Rubrika

Kad namų ar sodybos grožio neužgožtų nesutvarkytos atliekos

Vasarojant sodyboje ar gyvenant kaime buitinių ir antrinių atliekų išvežimas kai kam atrodo ne toks paprastas kaip mieste. Nuošalesniuose kaimuose vis dar vyrauja įsitikinimas, kad už antrinių atliekų išvežimą teks mokėti brangiau. Sodybų šeimininkai, ypač naujai įsigiję poilsiavietę, nežino, kur padėti didesnių gabaritų ar susikaupusias pavojingas atliekas. Juolab kad restauruojant, remontuojant senus namus lieka gana daug įvairių šiukšlių ir statybinio laužo. Tačiau, pasirodo, tvarkyti atliekas net ir nuošalesniuose kampeliuose nėra taip sudėtinga, kaip galėjo pasirodyti.

Gali dažninti atliekų išvežimą

Prienų krašte sodybą turinčios Birutės Sakalauskienės kieme stovi trys konteineriai: stiklui, plastikui ir metalui bei mišrioms atliekoms. Moteris sako, kad iš miestelio persikėlusi gyventi į kaimą iškart kreipėsi į seniūną, kad jis padėtų gauti visus reikalingus konteinerius. „Mėgstu švarą ir tvarką. Jei gyvendama miestelyje šiukšles galėjau nunešti į bendrus rūšiavimo konteinerius, dabar to padaryti nebegaliu. Žinau, kad anksčiau kaimuose žmonės šiukšles užkasdavo arba degindavo. Nė vienas iš tokių būdų man nebuvo priimtinas. Dėl to norėjau turėti nuosavus konteinerius. Iš karto užpildėme visus reikalingus prašymus, seniūnas padėjo juos gauti“, – tikina pašnekovė.

Bendrovės nuotr.

Šiukšlės visuomet išvežamos tiksliai pagal sudarytą grafiką. Anot jos, praėjusią žiemą pasitaikė tik keli atvejai, kai sunkiasvorė atliekų vežimo mašina tiesiog negalėjo atvykti dėl užsnigto kelio. Tiesa, Birutė norėtų, kad šiukšlės būtų išvežamos kiek dažniau nei kartą per mėnesį. Kai kurių buitinių atliekų susidaro daugiau nei konteineris gali talpinti, o į maišus šiukšlių Birutė tikina krauti ir laikyti nenorėjusi. Ji sako vėliau iš atliekų vežėjo sužinojusi, kad individualių namų savininkai turi galimybę dažninti atliekų išvežimą (iki karto per savaitę). Dėl to paprasčiausiai reikėjo kreiptis į atliekų vežėją.

Rūšiuoti nieko nekainuoja

Dusetų bendruomenės pirmininkė Agnė Šukštulytė-Pacevičė pripažįsta, kad jos kraštiečiams labai trūksta švietimo apie atliekų rūšiavimą, nes sukauptos plastiko, popieriaus ar metalo atliekos dažniausiai keliauja į mišrių atliekų konteinerius. Moterį stebina ir tai, kad tiems, kurie turi antrinių atliekų konteinerius, jie ištuštinami tik kas tris mėnesius. Be to, aplinkiniuose kaimuose gajus įsitikinimas, kad už atliekų rūšiavimo konteinerius reikia mokėti brangiau, tad tai atbaido vietinių norą rūšiuoti atliekas, kai kurie tokių konteinerių net nepageidauja. „Mitas, kad už tokius konteinerius reikės mokėti daugiau. Kaimo gyventojams labai trūksta informacijos apie rūšiavimą“, – įsitikinusi pašnekovė.

„Ekonovus“, vienos didžiausių ir sparčiausiai augančių atliekų tvarkymo įmonių Lietuvoje, generalinis direktorius Romas Draskinis padeda išsklaidyti abejones. Jis pažymi, kad atskiro mokesčio už išrūšiuotų atliekų sutvarkymą nėra, todėl už rūpinimąsi aplinka nereikia mokėti papildomai. Jis taip pat ragina gyventojus būti aktyviais ir, savivaldybei nesuteikus rūšiavimui skirtų konteinerių, nepamiršti galimybės kreiptis į regioninį atliekų tvarkymo centrą. Jiems, esant galimybei, taip pat gali būti išduoti atliekų rūšiavimo konteineriai.

