Jei miestuose ir miesteliuose nuotekų tvarkymo klausimas išspręstas gyventojus prijungus prie vieno vamzdžio, tai kaimuose, atokiose sodybvietėse jas tenka tvarkytis patiems. Vieni investavo į pažangius valymo įrenginius, kuriuos aptarnauja gamintojai ar pardavėjai, kiti nuotekas tvarko paprastose surinkimo duobėse, rezervuaruose. Tačiau atokiau gyvenantiems sodiečiams rūpi, kaip dažnai jie turi atsikratyti sukauptų nuotekų ir kokiais atvejais jiems gresia baudos už netinkamą jų eksploatavimą.

Nežino, kur kreiptis

Į VL redakciją šią savaitę kreipėsi skaitytoja Birutė, gyvenanti Kalvarijos krašte. Moteris pasakojo namuose turinti seną, tačiau dar gerai veikiančią nuotekų surinkimo duobę, tačiau nežinanti nei kur kreiptis, nei kaip dažnai nuotekas išvežti. „Esu girdėjusi per radiją, kad nuotekas reikia laikas nuo laiko išvežti, bet nežinau, kur kreiptis. Bijau gauti baudą, nes surinkimo duobė nevalyta jau trečius metus. Esu pensininkė, gyvenu viena, neturiu kas man galėtų padėti“, – guodėsi moteris ir pasakojo, kad anksčiau gretimame kaime gyveno ūkininkas, kuris atvažiuodavo išvežti susikaupusį dumblą, tačiau jam pasiligojus niekas apylinkėse tuo nebeužsiima.

Spręsti pagal poreikį

Aplinkos ministerijos Vandentvarkos ir nuotekų tvarkymo politikos klausimų vyriausias specialistas Kastytis Gedminas sako, kad nėra numatyta, kiek kartų per metus reikėtų valyti nuotekų surinkimo sistemas. Tai reikia spręsti pagal poreikį vietoje. Jo teigimu, dėl nuotekų išvežimo reikėtų kreiptis į licencijuotus komunalininkus, kurie ne tik surenka nuotekas, bet ir pristato jas tolimesniam išvalymui.

„Kiekvienas įrenginys privalo turėti techninį pasą, kurį turi išduoti parduodantis arba jį instaliuojantis atstovas. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad statant visiškai naują nuotekų valymo įrenginį reikalingas statybos leidimas. Jei valymo įrenginys senas, žmogus neturi jokio techninio paso, tiesiog siūlyčiau vadovautis sveiku protu ir žiūrėti vietoje pagal poreikį“, – aiškina Aplinkos ministerijos specialistas.

Rinks duomenis

Tačiau jis neslepia, kad Aplinkos ministerijos koridoriais jau vaikšto siūlymas įvesti griežtesnį nuotekų tvarkymo reglamentavimą užmiesčiuose ir kaimuose. Jo teigimu, šiuo metu kuriama nuotekų tvarkymo informacinė sistema. Joje bus registruojami visi valymo įrenginiai, kaupiama informacija, kur ir kokie įrenginiai pastatyti, kaip dažnai jie valomi.

„Visi įrenginiai vienaip ar kitaip atsidurs sistemoje. Mes visą informaciją surinksime iš viešai prieinamų šaltinių. Individualiai nuotekas tvarkantiems bus palikta galimybė apie savo įrenginį pranešti savanoriškai“, – tikina K.Gedminas, pridurdamas, kad šioje sistemoje turės registruotis ne tik sodybų, individualių namų šeimininkai su savo nuotekų įrenginiais, bet ir nuotekų išvežėjai.

Tyrimai bus būtini?

Aplinkos ministerijos atstovas taip pat priminė, kad nuo 2019 m. įsigaliojo sugriežtintas nuotekų tvarkymo reglamentas siekiant sumažinti azoto ir fosforo junginių kiekį. Kitaip sakant, jau treti metai iš eilės galima įrengti tik naujus normatyvus atitinkančius nuotekų valymo įrenginius. Tiems individualiems valymo įrenginiams, valantiems iki 5 m³ nuotekų per dieną, kurie buvo įrengti iki 2019 m. lapkričio 1 d., prisitaikyti prie naujų reikalavimų numatytas pereinamasis laikotarpis – iki 2030 m. sausio 1 d.

