58 metų Papilio seniūnijos gyventojas sako laukiantis laiško su informacija, kaip jis galėtų kraustytis gyventi į Rusiją.

Lietuvos gyventojai pašto dėžutėse randa laiškų, parašytų rusiškai. Lietuvos piliečiams siūloma persikraustyti gyventi į Kaliningrado sritį. Pranešama, kad yra ir susigundžiusių žadamu geresniu gyvenimu. Valstybės saugumo departamentas rekomenduoja žmonėms likti itin budriems ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją. Siųstuose laiškuose nurodyti ir Rusijos internetinių naujienų portalų adresai. Šitaip siekiama Lietuvos gyventojus įtraukti į Rusijos informacinę erdvę – t. y. pasitelkti Rusijos žiniasklaidą ir skleisti šaliai naudingą propagandą.

Negavęs pašalpos supyko ant Lietuvos

Valstybės saugumo departamentas jau kurį laiką stebi informaciją apie laiškus, siūlančius krautis lagaminus ir vykti gyventi į Rusiją. Situacija vertinama labai rimtai. O Eiskudžių kaime gyvenantis 58 metų Stasys Balčiūnas tokio laiško nekantraudamas laukia. Eiskudiškis supykęs ant Lietuvos, kuri esą jam nieko gero nedavė. Vyrą nuvylė arčiausiai žmogaus ir paties Stasio esanti valdžios institucija - Papilio seniūnija. Ji vyrui nebeduoda pašalpos.

„Tikrai emigruosiu į Rusiją. Neturiu ko prarasti – tik šitą suknistą tvartelį“, - aiškina korespondentams.

Statybininku prisistatęs Eiskudžių gyventojas rodo savo paties rankomis renovuojamą pastatėlį. Nagingo vyro rankomis iš tvartelio jis virsta gyvenamuoju namu.

Tačiau po Kalėdų tas Stasio namelis vėl panašus į tvartelį. Ir panašu, kad Kūčių naktį čia ne gyvulėliai buvo susirinkę.

„Pas mane prasti žmonės nenakvoja“, - sako Stasys, kilnodamas brangaus viskio ir kitokio tauraus gėrimo tuščius butelius. Skardinėse – gero alaus, ant stalo – užkandos likučiai. Galinga garso aparatūra kalba apie muzikos jėgą.

„Čia anūkas su draugais grįžimą iš armijos šventė. Jis tarnavo savanoriu“, - aiškina žmogus, neseniai išlydėjęs policijos pareigūnus. Sako, kad jie kažkokios nepilnametės merginos ieškoję.

„Aš jiems ir sakau – ne mano čia reikalai, o jaunų žmonių. Aš pats esu našlys, pastaruosius dvidešimt metų su viena ir ta pačia moterimi vienoje lovoje miegojęs“, - kalba vyras.

Skambino į Rusijos ambasadą

Šneka pasisuka prie to reikalo, dėl kurio Stasys nori važiuoti į Rusiją. Ten, kur kadaise gyveno, vedė rusaitę ir su ja dviejų dukrų susilaukė. Buvo jis savąją Galiną ir į Lietuvą parsivežęs, tačiau gal po dešimties metų ši vėl į Rusiją grįžo. Toje šalyje jo žmona ir palaidota. O dukros gyvos, tačiau ryšys su jomis nutrūkęs. Todėl Stasys važiuotų ne į Rostovo, kur su šeima gyveno, o į Kaliningrado sritį.

„Na, jeigu nuvažiuočiau… Skambinau į Rusijos ambasadą, liepė atvažiuoti penktadienį. Sakė, praneš sargui, kad mane įleistų. Bet taip išėjo, kad penktadienį nenuvažiavau“, - pošventine šypsena nušvinta veidas žmogaus, skardinėje radusio gurkšnį alaus.

Buvę ar esami sugyventiniai?

Stasys sako nusivylęs ne tik Lietuva, bet ir meile. Tikina, kad jos iš viso nėra. Moteris, su kuria Stasys tris jos dukros vaikus užaugino, policijai skundžiasi dėl agresyvaus sugyventinio elgesio. Toji agresija pabunda Stasiui išgėrus. O geria jis dažnai. Todėl Stasys sako dabar gyventis namelyje – tvartelyje. Kaimynystėje gyvenanti jo moteris, pasak Stasio, teįleidžianti jį į tikrą tvartą.

