Neretai pasodintus daigus užpuola ligos ir įvairūs kenkėjai, todėl reikia žinoti, kaip juos išgelbėti.

Per drėgna terpė

Jei daigai auginami netinkamomis sąlygomis arba jų nespėjama laiku nudengti, jie gali pradėti dusti. Kai sėklos ar daigai įterpiami į dirvožemį pernelyg giliai, didelė dalis sėklų nesudygsta, o išdygę augalai gula tiesiog ant žemės. Nesilaikant temperatūros režimo, daigai, būdami itin drėgnoje terpėje, nusilpsta ir tampa jautrūs grybeliui. Laistykite perpus rečiau ir sukurkite augalams palankų mikroklimatą (apie 18–20 laipsnių temperatūra, 60–70 proc. drėgmė). Dirvožemį apdorokite „Fitosporin-М“ arba tamsiu kalio permanganato tirpalu.

Šaknų puvinys

Jeigu šios grybelinės ligos laiku nenustatysite ir nesiimsite priemonių augalams išgelbėti, ji gali per labai trumpą laiką sunaikinti visus daigus. Simptomai: skilčialapiai geltonuoja ir tampa blyškūs, ant šaknies kaklelio susiformuoja rusvų apnašų, stiebas juoduoja, pradeda pūti ir išplonėja. Prie pagrindo atsiranda įsmauga, kuri atskiria pažeistą dalį nuo sveikos. Ligos sukėlėjai dažniausiai pernešami su dirvožemiu ar sėklomis. Kitos priežastys: ne laiku atliktas pikavimas, prastas apšvietimas, didelė drėgmė ir aukšta oro temperatūra, per tankus pasėlis ir didelis dirvožemio rūgštingumas. Pirmiausia kartu su žemės grumstu pašalinkite susirgusius augalus, į jų vietą priberkite durpių. Nepažeistus sėjinukus laistykite šiltu vandeniu ir reguliariai dezinfekuokite gruntą, naudodami preparatus „Fundazol“ ir kitus.

Patogeniniai mikroorganizmai

Dirvožemio grybelis gali sukelti lėtines augalų ligas. Simptomai: iš pradžių suglemba daigų viršūnės, paskui lapai pasidaro margi, ir augalai palaipsniui pradeda leipti. Vėliau jie išdžiūsta, kartais tai nutinka labai greitai, o kartais – lėčiau. Priežastys: dirvožemis užkrėstas patogeniniais mikroorganizmais, oro temperatūra 15–20 laipsnių ir drėgmės trūkumas. Todėl pikuodami daigus gruntą apdorokite biologinių preparatų („Trichomedrin“, „Planriza“ ir kitų) tirpalais. Pašalinkite pažeistus augalus kartu su dirvožemio grumstu, o į atsiradusias duobeles pripilkite fungicido („Fitosportin-M“ ar jo analogų) tirpalo.

Juodoji kojelė (diegavirtė)

Tai viena iš pavojingiausių ir sunkiausiai išgydomų augalų ligų. Jeigu augalai užsikrečia juodąja kojele, paprastai miršta visi daigai,šio proceso sustabdyti beveik neįmanoma. Simptomai: daigai nuleipsta, virš žemės esanti dalis išplonėja, pajuoduoja ir ilgainiui numiršta. Priežastys: liga perduodama per užterštą dirvožemį, o aukšta temperatūra ir per didelis žemės drėgnumas – ją apsunkinantys veiksniai. Sėjinukai gali žūti per vieną dieną.

Nuo juodosios kojelės lengviau apsisaugoti nei ją išgydyti. Visuomet prieš sėdami sėklas dirvožemį išdezinfekuokite, stebėkite patalpos temperatūrą ir drėgmę, palaistę žemę užberkite sausu smėliu, dažniau purenkite dirvožemį. Ligotus augalus laiku išraukite, o vietą, kur jie augo, užberkite medienos pelenais, o visą grunto paviršių – 1–1,5 centimetro orkaitėje iškaitinto ir atvėsusio upės smėlio sluoksniu.

Baltasparniai

Šie smulkūs vabzdžiai su sniego baltumo sparnais pažeidžia apatinę lapų dalį – ji pasidengia lipniomis apnašomis. Pažeistus augalus reikia apipurkšti česnako užpilu. Susmulkinkite dvi nuluptas česnako skilteles, užpilkite jas vienu litru vandens, uždenkite ir leiskite parą pastovėti. Tada užpilą nukoškite ir tolygiai apipurkškite juo daigus. Taip pat padeda netoli daigų pakabinta lipni juostelė.

Daiginiai uodeliai

Daiginiai uodeliai atrodo kaip maži mašalai su permatomais sparneliais. Jų lervas taip pat lengva atskirti nuo kitų – tai balti kirminai su juoda galvute. Būtent jie daigams labiausiai kenkia, nes graužia jų šaknis. Dirvožemį, kuriame auginate daigus, užberkite smulkaus keramzito ar smėlio sluoksniu. Į tokį substratą suaugę vabzdžiai paprasčiausiai nededa kiaušinių. Ventiliacines groteles uždenkite smulkiu tinkleliu, kad vabzdžių negalėtų patekti į patalpas iš gatvės.

Voratinklinės erkės

Aptikti ir nustatyti voratinklines erkes, užpuolusias jūsų augalus, pakankamai sunku. Paprastai šie kenkėjai palieka nedidelius juodus taškelius ant vidinio lapų paviršiaus, po kurio laiko jie nugelsta. Kad užpuolė voratinklinės erkės, išduoda tankus ir lipnus voratinklis, susiformuojantis ant jaunų ūglių. Pats veiksmingiausias kovos metodas – nuplauti jas vandens srove. Šią procedūrą reikėtų kartoti kas tris penkias dienas, kol visiškai neliks kenkėjų pėdsakų. Be to, talpyklas su daigais reikėtų išdėlioti pakankamu atstumu viena nuo kitos, kad lapai nesiliestų tarpusavyje ir erkės negalėtų persikelti ant kaimyninių augalų.

Amarai

Jeigu lapai susisuka ir išblunka, greičiausiai jiems nepakanka maisto medžiagų. Tačiau jeigu ant jų pastebėjote ir saldžių, lipnių išskyrų, net neabejokite – daigus užpuolė amarai. Kaip kovoti: kartą kas penkias septynias dienas nupurkškite daigus ūkiško muilo tirpalu (25–30 gramų vienam litrui vandens). Apsaugoti daigus nuo ligų ir kenkėjų nėra taip paprasta – jauni ūgliai nėra tam atsparūs. Tačiau jeigu jums pavyks išsaugoti sveikus augalus iki jų persodinimo į šiltnamį ar atvirą gruntą, ten jie ūgtelės, sustiprės ir po kurio laiko nudžiugins geru derliumi.

Parengė Petras Klimaitis