Šis ruduo buvo labai šiltas ir iki lapkričio vidurio kai kuriuose darželiuose ar sodybose dar žaliavo ir netgi žiedus krovė rožės, tačiau ši savaitė atnešė pirmuosius šalčius ir netgi gausų sniegą. Jau galvokite, kaip rožes paruošti žiemai, kad jos gausiai žydėtų kitais metais.

Negalima uždengti aklinai

Daugumos veislių rožes mūsų klimato sąlygomis žiemai reikia pridengti. Atspariausiomis šalčiui laikomos kai kurios poliantinių, besidriekiančių, parko krūminių, floribundinių ir laipiojančių veislių rožės.

Specialistai teigia, jog iki 5 laipsnių šaltis rožėms yra nepavojingas. Rožių krūmų apdengimu rūpintis reikia tik tada, kai temperatūra nukrinta iki 5–8 laipsnių šalčio, nes kitaip augalai gali iššusti. Stiebus rudenį reikėtų palikti 40–50 cm aukščio – pritrumpinti tik tiek, kad netrukdytų apdengti. Pavasarį vis tiek viršūnėlės bus apšalusios, tada nukirpsite.

Kai nusistovi šaltesni orai, rožes galima pridengti žiemai. Dengti reikia taip, kad ant jų nesikauptų vanduo, tačiau jokiu būdu negalima uždengti aklinai ar per šiltai. Būtina palikti tarpus, pro kuriuos krūmas vėdintųsi ir nepradėtų pūti.

Per šiltai apklotos rožės saulėtomis dienomis gali pradėti busti, o tai gali jas pražudyti. Prieš dengiant būtina surinkti visus nukritusius lapus ir išravėti piktžoles. Purenti dirvos nereikia. Jeigu genima rudenį, būtina tai padaryti 1–2 savaites prieš dengimą, kad žaizdos spėtų apdžiūti ir užgyti. Net jei spalio–lapkričio mėnesiais rožės dar krauna žiedelius, būtina juos nukirpti ir pradėti ruošti žiemai.

Kaupimas ir dengimas

Paprasčiausias būdas apdengti rožių krūmą – jį apkaupti arba užpilti sausomis durpėmis. Jei apkaupiate, rožių krūmus reikia užpilti kuo aukštesniu kauburiu. Taip uždengtos kai kurių veislių rožės puikiai žiemoja.

Pirmametes, dar nežiemojusias rožes būtina apdengti, kad būtų paslėpti visi ūgliai. Geriausia dengti eglių šakomis, nes jos praleidžia orą, neprisigeria vandens, apsaugo nuo šalčio, graužikų, o nesant sniego – nuo žiemos ir ankstyvo pavasario saulės. Šakos įsmeigiamos į žemę ar kitaip pritvirtinamos, kad jų neišjudintų vėjas. Vietoj eglišakių galima naudoti agroplėvelę, tačiau jai reikia iš vielos ar kitokios tvirtos medžiagos padaryti karkasą – lyg šiltnamio rėmą.

Rožes taip pat galima dengti storomis popierinėmis ar medinėmis dėžėmis, tik būtinai reikia palikti ventiliacines dangas. Taip pat galima į tokių dėžių vidų pridėti eglišakių. Jei bijote, kad dėžių nenupūstų vėjas, jas paslėkite akmeniu.

Nepatartina rožių dengti sintetinėmis šiltinimo medžiagomis, plastikiniais kibirais ir panašiais indais ar polietileno plėvele. Nuo šalčio krūmą apsaugo ir sniegas, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad storas sniego sluoksnis nesulaužytų rožių šakų.

Kad ir kaip būtų keista, pati geriausia dengiamoji medžiaga rožėms yra sniegas – būtent jis patikimiausiai apsaugos rožes nuo šalčio. Visa kita (eglės šakos, durpės, dėžės ir pan.) tarnauja tik šalčiui sulaikyti. Esant 25–30 laipsnių šalnoms po 50–70 cm sniego sluoksniu, temperatūra nenukrenta žemiau –5 laipsnių. Todėl ūgliai prilenkiami prie žemės taip, kad būtinai pasidengtų sniegu.

