Sukurti modernų ir drauge neišsiskiriantį iš aplinkos namo stilių 6 arų sodo sklype – nelengva užduotis. Tokį iššūkį priėmė du jauni architektai – broliai Mantas ir Martynas Maziliauskai, įtikinę tėvus pabėgti iš Vilniaus miegamojo mikrorajono į užmiestį.

Rėmė visokeriopai

Tėvams teko pasikliauti vaikų idėjomis ir sugebėjimais. Tapę visokeriopais sūnų mecenatais, jie suteikė galimybę realizuoti visas, iš pirmo žvilgsnio net keistokas, idėjas, nors statybai ir vidaus apdailai skirta suma buvo ganėtinai ribota. Tėčio, istoriko ir vienos iš Vilniaus Senamiesčio antikvarinių parduotuvių savininko, vertinančio autentiškumą ir natūralumą, indėlis į šį projektą jaučiamas kiekvienoje detalėje. „Mūsų sūnūs architektai Mantas ir Martynas projektavo, dėliojo konstrukcijas, tvarkė organizacinius reikalus. Jie ne tik vykdė autorinę priežiūrą, bet ir tiesiogiai dalyvavo statybose“, – didžiuodamiesi sakė tėvai.

Tačiau, pasak Manto ir Martyno, be moralinio tėvų paskatinimo ir pasitikėjimo tokio rezultato vargu ar būtų pasiekę. Taigi jaunieji architektai tvirtai žengė pirmąjį žingsnį, pateisindami tėvų pasitikėjimą ir įrodydami savo profesionalumą.

Diskusijų verta vieta

Maziliauskų sukurtas namas iškilo sodininkų bendrijai priklausančio vasarnamių masyvo viduryje. „Teko matyti ne vieną nuosavą namą, suprojektuotą sodo sklype, ir tik retas kuris atrodo kaip čia buvęs. Jeigu šeimininkai pervertina savo finansines galimybes, paprastai tokie namai lieka be stilistiškai svarbių detalių, o jeigu jų finansai neriboja, statiniai perkraunami ir pernelyg išpuošiami. Dažnai tenka matyti griozdus, kurie dėl savo dydžio ir netinkamai parinktos apdailos atrodo tarsi liptų ant greta stovinčių namukų“, – sakė architektė Rasa Indrašiūnaitė.

Buvo tik pamatai

Pasak jos, miestuose įsikūrusios sodininkų bendrijos – specifiniai dariniai, dažniausiai keliantys ypatingų problemų. Bendrajame miesto plane sodų masyvai apibūdinami kaip mažaaukštės statybos teritorija. „Seniai diskutuojama, kad esamą sodininkų bendrijų situaciją reikia keisti, bet kai vienas kaimynas nori gražaus namo su baseinu, o kitas kiekvieną pavasarį sodina bulves ir įrankių sandėliukas jam pats svarbiausias statinys, padėtis soduose dar ilgą laiką bus miglota. Būtent tą aplinkybę ir įvertino jaunieji architektai Maziliauskai, ypač Mantas, pats prieš keletą metų su šeima pabėgęs į užmiestį, – sakė architektė. – Jis ir pasiūlė tėvams įsigyti sklypą su pradėtais, bet nebaigtais pamatais, ilgą laiką buvusį sodo masyvo šiukšlynu.“ Architektai atsižvelgė į tėvų finansines galimybes, todėl tiek namo išorė, tiek vidus atrodo stilistiškai išbaigti, vientisi, be prabangos detalių, tačiau su puikiu idėjiniu užtaisu.

Norėjo gražaus vaizdo

Mantas su Martynu pasakojo, kad, įvertinę tai, jog aplink tėvų namus esantys namai statyti pakankamai stichiškai, užstatymas nevienalytis, stengėsi nuo jo atsiriboti, tačiau ir neužsidaryti aklinomis sienomis ar paversti namo tvirtove. Didžiulį pirmame aukšte svetainėje esantį langą architektai atsuko į pietų, vidaus kiemo pusę, o visi likusieji pirmo aukšto langai pakelti tiek, kad pro juos matytųsi ne sodų aplinka, o tolumoje esančių medžių viršūnės arba bent jau nedideli aplinkos fragmentai. Projekto autoriai siekė, kad pro langus ir iš terasos būtų matyti ne žemės paviršius, o aukščiau esanti aplinka.

„Tos pačios logikos laikėmės ir projektuodami antrą aukštą – langai miegamuosiuose išdėstyti taip, kad, būnant patalpoje, pro juos matytųsi tik viršutinis aplinkos aukštas. Kiekviename miegamajame įtaisėme po atskirą stoglangį ant plokščio stogo, kad gulėdami lovoje tėvai galėtų žiūrėti į dangų“, – pasakojo Mantas. Abu su broliu nepagailėjo jėgų ir laiko stoglangiams pasigaminti ir sumontuoti.

Nestandartiniai sprendimai

Architektams užteko entuziazmo, o namo šeimininkams – kantrybės įgyvendinti ir kitus nestandartinius sprendimus. „Galima sakyti, kad tai buvo tarsi gamybinė praktika. Esame jauni architektai, tad konsultavomės su labiau patyrusiais architektais ir konstruktoriais, vyresni kolegos parėmė gyvenimo ir profesine patirtimi“, – pasakojo Mantas. Pasak jo, būtent todėl savo jėgomis name pavyko įgyvendinti ir daugiau įdomių sumanymų. Aišku, neprofesionalų rankomis be specialios įrangos atlikti darbai nėra labai preciziški, tačiau atperka nuoširdumas. Broliai teigė, kad iš pat pradžių jiems buvo labai svarbu suvaldyti proporcijas, kad namo fasadai ir vidaus erdvės būtų estetiški ir jaukūs. Laikantis pagrindinių idėjinių gairių ir buvo eksperimentuojama bei kuriamas savotiškas, nestandartinis namas. Architektai juokavo, kad tėvų name viskas alsuoja autentiškumu – ne tik baldai, bet ir vinys, pirktos skirtingu metu, surinktos iš įvairių pakampių.

