Ekonomiška krosnelė – vienas efektyviausių būdų nedidelėms patalpoms apšildyti. Ji labai tinka mūsų klimato sąlygomis, nes, degant malkoms, šiluma perduodama ketaus korpusui, o nuo jo pasklinda po patalpą. Labai svarbu, kad krosnelei kūrenti reikia nedaug malkų. Vieną kartą jų pridėjus, krosnelė kūrenasi visą naktį.

Greitai įkaista

Prekiaujantis įvairiomis krosnelėmis ir židiniais Vladas Augustinas sakė, kad viena tinkamai parinkta ir pastatyta krosnele galima apšildyti ir visą butą arba nedidelį dviejų aukštų namą – iki 200 kv. m ploto. Priklausomai nuo modelio, krosnelė įkaista per 10–15 minučių, o vieną kartą prikrautų malkų degimo trukmė – 12 valandų. Suprantama, reikėtų pasirūpinti, kad namas būtų sandarus. Jei sienos kiauros, neužteks ir didelės krosnies. Nereikėtų krosnelės apkrauti akmenimis ar plytomis. Jei įsikuriama vadinamajame pasyviajame name, krosnelei gali trūkti oro, ir ji blogai degs. Tuomet reikėtų rinktis krosnelę, kuri degimui užtikrinti būtiną orą gali imti iš lauko. Tada dūmai nerūks į vidų ir nebus naudojamas žmonėms kvėpuoti būtinas deguonis.

Sausos malkos

„Namui, kuriama negyvenama nuolat, krosnelė tinka labiau nei kaimiška krosnis. Pastarąją reikia ilgai kūrenti, o krosnelė įkaista labai greitai. Malkos turi būti sausos, lapuočių medžių. Ne visi žino, kad ąžuolinių malkų liepsna nėra graži. Jas reikėtų pamaišyti su kitų medžių malkomis dar ir dėl to, kad krosnelė neperkaistų“, – perspėjo pašnekovas. Pasak jo, ypatingos priežiūros krosnelei nereikia, tačiau, baigus sezoną, būtina išvalyti dūmtraukį. Nėra nieko baisesnio už suodžių gaisrą, kai temperatūra kamine pakyla iki 1 000 laipsnių karščio.

R. Dovydėno pieš.

Nepraleidžia dūmų

V.Augustinas pabrėžė, kad įvairių gamintojų krosnelės puikiai tinka prie šiuolaikinio interjero, užima nedaug vietos, todėl daug kas jas renkasi vietoj židinio, juolab kad ir kainuoja jos pigiau. Krosnelės dažniausiai gaminamos iš ketaus ar metalo. Jose įmontuotos stiklo ar metalo durelės yra labai sandarios, todėl nereikia jaudintis dėl dūmų. Griežtesni priešgaisriniai reikalavimai keliami ketaus krosnelėms. Jų vidus gali būti iš ketaus arba išklotas šamoto ar vermikulito plokštėmis, kurios apsaugo pakurą nuo perkaitimo.

„Krosnelės privalumas – ji greitai prijungiama prie dūmtraukio ir yra ekonomiška. Ją būtina statyti ant nedegių paviršių: keraminių plytelių, metalo ar skardos lakštų. Maždaug 100 kv. m ploto butui apšildyti skirta krosnelė kainuoja apie tūkstantį eurų. Kokybiško židinio už tokią kainą nepavyktų nupirkti, – tikino V.Augustaitis. – Pastačius židinį, dar reikėtų nemažai pinigų išleisti apdailai. Dažnai klausiama, ar negalima prieš sujungiant krosnelę su kaminu išmūryti šildomąją sienelę, kad dūmai, prieš patekdami į kaminą, sušildytų ir ją. Patarčiau to nedaryti, nes gamintojai to nenumatė. Nereikėtų gudrauti ir šildytis nuo krosnelės išvestu metaliniu vamzdžiu. Pora metrų „nuogo“ vamzdžio gali būti, tačiau ne daugiau. Toliau jis turi būti apšiltintas, kad dūmai neatšaltų ir nesusidarytų vadinamasis rasos taškas, kai dūmtraukyje ima kauptis suodžiai.“