Ten, kur žiemos švelnesnės nei Lietuvoje, namus įprasta puošti visžalių bugienių šakelėmis – mat šie augalai ten labai paplitę. Nors ir nelengvai, bugieniai prigyja ir mūsų krašte.

Bugieniai atrodo labai dekoratyviai, nes tamsiai žali ar margi blizgūs odiški lapai ir skaisčiai raudonos uogos išsilaiko ant šakelių visą žiemą, tad tinka šventinėms kompozicijoms kurti. Nuo seno gyvybingam bugieniui suteikiama magiškų galių, jis laikomas atgimstančios gyvybės simboliu. Druidų tikėjimu, bugienis simbolizuoja saulę, todėl senovės keltai jaunomis bugienio šakelėmis puošė namus ilgais tamsiais žiemos mėnesiais. Augalai naudoti dar Senovės Romoje per saturnalijas, kurias krikščioniškoje Europoje pakeitė Kalėdos.

Daugelyje Europos šalių ir šiaurės Amerikoje nuo XVIII amžiaus durys puoštos vainiku, kurį pinant derinami bugieniai ir gebenės: pirmasis augalas simbolizuoja vyrišką jėgą, antrasis – atramos trokštančią moterišką prigimtį. Nediduke bugienio šakele Anglijoje įprasta puošti tradicinį Kalėdų pudingą. Sakoma, jam būdingos mistinės galios suteikia finansinės sėkmės verslo srityje. Tad nieko nuostabaus, kad iki šiol bugienis yra tradicinis Kalėdų augalas.

Bugienio uogos žmogui iš dalies yra nuodingos. Kita vertus, mirčių atvejų beveik nėra žinoma. Augalo vaisiai labai svarbūs paukščiams ir kai kuriems laukiniams gyvūnams. Tiesa, rudenį ir ankstyvą žiemą uogos net ir gyvūnams atrodo neskanios. Bet po to, kai gerai sušąla arba apšarmoja, jos suminkštėja, pasidaro švelnesnio skonio ir gardesnės. Per didžiuosius žiemos speigus medžio kamieno ertmėse paukštukai įsikuria pastogę, tiek apsigindami nuo grobuonių, tiek čia pat rasdami maisto. Bugienio žiedus kartais valgo ir kai kurios lervos. Bugieniai paplitę kaip salų ar nedidelių kalnų grupių augalai.

Bugienis dažniausiai atsimenamas prieš Kalėdas. Iš esmės tai – Kalėdinis augalas. Jo šakelės, pasidabinusios raudonomis, viliojančiai atrodančiomis uogomis, gali nuostabiai papuošti ir pagyvinti namus prieš didžiąsias metų šventes. Maža to, daugelyje vakarietiškų kultūrų bugienis yra tradicinis dekoravimo akcentas, naudojamas gaminant kalėdinius vainikus: vietoje eglišakių ar kitų spygliuočių imami šio visžalio augalo lapai, o raudonos uogelės tik pagyvina žalią vainiką. Vainikui galima naudoti tik vyteles su uogomis, nukarpius lapus. Tačiau, be pastarosios, augalas turi ir kitų paskirčių bei panaudojimo galimybių.

Daugelis bugienių rūšių auginami kaip dekoratyviniai augalai soduose ir parkuose. Keletas hibridų ir nemažai kultivarų buvo išvesti būtent kaip sodo augalai. Bugieniai dažnai naudojami ir formuojant gyvatvores, mat pro dygliuotus lapelius, susijungusius itin glaudžiai, gali būti labai sunku prasibrauti. Kita vertus, bugienius ypač lengva genėti ir karpyti, formuoti. Nuo tryliktojo iki aštuonioliktojo amžiaus, prieš ropių atsiradimą, bugieniai buvo naudojami kaip pašaras galvijams ir avims. Keletas bugienių rūšių dar iki šiol naudojamos arbatos, gausios kofeino, gamyboje.

Petras Klimas