Mulčią sodininkams padovanojo gamta, todėl dabar juo labai aktyviai naudojamasi. Ką daryti, kad jis nepakenktų ne vien augalams, bet ir estetinei sodo išvaizdai?

Nauda

Mulčias – tai bet kokios (pageidautina organinės, bet galima ir sintetinės) kilmės medžiagos, kurias užpilame ant dirvožemio drėgmei palaikyti, siekdami sustabdyti piktžolių augimą, sureguliuoti dirvožemio paviršiaus temperatūrą, padidinti derlingumą, sustabdyti eroziją arba tiesiog estetiniais sumetimais. Dirvožemio purenimas po lietaus, padengimas kompostu taip pat yra savotiškos mulčiavimo formos. Mulčias maitina, saugo, puošia, tačiau jo įtaka augalams gali būti ir lemtinga, jei nežinosime kai kurių svarbių detalių. Mulčias keičia agrocheminę dirvos sudėtį. Per storas mulčio sluoksnis stabdo augalo augimą, gali jį net pražudyti. Pavasarį po mulčio sluoksniu ilgiau laikosi pašalas, tad svarbu laiku jį nužerti. Mulčiuojant žole, svarbu, kad ji būtų pavytusi, dėti ją plonu sluoksniu, kitaip augalas žolei yrant gali sušusti.

Mulčio frakcijų dydis turi atitikti jūsų sodo augalų poreikius, nekonkuruoti vizualiai, taip pat ir savo spalva. Organinis mulčias suaktyvina bakterijų veiklą, todėl, sumažėjus azoto kiekiui, reikėtų sezono pradžioje patręšti augalus azoto trąšomis.

Kada mulčiuoti

Mulčiuojama pavasarį ir rudenį, vasarą mulčio sluoksnis papildomas (jei reikia), išravimos išdygusios piktžolės. Siekiant maksimaliai apriboti piktžolių augimą, neretai klojama geotekstilė, kurioje iškerpamos angos kiekvienam augalui. Tačiau tai nėra panacėja, ir šis metodas turi savų trūkumų. Ir apdėjus vien tik mulčio sluoksniu piktžolės sunkiau pasisėja ir lengviau išsirauna. Tačiau jų vis tiek būna.

Mulčiuojant rudenį, mulčio sluoksnis apšiltina ir saugo augalus žiemos periodu. Pavasarinis mulčias maitina ir saugo drėgmę. Derėtų rudenį ir pavasarį sluoksnius pakoreguoti pagal situaciją.

Kiekvienan augalui reikia jam tinkančio mulčio. Po braškėmis puikiai tinka šiaudai, o po rododendrais – ąžuolo lapai, po pušimis reikia berti žievės mulčią, o kalkingą skaldą – į alpinariumus. Tačiau šių receptų nereikės atsiminti, jei žinosime svarbiausia – vienas mulčias rūgština, kitas – šarmina dirvožemį. Taigi, pirmiausia dera pasidomėti, kokie augalų fiziologiniai poreikiai. Reikia atsižvelgti, ar konkrečiam augalui patinka būti užpiltam aukščiau, nei augo įsodintas, ar jis nepakenčia, kai jo šaknies kaklelis užpilamas. Nepamirškite ir spalvoto mulčio – jis gali ne tik atlikti naudingą darbą, bet ir puikiai papuošti aplinką.

Elena Matiukaitė