Birželį gėlynų augalus būtina patręšti – specialistai rekomenduoja 20–30 g mineralinių trąšų kv. m. Taip pat reikėtų gėles palaistyti natrio ir fosforo trąšų, organinių trąšų tirpalais.

Šį mėnesį papildomai tręšiami kardeliai, iš pradžių amonio salietra (40 g/kv. m), o užaugus 4–5 lapams – kalio salietra arba kalio druska (40 g  kv./m). Pradėjus ryškėti žiedpumpuriams, tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (30–40 g kv./m).

Apžiūrėdami krūmines rožes, atkreipkite dėmesį, ar ne per tankiai želia nauji ūgliai. Sutankėjusiose vietose silpniausius iškirpkite. Formuokite kamieninių rožių lajas. Šalinkite iš kamieno pagrindo pasirodžiusius ūglius. Rožės gausiau žydės, jei nuo birželio mėnesio jas kas 10 dienų tręšite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalais (10 g – 10 l vandens arba vadovaukitės įsigytų trąšų gamintojų rekomendacijomis). Galima tręšti ir karvių mėšlo tirpalu (1:10).

Chrizantemas žydėjimo pradžioje patariama kas 10 dienų pakaitomis tręšti kompleksinių trąšų ir karvių mėšlo tirpalais. Vegetacijos metu chrizantemoms reikia ypač daug drėgmės.

Birželio mėnesį rečiau vertėtų tręšti svogūnines gėles. Nupjaukite tulpių ir narcizų žiedstiebius.

Birželio pabaigoje iškasamos ankstyvosios tulpės, hiacintai, krokai, snieguolės, sniegžydrės tik tuomet, jei norima jų pasidauginti. Šiaip jos gali augti neiškastos vienoje vietoje keletą metų.

Bijūnai gerai žydės gausiai laistomi bent kartą per savaitę. Norėdami užauginti stambesnius žiedus, prieš pat žydėjimą nugnybkite šoninius ir mažiau išsivysčiusius bijūnų žiedpumpurius. Ypač naudinga laistyti formuojantis žiedpumpuriams, žydėjimo metu ir po žydėjimo, kai jie kaupia jėgas kitų metų žydėjimui. Bijūnų nereikia pertręšti azoto trąšomis. Jei norite jų nusiskinti, tai darykite rytą arba vakare. Pilnavidurius žiedus skinkite pusiau išsiskleidusius. Juos pamerktus keletą valandų palaikykite vėsioje patalpoje, tada džiugins ilgiau.

Dažnai skundžiamasi, kad bijūnai sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi, dalis ūglių pajuoduoja, po kiek laiko jie nuvysta. Vadinasi, juos apniko liga. Sergančias augalo dalis pašalinkime, augalus nupurkškime 0,3 proc. fundazolo tirpalu. Sergančius bijūnus pravartu palaistyti bent du kartus su savaitės pertrauka kalio permanganato tirpalu.

Kai kurių šeimininkių pastebėjimu, senų sodybų darželiuose augančios kurpelės („čebatėliai“) ir smidrai nepakenčia azoto trąšų, tad būkite atsargus.

Tvenkinys per kaitrą

Karštomis dienomis tvenkinio vanduo intensyviai garuoja, todėl jį papildykite, jei vandens lygis nukrito 5 cm ir daugiau, mat saulėje stipriai įkaitusi hidroizoliacinė danga greičiau praranda savo savybes. Jei tvenkinyje plaukioja ir žuvelės, pabėrę joms maisto, po 10–15 min. skanėstų likučius išgraibykite samteliu, nes nuskendęs į dugną ir ten irdamas terš vandenį.

Ar žinote?

• Trešnes skinkite su koteliais, vyšnias – be kotelių. Skindami vyšnias su koteliais, padarysite nemažai žalos, nes nuplėšite prie jo pagrindo esančius miegančius pumpurus.

• Kai kurių veislių obelys linkusios pramečiuoti. Kad jos taip nedarytų, kasmet retinkite užuomazgas arba stipriai genėkite. Tada gausite pastovų derlių. Reikia pašalinti vaisių perteklių ir nuo kitų vaismedžių. Tinkamiausias laikas – birželio trečiasis dešimtadienis.

• Vasara – geriausias laikas spygliuočiams genėti, nes pavasarį jų sakai būna skysti, tad nugenėti labai nusilpsta.

• Auginant lauke augalus vazonuose, juose reikėtų nuolat papurenti dirvos paviršių. Jei šių nepersodinote, nors pakeiskite viršutinį (1–2 cm storio.) dirvos sluoksnį, nauja derlinga žeme.

• Kodėl nevientisa veja? Skurdesni ploteliai susidaro tose vietose, kur prastesnė žemė arba sėkla netolygiai išberta. Kaip sutvarkyti veją? Skurdesniuose ploteliuose paberkite trąšų vejoms ir truputį sėklų. Ant jų užberkite sluoksnelį kompostinės persijotos žemės ir grėbliu išskirstykite, kad įterptumėte tarp augančios žolės. Jei pastebėjote, kad žolė pašviesėjo, vadinasi, jai trūksta azoto. Nudžiūvus rasai, pabarstykite trąšų.

• Nupjaukite baigusius žydėti alyvų žiedynus, neliečiant šakelių, nes šakelių galuose kraunasi žiedpumpuriai, kurie pražys kitų metų pavasarį.

• Visas daržo augalines liekanas kompostuojame su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis. Komposto krūvą kas mėnesį perkasame. Jei turime, į ją įpilame srutų, kurios pagreitina augalinių atliekų skaidymą. Žiūrėkime, kad komposto krūva neapaugtų piktžolėmis.

• Ravėti piktžoles darže ar gėlyne patariama po lietaus ar paliejus, nes tuomet jos lengviau išsitraukia, drėgname dirvožemyje mažiau pažeidžiamos daržovių, gėlių šaknys.

• Agurkų stiebus aplink vertikaliai ištemptas virves reikėtų apsukti pagal laikrodžio rodyklę? Jei agurkų stiebus apsuksite prieš laikrodžio rodyklę, jie jau kitą dieną atsisuks.

•Jei pradeda garbanotis darže auginamų morkų lapai, tai požymis, kad šias daržoves pažeidė lapų blakutės.