Jei yra mažai sniego dangos, turėsite pridėti daugiau sniego. Jei atėjus šalčiams sniegas neiškrenta labai ilgai, rožės gali mirti, nepaisant visų pastangų. Tačiau tais atvejais, kai nuo pat žiemos pradžios iškrenta daug sniego ir jis nenutirpęs guli iki pavasario, šiuolaikinės sodo rožės gali žiemoti vidurinėje zonoje be jokios papildomos pastogės.

Nudengti po truputį

Pavasarį nubudus gamtai ir nusistovėjus šiltesniems orams, rožes galima nudengti. Tokiam darbui reikėtų pasirinkti debesuotą dieną, kad stiprūs saulės spinduliai nenudegintų atidengtų ūglių. Geriausiai rožių krūmus nudengti po truputį, per kelias dienas – pradžioje nudengti vieną eglišakių sluoksnį, vėliau – kitą, o dar kitą dieną išlyginti durpių sluoksnį. Prilenktų ūglių negalima iš karto atlenkti ir rišti.

Per ilgai laikomos uždengtos rožės gali pradėti pūti, šusti. Taip pat gali sprogti jų pumpurai, kurie vėliau būna labai silpni. Nuo vėlyvų pavasario šalnų rožes galima apsaugoti nakčiai jas apdengiant daržo plėvele.

INFOBOX

Botanikai pataria

•         Neskubėkite apdengti rožių, palaukite, kol bus šalta ir dieną, ir naktį, nes rožės atlaiko iki –10 laipsnių oro temperatūrą. Rožes reikia dengti tik esant sausam orui.

•         Geriau dengti keliais etapais: iš pradžių reikėtų žemės ir durpių priberti prie pat kamieno (apie 15 cm ir daugiau), taip apsaugant jas nuo ankstyvųjų šalnų, o baigti dengti tik atėjus pastoviems šalčiams. Dengti tinka ir medinės dėžės, vielos tinklas prilaikyti.

•         Nenaudokite per storų apklotų. Jei pasirinksite polietileno plėvelę, ruberoidą, tuomet oras nesivėdins ir rožės gali supūti. Taip pat nepatartina dengimui naudoti durpių, pjuvenų ar smėlio, nes jie gerai sugeria drėgmę.

•         Mūsų klimato sąlygomis nepridengtos gali peržiemoti tik kai kurios parko rožės. Kitų grupių ir veislių rožes prieš uždengiant reikia šiek tiek paruošti: nuskinti apatinius lapus, nugenėti silpnas ir nesveikas šakeles, nužydėjusius žiedynus, nesumedėjusius stiebų galiukus, krūmus ir žemę apipurkšti 1–2 proc. vario sulfato tirpalu.

•         Besidriekiančių rožių genėti nereikia, tik nukarpyti ūglių galus.

•         Miniatiūrinių rožių patrumpinami nesumedėję stiebų galiukai, ne daugiau kaip 1/3 ilgio.

•         Arbatinių-hibridinių rožių krūmeliai apkarpomi paliekant 20–30 cm ilgio stiebus, floribundinių – šiek tiek ilgesni (30–40 cm).

•         Kamieninės rožės apkarpomos paliekant 20–25 cm nuo skiepijimo vietos. Kai rožė jau yra kelerių metų, stiebas pakankamai storas ir jį sunku paguldyti, karūna apdedama eglišakėmis ir kruopščiai aprišama, taip pat gerai tinka ir maišinė medžiaga.

•         Vijoklinių rožių šakų nereikia trumpinti, nes jos žydi ant antramečių ūglių, šalinamos tik senos, nesveikos šakos. Lanksčios vijoklinių rožių šakos gali būti nuimamos nuo atramos ir nuleidžiamos ant žemės prieš tai padėjus pagaliukų, kad stiebai nedrėktų. Dengiama eglišakėmis.