Sveikas, produktyvus miškas – ne tik mūsų, bet ir mūsų anūkų bei proanūkių ateitis. Lietuva neturi daugybės tvirtovių, pilių, krioklių, tačiau giriama ir žinoma dėl savo gamtos grožio, miškų didingumo. Norint, kad mūsų miškai būtų sveiki, jų plotai nemažėtų ir neįsivyrautų sanitariniai kirtimai, verta prisiminti pagrindines taisykles ir prevenciją. Kiekvienas miško ar įveisiamo miško savininkas turėtų saugoti želdinius nuo ligų, kenkėjų, antropogeninės veiklos poveikio, bloginančio želdinių sanitarinę būklę, sodinti atsparias ligoms ir kenkėjams augalų rūšis, naudoti sanitarines želdinių apsaugos priemones. Vienas didžiausią žalą darančių spygliuočių želdinių kenkėjų – pušinis straubliukas.

Daroma žala

Šie miško kenkėjai iš žiemojimo vietų lenda balandžio–gegužės mėnesiais. Liepą jų sumažėja, o rugpjūtį aptinkami tik pavieniai vabalai. Pušinis straubliukas – tamsiai rudas vidutinio dydžio vabalas, per nugarą pasipuošęs dviem auksinės spalvos juostelėmis, kurios, jam senstant, išnyksta. Išskirtinis šio kenkėjo požymis – straubliukas.

Pušinis straubliukas priklauso vabzdžių klasei, vabalų būriui, straubliukų šeimai. Lietuvoje dažniausias ir žalingiausias – didysis pušinis straubliukas. Taip pat dažnai sutinkami mažasis pušinis straubliukas ir eglinis straubliukas. Šios šeimos vabalai poruojasi ir kiaušinėlius deda įlindę po paklote, pridengtoje kelmo šaknies kaklelio vietoje, šaknyse.

Vasaros pabaigoje išsiritusios lervos lėliukių kamerose maitinasi ir žiemoja, o lėliukėmis virsta tik kitais metais. Šio vabalo generacija gali užtrukti nuo pusantrų iki dvejų metų. Tai priklauso nuo to, kada padedami kiaušinėliai, ir nuo ekologinių gyvenamosios vietos sąlygų. Straubliukai labai dažni sausesnėse augavietėse. Jų gausą lemia šviežių rudens ir žiemos bei ankstyvo pavasario kelmų kiekis ir prevencijos stoka.

Maitindamiesi straubliukai pažeidžia vyresnio amžiaus spygliuočių žievę, pumpurus, spyglius. Šie pažeidimai, nors ir sutrikdo įprastą generaciją, augalui nėra mirtini. Daugiausia jie pakenkia jauniems spygliuočių medeliams, sodmenims: graužia jų spyglius, pumpurus, pažeidžia liemenį. Jei straubliukų padarytos žaizdos apjuosia stiebą, medelis žūva. Išsiritusios lervos šaknyse graužia gilius (iki 3–4 m) takus. Kadangi šių kenkėjų viename hektare gali būti iki 40 000, jei nesiimama apsaugos priemonių, jie gali padaryti milžinišką žalą.

Nauja apsaugos priemonė

Prevencinių priemonių imamasi dar projektuojant medelyną. Išsirinkus jam vietą turi būti vykdoma vabzdžių apskaita ir naikinimas. Prevencinės priemonės vykdomos šviežiose biržėse kovo–balandžio mėnesiais: kasamos apie 40 cm gylio duobutės, į kurias įdedama šviežios žievės ar medienos nuopjovų gabalėlių, apteptų specialiu tirpalu vabzdžiams privilioti. Sodmenis prieš iškasant iš medelynų reikėtų apdoroti insekticidais. Greta esančias biržes reikėtų kirsti ne anksčiau kaip po 4–5 metų. Jei kirtavietės sąlygos tinkamos, mišką reikėtų atsodinti antrais ar net trečiais metais. Želdinant rudens, žiemos ir ankstyvo pavasario kirtavietes būtina naudoti insekticidus – apdoroti jais šviežius kelmus. Tikslingiausia pasirinkti ekonomines apsaugos priemones ir ekologines sąlygas.

Aplinkos ministerija ir Valstybinė miškų tarnyba skelbia, kad 2018 m. kovo mėnesį Lietuvoje įteisinta nauja apsaugos priemonė nuo pušinio straubliuko daromos žalos – Hylonox polimerinė danga. Ant medelių žievės užpurkštas polimeras sudaro ilgalaikę elastingą dangą, atsparią atmosferos poveikiui. Nuo pušinių straubliukų ji žievę apsaugo 2 metus ir ilgiau. Danga nekenkia ja apdorotiems augalams ir aplinkai.

Hylonox preparatas sudarytas iš natūralios kilmės klijų ir smulkintų kalnų kvarco kristalų. Sudėtinės medžiagos yra natūralūs produktai, todėl preparatas priskiriamas mechaninėms apsaugos priemonėms. Jis neturi cheminių veikliųjų medžiagų, todėl siekiant apsaugoti miškų želdinius tai gali būti alternatyva cheminės kilmės insekticidams. Tinka naudoti FSC ir PEFC sertifikuotuose miškuose.

Preparatu Hylonox sodmenų stiebelių žievė apdorojama purkštuvu iki 10–15 cm aukščio nuo žemės paviršiaus (šaknies kaklelio). Purškiant reikia saugoti, kad polimeras nepatektų ant šaknų ir šakelių spyglių. Šia priemone gali būti apdorojami medelyne ar miške pasodinti medeliai.

Vita Guogaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistė