Egzotinių augalų kolekcionierė Inga Masonaitė grožį suvokia savaip. Nors aplinkiniai jos namuose augančius kaudeksinius augalus dažnai pavadina runkeliais, moteris žino tiek nuostabių ir įdomių jų savybių, kad ilgainiui nori nenori keistais augalais pradedi žavėtis ir pats. Vienų lapai permatomi, kitų – širdelės formos, dar kiti puošiasi ilgais smailiais spygliais arba iš neišvaizdaus gumbo išaugina nuostabius žiedus. I.Masonaitė įsitikinusi, kad visi augalai kalba sava kalba, ir kai ją pradedi suprasti, tampi įdomaus ir neįprasto augalų pasaulio dalyviu.

Suviliojo įvairovė

Ant vilnietės lietuvių kalbos mokytojos namų palangių rikiuojasi kelios dešimtys įvairių egzotinių augalų vazonų. I.Masonaitės meilė augalams gimė dar vaikystėje, kai su mama rūpindavosi namuose esančiais augalais. Būdama paauglė nejučiomis ėmė kaupti savo kolekciją, namuose vis daugėjo kaktusų ir karpažolių. „Buvo įdomu, kad vieno augalo vienokie spygliukai, kito – kitokie, vieni sužeidus ima leisti „pieną“, kiti susicukruoja. Patraukė augalų savybės ir didelė jų įvairovė“, – apie pirmuosius žingsnius kolekcionavimo link kalbėjo moteris.

Rimtas kolekcionavimas prasidėjo maždaug prieš 10 metų, kai su bendraminčiais rado vietų, iš kurių galima atsisiųsti egzotinių augalų. Didžiąją kolekcijos augalų dalį Inga parsisiuntė iš Čekijos, Vokietijos, kai kuriuos – iš Olandijos bei Prancūzijos. Šalia ateivių iš kitų šalių yra ir vietinių, įsigytų Lietuvoje, tačiau tokių – vos keli.

I.Masonaitė pripažino, kad pomėgis kolekcionuoti augalus – ne iš pigiųjų. Jų kainos svyruoja nuo 15 iki kelių dešimčių eurų, tačiau yra ir tokių retenybių, kurios kainuoja tūkstančius. Kaina priklauso nuo retumo ir dydžio. Egzotiniai augalai brangūs dar ir todėl, kad juos dauginti – itin sudėtinga.

Rodo ne visi

I.Masonaitė gerai atsimena pirmuosius atsisiųstus kolekcijos egzempliorius. „Pamenu, augalo Kedrostis africana ieškojau po visą pasaulį. Užtrukau, kol radau jo tiekėją Čekijoje, todėl siuntinys buvo labai lauktas“, – pasakojo kolekcionierė. Pradėjusi rimčiau užsiimti kolekcionavimu, moteris perskaitė daugybę informacijos, siekė kuo daugiau sužinoti apie egzotinių augalų priežiūrą. Nepaisant to, prarasti teko ne vieną augalą. Praradimų būna ir dabar, bet daug mažiau.

Inga perka tik tuos augalus, kuriai jai pačiai įdomūs, bet prisipažįsta, kad kartais jos ir augalo auros nesutampa, tada augalą dovanoja kitiems arba maino. Su bendraminčiais moteris kasmet organizuoja parodą „Augalų labirintai“. Joje dažniausiai susirenka iki šimto dalyvių, o augalų čia būna daugiau nei du tūkstančiai.

„Džiugu, kad kolekcionieriai leidžia į savo turimus egzempliorius pažiūrėti ir kitiems. Gaila, tačiau taip elgiasi ne visi. O kartais būna taip įdomu pamatyti, kokį žiedą sukrovė vienas ar kitas itin retas augalas“, – kalbėjo augalų žinovė.

Investuoja į šiltnamius

Kaudeksinių augalų priežiūra nėra labai sudėtinga, tačiau apie kiekvieną augalą reikia išmanyti. Svarbu žinoti, iš kur jie kilę, koks ten klimatas. Pasak Ingos, į Lietuvą galima atsivežti bet kurį, net ir labai egzotinį, prie visai kitokių klimato sąlygų pratusį augalą. Tam reikia turėti specialius šiltnamius, tačiau nėra nieko neįmanomo.

„Yra tokių žmonių, kurie pastato šiltnamius specialiai kaktusams auginti. Pomidoras nebūtinai yra pirmoje vietoje. Šiltnamiuose auga įdomiausi augalai, nes žmonėms rūpi, kokia įvairi yra gamta“, – pasakojo I.Masonaitė. Tačiau bute gyvenanti Inga siunčiasi tik tuos augalus, kurie gali pritapti be išskirtinių sąlygų. „Renkantis gyvenimo vietą, man svarbiausias kriterijus – ne baldai ar įrengimas, o į kurią pusę yra langai. Mano kolekcijos augalams labiausiai tinka rytų ir pietų pusės, kai saulės yra nei per daug, nei per mažai. Kitas svarbus kriterijus – didelės palangės“, – juokėsi moteris.

Egzotinių augalų priežiūra Ingai yra ne darbas, o malonumas, tam tikra meditacija. „Jei pradedu sodinti, dailinti augalą, galiu užtrukti ne vieną valandą“, – pasakojo augalų mylėtoja.

Kantrūs, bet nuodingi

Mažesnius ar didesnius gumbus turintys augalai, Ingos meiliai vadinami storuliais, yra ilgaamžiai. Jie gali užaugti labai dideli ir stori, beveik kaip medžiai. Įdomu tai, kad jų grožis geriau atsiskleidžia ne natūralioje aplinkoje, o namuose. Gražiausia tokių augalų dalis – ne žiedai ar lapai, o gumbas, šaknys, jų išsiraitymai.

Šie augalai turi labai įdomių, keistų savybių. „Kartą vienas užsienio augalų kolekcionierius kraustėsi į kitą namą. Savo kolekcijos augalus jis išėmė iš vazonų ir sudėjo į dėžes. Praėjus metams, kolekcionierius atsitiktinai rado dėžutėje vieną pamirštą augalą. Fokėja dėžėje buvo sudžiūvusi, tačiau gyva. Pasodintas augalas atsigavo. Tai rodo, kiek kantrybės turi augalas. Gumbuose jis turi sukaupęs daug atsargų, todėl ir išbūna gyvas taip ilgai“, – kalbėjo Inga.

Dauguma tų „storulių“ augalų yra nuodingi. Dvi kates auginanti moteris tuo įsitikino, kai, užkrimtęs karpažolės, apsinuodijo vienas jos katinas. Laimė, jį pavyko išgelbėti. „Pasisekė, kad užkrimto karpažolės ir apsinuodijimas nebuvo stiprus“, – laiminga pabaiga džiaugėsi Inga.