Laiko ratą atsukus

„Namą projektavę architektai elgėsi panašiai kaip žmonės, kurie, dar net sklypo neturėdami, jau perka užuolaidas išsvajotam savo gyvenimo namui. Tokiame name daugybė detalių iš įvairių laikotarpių ir skirtingo stiliaus susilieja į bendrą visumą. Atsidūręs namo viduje, žmogus pasijunta lyg stebuklinga laiko mašina būtų atsukusi laiko ratą atgal: virtuvėje ant sienos tiksi nedidelis senovinis laikrodukas, šeimininkai kepa kugelį krosnyje, kuriai net durelės buvo specialiai surastos ir kantriai laukė savo eilės“, – sakė R.Indrašiūnaitė.

Maziliauskų projektuotas namas nenudailintas ir nenulaižytas. Nei šeimininkai, nei architektai nepabūgo natūralių pušies lentų su natūraliais plyšiais. Tik nudažė lentas šviesiai, kad kambariai atrodytų erdvesni.

Kitoks rūsys ir terasa

Laiptų pakopos name suvirintos iš statybinės armatūros. Pamatai išlieti iš lentų sukaltuose klojiniuose, grublėtas betono paviršius paliktas toks, koks yra. Jis įdomiai kontrastuoja su baltomis sienomis. Įnešus į rūsį didžiulį televizorių, jis tapo namų kino sale ir vieta vasarą atsigauti nuo varginančio karščio. „Čia pat rūsyje įkurtas ir nedidelis darbo kambarys su restauruotu Bydermejerio stiliaus minkštasuoliu. Nusprendėme, kad jame nebus jokių statybinių atliekų ir taip įprastų rūsiams nereikalingų daiktų“, – sakė architektas. Mantas ir Martynas pasakojo, kad su draugais ne tik rūsyje, bet ir virš pirmo aukšto iškilusioje terasoje dažnai rengia darbų peržiūras.

Antro aukšto terasa sumontuota virš stoginės automobiliams ir dalies pirmo aukšto patalpų. Į terasą galima patekti ir sraigtiniais laiptais tiesiai iš lauko. Aukštai pakeltos – beveik 1,2 m aukščio – sienos-parapetai tarnauja kaip apsauginės tvorelės ir uždangos nuo stichiškai sustatytų kaimyninių sodo namelių.

Nereikia ravėti

Antrame aukšte įrengti trys miegamieji. Iš rūsio į pirmą aukštą, o iš pirmo aukšto į miegamųjų zoną patenkama originaliais mediniais laiptais, kurių pakopas užpildo stiklo intarpai, pagerinantys garso izoliaciją tarp skirtingų erdvių, sustabdantys skersvėjus ir jų blaškomas dulkes.

Ties antru aukštu laiptai jau tampa suvirintos armatūros ažūru ir kyla link trečiame aukšte esančio meditacinio kambarėlio, iš kurio galima nužengti į dar vieną, jau virš miegamųjų įrengtą terasą. Joje yra trejetas jau minėtų stoglangių, kurie kartais atlieka ir stalo funkciją. Čia, aukštai iškilusioje erdvėje, smagu šiltą pavasario dieną leisti laiką ir vieniems, ir su draugais.

„Tokios didelės terasos suteikia papildomą plotą, kurio taip trūksta 6 arų sklype. Didžiausias privalumas, kad šio ploto nereikia ravėti“, – linksmai sakė Mantas.

Konstrukcija ir technologijos

Namas karkasinis, sumontuotas iš medinių tašų, su 20 cm išorės sienų šilumos izoliacija. Plokščiam stogui apšiltinti panaudota net 30 cm šilumos izoliacija ne tik sulaiko šilumą patalpose, bet ir neleidžia vasarą per daug įkaisti nuo tamsios bituminės dangos, kuria užklota plokščia terasa. Ant medinės perdangos tarp aukštų papildomai užpiltas 5 cm betono sluoksnis pagerina garso izoliaciją ir suteikia perdangai tvirtumo. Neįprastai atrodo ir medinė perdanga virš rūsio patalpų, tačiau jame esantis langelis nerasoja, o tai leidžia neabejoti, kad pamato hidroizoliacija padaryta pakankamai kruopščiai, ir dėl drėgmės pertekliaus kondensatas nesikaupia, juolab kad rūsio patalpa naudojama kaip gyvenamoji. Ten, kur sudėtos akmens masės plytelės, sumontuotas ir grindų šildymas vandeniu. Kita pirmo aukšto dalis šildoma radiatoriais nuo nedidelio skystojo kuro katilo, sumontuoto rūsyje, ir papildomai židiniu su kapsule.

Fasadas iš išorės apkaltas impregnuotomis eglinėmis lentomis. Jokia papildoma apdaila nebuvo numatyta, siekiant išlaikyti namo vientisumą ir taip margoje bei nevienalytėje sodų aplinkoje.

Parengta pagal asa.lt