„Išmėžiu karvės mėšlą, tai gaunu pavalgyt. Kitaip badu dvėsčiau - savo tvartelyje tik obuolių teturiu“, - porina vyras.

Stasys tikina, kad moteris dabar jau yra tik buvusi sugyventinė, todėl jis yra vienišas ir turi gauti pašalpą. O seniūnija pašalpos nebeduodanti.

„Siunčia jie mane…Tai tik į Rusiją emigruoti ir telieka“, - piktinosi Stasys. Pasak jo, vasarą jis be duonos nebūnantis, nes statybininko amatą išmanantis. Kaip ir daugelis, verčiasi atsitiktiniais darbais.

Būsimas emigrantas sako turintis vidurinį išsilavinimą ir statybos technikumo baigimo dokumentą. Rusijai esą tokių vyrų reikia. O Lietuvai, pasirodo, ne.

Pasak Stasio, penkiolika metų Lietuvai dirbęs, mokesčius mokėjęs dabar jis nebegauna nė cento.

„Man sako, kad turiu sugyventinę. Bet ar jūs čia užuodžiate moters kvapą? Nebėra jos, nebėra! Aš vienas ir pasmerktas badui“, - dramatiškai aiškino Stasys. Emigruoti pasiruošęs gabus statybininkas sako neištvėręs seniūnijos skirto viešojo darbo.

„Liepė man dažyti paštą. Bet juk aš ne dažytojas. Sakau, duokit man profesionalų padėjėją, bet nedavė. Tai aš ir nutraukiau darbą. Už dvi savaites nieko negavau, nes pinigus į sąskaitą pervedė, o iš jos pinigus kažkas už baudas „nusirašė“, - bėdojo vyras.

Galąstuvas ir moteris

O baudų, pasirodo, jam netrūksta. Štai rugsėjo mėnesį teismas Stasį nubaudė už nusikaltimą. Apsvaigęs nuo alkoholio vyras negražiais žodžiais iškoneveikė savo moterį taręs: „Nenorėk, kad aš sužvėrėčiau.“ Sakydamas tokius žodžius Stasys buvo į rankas paėmęs kone trisdešimties centimetrų ilgio galąstuvą. Stasio moteris teismui tvirtino, kad susidorojimu sugyventinis jai grasina ne pirmą kartą. Agresyvus jis būna girtas, o geria kiekvieną dieną. Teismas rašo, kad Stasys Balčiūnas yra ne buvęs, o esamas moters sugyventinis. Tik esą tada, kai jie abu susipyksta, moteris sako, kad Stasys yra buvęs sugyventinis.

Štai šita teismo medžiaga besivadovaujanti seniūnija ir nebeskyrė Stasiui pašalpos.

„Žinome mes juos abu – tai tokie vijurkai, kad ojoj“, - sako seniūnas Renas Čygas. Anot jo, jeigu į seniūniją Stasys ir jo moteris kreiptųsi kaip menkas pajamas gaunanti šeima, būtų svarstoma galimybė skirti porai pašalpą. Juolab, kad jie užaugino moters dukros vaikus, dabar padeda rūpintis ir anūkais. Tiesa, šeimai skirta pašalpa būtų mažesnė negu vienišam žmogui.

Taigi nuo Stasio ir jo moters sprendimo priklauso, ar Eiskudžių kaimo gyventojas papildys į Rusiją išvykstančiųjų gretas.

„Aš tai labai rimtai galvoju, kad neturiu kitos išeities. Nors, aišku, turiu čia ir pastogę, ir malkų, ir gerą kaimynę, su kuria dvi dešimtis metų vienoje lovoje miegojome“, - kalba Stasys.

„Tegu tik emigruoja - aš tikrai tam neprieštarauju“, - atsiliepia moteris, kurios namai šilti ir kvepia skaniu maistu. Akivaizdu, kad nei smurto, nei emigracijos nebūtų, jeigu Stasys negertų.

Alfreda Gudienė