Šiais laikais labai madinga organizuoti įvairiausius konkursus, renkant patį geriausią, gražiausią, mylimiausią, įdomiausią ir dar n tokių –iausių. Pasirodo, jau kelinti metai pas mus renkamas kvapniausias augalas. Daugumai sodininkų, gėlininkų galvon neateitų, kad šiemet nugalėtojo „laurai“ priklauso katalpai.

Truputis biologijos. Katalpos kilusios iš Šiaurės ir Centrinės Amerikos, Rytų Azijos regionų. Tai visažaliai arba lapus metantys medžiai nuo nykštukinio dydžio iki 20 ir daugiau metrų aukščio, gentyje 11 rūšių. Pas mus introdukuotos 3 rūšys. Tai puošnioji, geltonžiedė ir paprastoji katalpa.

Lapai daugiausia širdiškos formos, žiedynas – daugiažiedė kekė, žiedai balti arba geltoni, labai kvapūs, vaisiai 20–50 cm. ilgio, piršto storio, primenantys cigarus, pupeles ar makaronus, yra su daugybe smulkių sėklyčių, turinčių 2 sparnelius, pritaikytus plisti vėjo pagalba.

Stebina tanki lapija, kuri yra puikus prieglobstis daugeliui sparnuočių slėptis nuo lietaus. Visos katalpos dalys, išskyrus sėklas, yra truputį nuodingos dėl alkaloido katalpino. Yra išvestas hibridas su kelis kartus daugiau turimu katalpino kiekiu ir tikima, kad tai veiksminga priemonė uodams atbaidyti.

Pati gražiausia pas mus – puošnioji katalpa su dar labiau kvepiančiu žiedynu, bet ir labiau lepi, jautresnė šalčiui. Kvapniausių augalų kasmetinius konkursus organizuoja Kauno VDU Botanikos sodo kolektyvas, kur sukviesti lankytojai renka labiausiai kvepiantį augalą. Įdomu, kad 2018 m. per plauką kvapniausiu augalu vos netapo… šienas.

 Man asmeniškai atrodė, kad už rožes kvapesnio augalo negali būti, bet susipažįstant su kitomis floros rūšimis, atrandi kvapesnių. Man labai patinka pelkinės vingiorykštės ir sirinio klemalio žiedų skleidžiamas kvapas, aromatas. Baigiant apie katalpas reikia pažymėti, kad tai nelepus augalas, galintis augti įvairiame dirvožemyje. Prieš trejetą metų iš kolegės barteriniais mainais graikinių riešutmedžių medelius keičiau į katalpas ir šilkmedžius.

Rudeniop neapsisprendęs, kurioje vietoje juos „apgyvendinti“, palikau rūsyje žiemoti. Pavasarį išnešiau į lauką. Jau birželio pradžia, o mano medeliai mini vazonėliuose nerodo gyvybės požymių. Pamaniau, kad jie yra žuvę ir išnešiau į pamiškę dėl viso pikto gal sugalvos sužaliuoti.

Ir vasaros viduryje išvystu visus gyvus, jau su paaugusiais metūgiais. Vėl teko dalį perkelti į rūsį, kitus prikasti ir tik šiemet, įsirengus nedidelį alpinariumą, vienas ten rado vietą o ir kiti su šilkmedžio medeliais buvo perkelti į nuolatines vietas. Katalpos turi ypatingą biologinį prisitaikymą, vėliausiai pavasarį pradeda vegetaciją ir pirmosios baigia.