis kelionėms. Vietiniai klientai rezervacijų neatšaukia“, – dėsto kaimo turizmo sodybas vienijančios asociacijos prezidentė.

Išgyveno pokyčius

Per pandemiją, pajautę it ant mielių augančią paklausą, į kaimo turizmo verslą nėrė nemažai naujų žaidėjų. Tačiau A.Vaitkuvienė pastebi, kad nemaža dalis naujokų šį verslą pernelyg romantizuoja ir jau po pirmo ar antro sezono nebenori nuomoti sodybų. Įvertinus įdėtą triūsą tvarkant ir puošiant sodybą ir jos nusidėvėjimą po sezono, ūpas tęsti verslą tiesiog pradingsta. „Taip jau yra, kad šis verslas nėra toks patrauklus, kaip kam nors gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Po metų kitų lieka tik ištvermingiausi, senieji „vilkai“, kurie be šio amato negali įsivaizduoti gyvenimo. Be to, per pandemiją iš šios veiklos pasitraukė nemažai vyresnio amžiaus sodiečių, kurie ilgus metus nuomojo sodybas, tačiau to daryti toliau nebenorėjo. Neturėdami kam perleisti verslo, sodybas pardavė privatiems asmenims, kurie jas naudoja tik asmeninėms reikmėms“, – apie pastarųjų metų pokyčius kaimo turizmo sektoriuje kalba LKTA prezidentė.

Klientas prisiima visą riziką

Dar vienas įsiskaudėjęs klausimas kaimo turizmo puoselėtojams – nelegalus verslas. Anot A.Vaitkuvienės, rajonų centrams daugeliu atvejų žinomos sodybos, kurios veikia neįregistravusios savo veiklos, nemokėdamos mokesčių valstybei, jų taip pat neprižiūri Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, visuomenės sveikatos specialistai ir kt. Nors tokie verslai daug kam žinomi, iki šiol nelegaliai veikiančios sodybos niekaip nepažabojamos. „Kartais žmonės mums rašo ir skundžiasi, kad atvyksta į tokias sodybas, o ten jau randa kitus poilsiautojus, jiems nėra grąžinamas avansas ir t.t. Tačiau šiuo atveju mes negalime niekuo padėti. Klientai patys prisiima riziką. Prieš rezervuojant poilsį sodyboje, būtų gerai pasitikrinti, ar ji yra įvertinta gandrais. Tai rodo, kad sodyba yra asocijuota narė“, – nepakliūti ant nelegalaus verslo kabliuko ragina kaimo turizmo asociacijos prezidentė A.Vaitkuvienė.