Romas Draskinis

Įstatymai įpareigoja rūšiuoti

Jo teigimu, tvarus gyvenimas ir švari aplinka yra mūsų visų rūpestis, ir būtent atliekų rūšiavimas gali žymiai prie to prisidėti. „Visgi labai svarbu žinoti, kad net ir Lietuvoje galiojantys įstatymai kiekvieną šalies gyventoją įpareigoja rūšiuoti atliekas, atskiriant pakuotes bei antrines žaliavas. Žinoma, būtų idealu, jeigu atliekas rūšiuotume geranoriškai, savo iniciatyva, o ne bijodami baudų. Todėl atitinkamai ir valstybė yra suinteresuota paskatinti žmones rūšiuoti, ji siekia sudaryti tam tinkamas sąlygas. Šiuo atveju, jei gyventojams nėra išduoti atliekų rūšiavimo konteineriai, rekomenduojama naudotis kolektyviniais“, – sako R.Draskinis.

Įprotis gali padėti sutaupyti

Dusetose vaikų dienos centrą įsteigusi A.Šukštulytė-Pacevičė sako norėjusi vaikams nuo mažens ugdyti įprotį rūšiuoti atliekas. Norėdama parodyti pavyzdį jaunajai kartai, ji teikė prašymą gauti rūšiavimo konteinerius. Tačiau jie vaikų taip ir nepasiekė – prioritetas suteiktas ne juridiniams, o fiziniams asmenims. „Surinkome šiukšles, surūšiavome, o kur jas padėti? Su dviračiais jas vėliau vežėme į miestelyje stovinčius rūšiavimo konteinerius“, – jaunajai kartai teisingą požiūrį į rūšiavimą diegia bendruomenės pirmininkė.

Antrinis atliekų rūšiavimas ir perdirbimas kartais atrodo labai paprastas, mažai reikšmingas darbas. Tačiau tokių atliekų išvežimas yra efektyvus, kai jos rūšiuojamos teisingai. Mokslininkai ištyrė, kad vieno plastikinio butelio perdirbimas sutaupo tiek elektros energijos, kiek reikėtų 60 vatų elektros lemputei šviesti net 6 valandas. Antrinės atliekos išvežamos ir perdirbamos nemokamai, todėl rūšiuoti šiukšles apsimoka. Šis įprotis gali sutaupyti net iki 30 proc. sąskaitų sumos už šiukšlių išvežimą. Įdomu ir tai, kad perdirbę 1 toną popieriaus, išsaugome 17 medžių, sutaupome 27 tūkst. litrų vandens ir tiek energijos, kad 6 mėnesius galėtume apšildyti vidutinio dydžio namą. Taigi, kuo daugiau antrinių atliekų perdirbama, tuo daugiau gamtinių išteklių sutaupoma.

Tekstilės atliekos – kur dėti?

A.Šukštulytė-Pacevičė norėtų, kad regionuose būtų daugiau tekstilei skirtų konteinerių. Ji sako, kad mažiau pasiturintys vietos gyventojai labdaros nebenori, o tie, kurie turi sukaupę didelius kiekius drabužių, užuolaidų, patalynės ar kitų tekstilinių atliekų, nežino, kur jas dėti. „Ekonovus“ specialistai pataria netinkamas naudoti tekstilės atliekas mesti į joms skirtus konteinerius, o jei tokių nesama – į mišrių komunalinių atliekų konteinerius arba priduoti į atliekų surinkimo aikšteles.