„Kaip žinoti, ar nuotekos išvalomos tinkamai? Galima užsakyti laboratorinius tyrimus. Mes taip pat siekiame, kad būtų įvesta tvarka, kad privalomai, tam tikru periodiškumu, būtų paimami mėginiai, parodantys, ar laikomasi nustatytų reikalavimų. Jeigu dabar nuotekos yra išvalomos netinkamai, siūlyčiau kreiptis į aptarnaujančią įmonę, kad gamintojas arba pardavėjas suteiktų informaciją, kas galėtų įrenginį suremontuoti. Jeigu jo sutvarkyti neįmanoma, nelieka kitos išeities – įrengimus tiesiog reikės keisti“, – pabrėžia K.Gedminas.

Pasiteiravus, ką daryti žmonėms, įsirengusiems tik paprastas nuotekų surinkimo duobes, kuriose nėra jokių įmantrių valymo įrengimų, K.Gedminas patarė jas tiesiog reguliariai valyti. Jis taip pat patarė po kiekvieno nuotekų išsiurbimo pasilikti raštą, kurį turi išduoti nuotekų išvežėjas. Tokiu atveju apsidrausite ir jei sulauksite aplinkosaugininkų vizito, galėsite nesunkiai įrodyti, kad savo nuotekas prižiūrite tinkamai.

Jis taip pat priminė, kad lauko tualetai iš esmės laikytini sukaupimo rezervuarais, o jų naudojimui bei sukaupto turinio sutvarkymui taikytini reikalavimai nustatyti Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše. Trumpai tariant, nuotekų iš kaupimo rezervuarų transportavimo dažnumas turi būti parenkamas atsižvelgiant į susidarančių nuotekų kiekį ir kaupimo rezervuaro tūrį. Septikų dumblo išvežimo dažnumas turi būti parenkamas vadovaujantis septiko gamintojo pateiktomis eksploatavimo ir priežiūros instrukcijomis.

Kompensuoja ne visur

Kaimuose žmonės pamažu investuoja į individualius valymo įrengimus, tačiau ne visur naujos technologijos ateina taip greitai, kaip norėtųsi aplinkosaugą kuruojantiems biurokratams. Štai Trakėnų (Kalvarijos sav.) seniūnaitis Haroldas Arelis pripažįsta, kad tiek vyresni, tiek jauni apylinkių gyventojai noriai tvarkytųsi ir gyventų neteršdami aplinkos, tačiau ne visi gali sau leisti sumokėti kelis tūkstančius eurų už naujus nuotekų valymo įrengimus.

„Mūsų seniūnijoje žmonės nuotekas valosi, į tai žiūri atsakingai. Yra tokių, kurie norėjo investuoti į naujus, pažangesnius valymo įrengimus, bet juos sustabdė riboti finansai. Esu girdėjęs, kad kai kurios savivaldybės dalį kaštų kompensuoja tiems, kurie nuotekas tvarkosi savarankiškai. Kai mes kreipėmės į Kalvarijos savivaldybę, valdininkai nustebo ir mums paaiškino nieko negirdėję apie tokią galimybę“, – apgailestavo H.Arelis.

Ar kompensuoti dalį patiriamų išlaidų buitinių nuotekų valymo įrenginius statantiems gyventojams, ar ne, kiekviena savivaldybė sprendžia individualiai. Kompensavimo intensyvumas taip pat skirtingas. Štai, pavyzdžiui, Klaipėdos rajono individualių namų savininkai galėjo pretenduoti į kompensaciją, kuri siekė 1,5 tūkst. eurų, o dvibučių ir daugiabučių – 1 tūkst. eurų vienam butui, bet kiekvienu atveju ne daugiau nei 50 proc. valymo įrenginių įrengimo vertės. O štai Rokiškyje pastačius valymo įrenginius ir visiškai užbaigus darbus, individualių namų savininkams kompensuojama 50 proc. išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų, dvibučių ir daugiabučių namų butų savininkams – taip pat 50 proc. išlaidų, tačiau ne daugiau kaip 1 tūkst. eurų vienam butui.

