Baltijos jūra nėra labai švari, bet per pastaruosius 15 metų matomos gerėjančios tendencijos, tikina Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys. Azoto ir fosforo kiekiai Baltijos jūroje per keliolika metų sumažėjo 20 proc.

Visgi aplink jūrą gyvena daug gyventojų, todėl visa vykdoma ūkinė veikla, patenkanti į atmosferą ir vandentiekį, paveikia ir pačią jūrą.

Dumbliai yra švaros indikatorius, o jų žydėjimą sukelia dažniausi teršalai – fosforas, azotas. Nors prieš savaitę paplūdimyje dumblių buvo nemažai, aplinkosaugininkai juos išvežė, kad neįvyktų antrinė tarša. Tačiau pakartotinio dumblių žydėjimo galima tikėtis rugpjūtį, įspėjo A. Kairys.

Alergiški žmonės, arba tie, kurių oda yra jautresnė, turėtų nuspręsti, ar kelti koją į jūrą, kurioje žydi dumbliai, nes šie augalai gali sukelti alerginę reakciją.

Dumbliai sukelia ir dar rimtesnių problemų – sukuria vadinamuosius negyvosios jūros plotus jūrose. Pavyzdžiui, vien Baltijos jūroje tokie plotai sudaro mūsų šalies teritorijos dydį. Negyvosios jūros plotai susidaro po dumblių žydėjimo, kur nebelieka deguonies. Jūroje nelikus deguonies, gyvūnams neįmanoma išgyventi.

Dauguma matomų teršalų į jūrą – įvairios pakuotės, stiklo tara, plastikas, – patenka būtent iš paplūdimių. Pusė tokio tipo teršalų yra plastikas – sunkiai yranti medžiaga, teršianti vandenį. Plastikas pavojingas vandens paukščiams, žuvims, kurie, užspringę plastiku, nugaišta.

Daugiau apie jūros švarą ir taršą, kurią lemiame mes patys – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“.