Stambiagabarites atliekas gali išvežti iš namų

Dusetų bendruomenės pirmininkė taip pat pastebi, kad užuot išvežę stambiagabarites atliekas, vietos gyventojai jas vis dar palieka prie konteinerių. Dalis gyventojų neturi galimybės jų išvežti į Zarasus ar Uteną. „Žmonės neturi įpročio rūšiuoti. Užuot kur nors kreipęsi ar nuvežę atliekas į tam skirtas atliekų surinkimo aikšteles, vaikiškas kėdutes, televizorius ir kitas stambesnes atliekas jie vis dar stato prie konteinerių“, – atliekų tvarkymo skaudulius Rytų Lietuvoje vardija A.Šukštulytė-Pacevičė.

„Ekonovus“ direktorius sutinka, kad tokioms atliekoms prie buitinių konteinerių ne vieta. Ten šiukšles pristatyti toks pat pažeidimas, kaip ir išmesti jas bet kurioje kitoje neleistinoje vietoje. R.Draskinis primena aplinkai draugiškus stambiagabaričių atliekų pridavimo būdus. Paprasčiausias būdas – nemokamas jų pridavimas į kiekvienoje savivaldybėje įrengtas specialias stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Jeigu nėra galimybės, reikėtų apgalvoti, ar tikrai norimas išmesti daiktas negalėtų būti panaudojamas antrą kartą: „Čia labai svarbu atkreipti gyventojų dėmesį, kad neretai jie nori išmesti daiktus, kurie dar gali būti tinkami naudojimui, todėl atliekų pridavimas į specializuotas aikšteles ne visuomet yra pati tvariausia išeitis. Prieš išmetant tam tikrus daiktus siūlyčiau įvertinti, ar jie iš tiesų nėra tinkami antriniam panaudojimui: gal parduoti, kažkam padovanoti, o galbūt jiems atsiras ir kita paskirtis“, – apsvarstyti, ką išmesti, o ką panaudoti dar kartą, ragina R.Draskinis.

Jeigu atliekas prikelti naujam gyvenimui neįmanoma, trečias ir gyventojui patogiausias kelias – išsikviesti atliekų tvarkymo įmonę „Ekonovus“, kuri dirba visoje Lietuvoje. „Ekonovus“ pasirūpins jūsų namuose susikaupusių stambiagabaričių atliekų išgabenimu. Pašnekovo teigimu, įmonė itin lanksčiai atsižvelgia į kiekvieno kliento poreikius ir taip ieško jam tinkamiausio sprendimo.

Norintys užsisakyti minėtą paslaugą, su „Ekonovus“ gali susisiekti el. paštu info@ekonovus.lt, klientuaptarnavimas@ekonovus.lt arba telefonu 8 700 77 046.

Bendrovės nuotr.

Pavojingas atliekas patiki profesionalams

Sode, darže ar ūkininkaujant susikaupia nemaži pavojingų atliekų kiekiai. Buitine chemija užterštų pakuočių negalima mesti nei į buitinių, nei į plastiko ir metalo konteinerius. Be kita ko, ūkininkų ir net sodininkų mėgėjų sandėliai greitai užsipildo agroplėvelių, tinklelių, pesticidų ar augalų apsaugos preparatų, tepalų pakuotėmis. Kai kurios atliekos yra pavojingos, tad negali būti nei rūšiuojamos, nei išmetamos į buitinių atliekų konteinerį, nes gali užteršti aplinką, dirvožemį, gruntinius vandenis. Tokias atliekas gyventojai turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Kai kurie ūkininkai nepatenkinti, kad neturi kur dėti atliekų – priimti nuo chemijos ar šienainio atlikusio plastiko pakuočių jų pardavėjai nenori.