Jūžintų seniūnijos seniūnas Vytautas Stakys pripažįsta, kad kompensacijos yra patraukli priemonė namuose įsidiegti šiuolaikiškus nuotekų valymo sprendimus, tačiau jis neslepia, kad kai kada kaimo žmonėms sunku susiorientuoti, kokius dokumentus reikia pristatyti. „Didelis biurokratizmas, manau, ne pro šalį būtų reikalavimus šiek tiek supaprastinti. Ne visi gali tiek laiko skirti ieškant įvairių pažymų, dokumentų. Tai papildomai apkrauna“, – sako jis.

Negalintiems investuoti kelių tūkstančių eurų ir neturintiems galimybės gauti kompensaciją, už dumblo išvežimą tenka mokėti po mažiau, bet reguliariai. Trakėnų seniūnaitis H.Arelis skaičiuoja, kad vienas nuotekų išsiurbimas šiandieną kainuoja 50–60 eurų. Pasak jo, artimiausias išvežėjas – „Kalvarijos komunalininkas“.

Žiemelio seniūnijos (Pakruojo r.) seniūnė Vitalija Dobrovolskienė sako, kad vietiniai jau įprato kreiptis į Pakruojo vandentiekininkus ir komunalininkus dėl nuotekų dumblo išvežimo. Cisternos atvyksta ir į atokesnius rajonų kampelius.

Įprato tvarkytis

UAB „Pakruojo komunalininkas“ direktorius Stasys Lembutis pastebi, kad vis daugiau žmonių į juos kreipiasi dėl nuotekų pašalinimo. Pačiame Pakruojyje nuotekas išsiurbti tenka bent kelis kartus, o kartais net 5–6 kartus per dieną. „Žmonės tikrai tvarkosi. Anksčiau būdavo atvejų, kai laukdavo, kol visi fekalai kone išlipdavo lauk. Dabar užklausų tikrai nemažai, nes visiems reikia dokumento, kad nuotekos sutvarkytos. Jis reikalingas norint „apsiginti“ nuo aplinkosaugininkų. Baudos už netvarkytas atliekas nejuokingos, o žalos gamtai atlyginimas piniginei būna dar skausmingesnis“, – pabrėžia S.Lembutis.

Pasak jo, ištrauktas dumblas išvežamas pas vandentiekininkus, kur jis toliau valomas. Ši paslauga kainuoja, todėl komunalininkai yra savotiški tarpininkai tarp gyventojų ir vandentiekininkų. Pasiteiravus, kiek tokia paslauga kainuoja, S.Lembutis sakė, kad tai priklauso nuo taško, į kurį teks važiuoti komunalininkui. Paprastai darbai mieste kainuoja nuo 40 eurų, o paskui skaičiuojamas kilometražas. Už nuvažiuotą kilometrą prašoma 70 centų.

„Kainai įtaką padarė pabrangę degalai. Visuomet iš anksto suderiname kainą su klientu, kad nebūtų staigmenų. Vienu metu galime ištraukti 3,7 m³ dumblo, didesnės cisternos neturime, o ir poreikio nėra. Surinktas nuotekas pristatome į „Pakruojo vandenis“, jiems atiduodame dokumentus, kur nurodoma kada, iš ko ir kiek dumblo yra ištraukta. Mums vėliau, mėnesio pabaigoje, išrašoma sąskaita už nuotekų išvalymą“, – pasakoja „Pakruojo komunalininko“ vadovas. Jis taip pat ragina gyventojus kreiptis tik į licencijuotus nuotekų vežėjus, mat vis dar pasitaiko atvejų, kai nuotekos išleidžiamos ne specializuotose ir tam pritaikytose vietose, o tiesiog laukuose.

Tikrina gamtosaugininkai

Jei nuotekomis tinkamai nesirūpinama, realu sulaukti gamtosaugininkų vizito. Aplinkosaugininkai nuolat vykdo reidus ir tikrina, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant būtent individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę, per metus atliekama daugiau nei 400 patikrinimų. Praėjusiais metais aplinkosaugininkai nustatė 698 asmenis, aplinką teršusius nuotekomis.

Gamtos apsaugos inspektoriai primena, kad nuotekos, tvarkomos nesilaikant nuotekų tvarkymo reikalavimų, labai teršia aplinką. Jos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Dar didesnė žala daroma, kai nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius. Tokiais atvejais jos nuodija vandens gyvūnus ir žuvis, kurias žmonės paskui patys žvejoja.