Kalbėdami apie ES paramą, kartais pamirštame, jog buvimas ES erdvėje verčia laikytis ir kartais ne visiems priimtinų taisyklių bei reikalavimų.

Pradės galioti seniai priimta programa

„Stodama į ES, Lietuva įsipareigojo laikytis ES teisės aktų bei vykdyti ES priimamas nuostatas ir programas, – sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas. – 2013 m. lapkričio mėnesį Europos Parlamento ir ES Taryba priėmė 7-ąją ES aplinkosaugos veiksmų programą (AVP), kuri apibrėžia per tam tikrą laikotarpį pasiektinus prioritetinius tikslus.“

7-ojoje AVP išskiriamos prioritetinės sritys, kuriose reikia daugiau pastangų, siekiant apsaugoti gamtą ir sustiprinti ekologinį atsparumą, mažinti žmonių sveikatai bei gerovei kylančius pavojus, susijusius su tarša, cheminėmis medžiagomis ir klimato kaitos poveikiu.

Anot aplinkos ministro, pirmoji prioritetinė veiksmų sritis yra susijusi su „gamtiniu kapitalu“ (nuo derlingo dirvožemio, našios žemės ir jūrų iki gėlo vandens ir švaraus oro) ir jo pamatu – biologine įvairove. Taip pat įsipareigota nacionaliniu ir ES lygmenimis spręsti dirvožemio apsaugos ir tvaraus žemės naudojimo klausimus.

Griežti reikalavimai

Vienas iš daugiausiai rūpesčių keliančių klausimų – dirvožemio apsaugos ir tvaraus žemės naudojimo reikalavimai, kurie, be kita ko, numato ir atitinkamus privalomus biologinės įvairovės rodiklius. Tarp jų – reikalavimas viename hektare žemės ploto turėti atitinkamą skaičių kurmių.

Lietuvoje į kurmį įprasta žiūrėti kaip į žemės ūkiui trukdantį padarą, tačiau mažai kas susimąsto, kad kurmiai atlieka ir milžinišką naudingą darbą. „Mes turėtume vertinti kurmį kaip nenuilstantį kovotoją su kenkėjais ir pelėmis, – paaiškino Hilmaras von Münchhausenas iš Vokietijos laukinių gyvūnų fondo. – Labai dažnai žmonės pyksta ant kurmių ir laiko juos trukdžiais, nes šie žemėje gyvenantys gyvūnai prirausia kauburėlių.“

Ten, kur įsikuria kurmiai, gyvenimas žemėje dažniausiai būna suderintas ir subalansuotas. Žemė, kurią šie gyvūnai išrausia, kyla iš žemesniųjų sluoksnių, optimaliai tinka žemdirbystei. Kurmiai minta ne augalais, o vabzdžiais. Jie sunaikina daug kurklių, straubliukų, vikšrų, šliužų, sraigių, šimtakojų. Kurmiai maitinasi kenkėjais, kurie naikina derlių, gėlynus, nugraužia augalų šaknis. Darže apsigyvenęs kurmis rodo, kad dirvožemis derlingas, purus, pilnas puvenų.

Kurmiai (Talpa) – kurminių (Talpidae) šeimos vabzdžiaėdžių gyvūnų gentis. Kurmių kūnas pailgas, kaklas trumpas, snukis ištįsęs. Priekinės letenos plačios, su galingais nagais ir pritaikytos rausti. Akys rudimentinės. Kurmio kūnas yra 9–18 cm, uodega – 1,5–3,4 cm ilgio. Kurmis labai ėdrus – sverdamas 50–60 g, per parą jis turi suvalgyti net 50–60 g maisto, t.y. tiek pat, kiek sveria pats.

Kurmis – judrus gyvūnas. Jis išsikasa 1 km ir ilgesnius urvus. Mūsų pievose įprasti kurmiarausiai – kurmių urvų kvėpavimo landos. Manoma, kad per parą tuos visus urvus kurmis turi apžiūrėti, todėl jis juda. Kurmiai poruojasi kovą–balandį, jauniklius (3–9) veda gegužę–birželį. Per 1,5 mėnesio jaunikliai užauga, eina ieškoti savo teritorijos.

Reglamentuos pagal žemės plotą

Pagal 7-osios AVP reikalavimus, nuo 2025 m. balandžio 1 d. kiekviename namų ūkyje, turinčiame nuosavos ar pagal nuomos sutartį valdomos žemės, turės gyventi bent vienas kurmis. Reikalavimai galios ne tik dirbamos žemės, bet ir namų valdos paskirties žemės sklypams. Tokie reikalavimai galios turintiems žemės sklypus nuo 5 iki 10 arų, kur privalės gyventi bent vienas kurmis.

Valdantiems didesnius sklypus reikalavimai atitinkamai didės. 10–25 arai – du kurmiai, 25–50 arų – trys kurmiai, nuo 50 arų iki 1 ha – penki kurmiai. Valdantiems didesnius plotus bus taikomas koeficientas – penki baziniai kurmiai per hektarą.

Atsakingu už 7-ojoje AVP numatytų priemonių vykdymą buvo paskirtas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Primename, jog nuo šių metų sausio įsigaliojo tvarka, kuria remiantis aplinkosaugos specialistai gali keliuose tikrinti automobilių taršą, o nustačius, kad viršijama norma, AAD pareigūnai turi teisę naikinti techninės apžiūros galiojimą.

Kaip ir automobilių taršos atveju, AAD pareigūnai rengs reidus ir skaičiuos kurmius pagal ES priimtą metodiką – penki kurmiarausiai vienam kurmiui. Savininkai, kurių sklypuose kurmiarausių skaičius neatitiks reikalaujamų normų, bus baudžiami administracine tvarka. Planuojama, kad baudos sieks nuo 200 iki 1 500 eurų, priklausomai nuo turimo ploto ir koeficiento.

Patenkinti ne visi

Labiausiai dėl tokių reikalavimų nepatenkinti nedidelių sklypų šeimininkai. Pagal planuojamą tvarką, vidutiniame buvusio kolektyvinio sodo 6 arų sklype turės būti ne mažiau kaip vienas kurmis su jam pagal reglamentą priklausančiais penkiais kurmiarausiais.

Gyventojai baiminasi, jog privalomai saugomi kurmiai išraus jų kruopščiai prižiūrimus žolės gazonus ir gėlynus. Be to, neramina neaiški skaičiavimo metodika ir gresiančios baudos.

Tačiau gamtininkai ramina nepatenkintus gyventojus, jog išnaikinus kurmius kenkėjai – grambuoliai, šliužai ir kurkliai – visą mūsų triūsą ir taip pavers perniek.