R.Draskinis pažymi, kad pavojingų atliekų surinkimo ir perdirbimo klausimas vis dažniau patikimas profesionalams: „Esame sukaupę didelę pavojingųjų atliekų tvarkymo patirtį, todėl klientams galime pasiūlyti pilną paslaugos paketą – nuo pavojingų atliekų surinkimo iki jų utilizavimo. Visais atvejais ūkininkus ir sodininkus pirmiausia raginame susisiekti su mumis, o išsiaiškinę aplinkybes bei poreikius galėsime pasiūlyti patį geriausią sprendimą.“

Išdalino 50 tūkst. konteinerių

Kalbėdamas apie atliekų rūšiavimo kultūrą Lietuvoje, R.Draskinis džiaugiasi, kad rūšiuojamųjų atliekų tvarkymas Lietuvoje sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Vien per pastaruosius metus daugelyje savivaldybių pastebimas tris ir daugiau kartų išaugęs išrūšiuojamų pakuočių kiekis. Vis daugiau žmonių supranta, kad teisingai išrūšiuotos pakuotės mažina bendrą atliekų kiekį, patenkantį į sąvartynus, ir prisideda prie žiedinės ekonomikos tikslų.

Be abejo, prie teigiamų tendencijų ženkliai prisideda ir rūšiavimui skirtų atliekų konteinerių tinklo plėtra. Juk norint, kad gyventojai rūšiuotų, svarbu sudaryti tam tinkamas sąlygas. „Vien per praėjusius metus „Ekonovus“ visoje Lietuvoje gyventojams perdavė daugiau kaip 50 tūkst. naujų rūšiavimo konteinerių. Bendrovės tvarkomose teritorijose gyventojams yra išdalinta daugiau nei 90 proc. visų reikiamų rūšiavimo konteinerių“, – sako plėtra patenkintas R.Draskinis.

Svarbu nepamiršti, jog atliekas reikia ne tik mesti į joms skirtą konteinerį, bet ir tinkamai paruošti rūšiavimui, kad nebūtų sugadintas visas rūšiuojamų atliekų srautas. Todėl visos atliekos turi būti sausos ir švarios, o jose užsilikę skysčių ar maisto likučiai – pašalinti.

Antrinių atliekų rūšiavimo atmintinė

Popierinės pakuotės perdirbimui:	Plastmasinės, metalinės pakuotės perdirbimui:	Stiklo pakuotės perdirbimui:
Kartoninės dėžutės, laikraščiai, žurnalai, biuruose ir pakavimui naudojamas popierius, lankstinukai, dovanų maišeliai, vokai, skrajutės.	Popieriaus ir plastiko mišinio pakuotės, buteliai, maisto pakuotės, dėžutės, indeliai, buitinių priemonių tara, maišeliai, plėvelė, „Tetra Pak“, „Elopak“ pieno, sulčių, saldainių, traškučių ir kt. pakeliai, metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės.	Buteliai, indai ir pakuotės, stiklainiai be dangtelių, stiklo taros duženos.
Netinka perdirbimui:	Netinka perdirbimui:	Netinka perdirbimui:
Riebalais ar kitomis medžiagomis stipriai užterštos dėžutės ir kitas popierius bei kartonas, sauskelnės, panaudotos servetėlės.	Prekybos centrų plastikiniai maišeliai, aerozoliniai flakonai, oro gaiviklių buteliukai, riebalais ir kitomis medžiagomis stipriai užterštos pakuotės, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai, higienos reikmenys, medicinos atliekos, švirkštai.	Veidrodžiai, porcelianas, krištolas, keramika, dezinfekcinių priemonių buteliai, elektros lemputės, TV ekranai, stiklo paketai, automobilių stiklai.
Ką reikia žinoti?
Popierius turi būti sausas ir švarus.Sąvaržėlių išsegti nereikia.Gali būti su lipnia juostele.Dėžutes išlankstykite.	Butelius užsukite.Maisto likučius ir skysčius pašalinkite.Rekomenduojama užterštas pakuotes praskalauti vandeniu.Plastikinės pakuotės dažnai pažymimos ženklais PET, HDPE, LDPE, PP.Elektroninę įrangą galite priduoti surinkimo punktuose.Dėl medicininių atliekų priėmimo galite pasiteirauti savo regiono didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje.	Pakuočių plauti nebūtina, reikia tik išpilti skysčius.Etikečių nulupti nereikia.Elektros lemputes ir kitą įrangą galite priduoti surinkimo punktuose.