Dekoratyvios daugiametės daržovės reikalauja mažai priežiūros ir kelerius metus džiugina gausiu derliumi bei grožiu. Rabarbarams ir artišokams reikėtų skirti sode bent vieną kvadratinį metrą, tačiau yra ir mažesnių daugiamečių daržovių, kurios tikrai daug vietos nepareikalaus.

Rabarbarai

Rabarbarai – tai daug vitaminų turintys puošnūs augalai. Maistui dažniausiai vartojami tik labai rūgštūs lapų kotai. Rabarbarai užauga iki 150 cm, turi didelius lapus, o žiedyną suformuoja birželio mėnesį. Jie mėgsta derlingą, giliai įdirbtą dirvą. Dirvoje turi būti pakankamai drėgmės, todėl esant sausiems orams šiuos augalus reikia gausiai laistyti. Rabarbarai dauginami vegetatyviniu būdu kero dalimis, juos atskiriant. Kero dalis turi turėti bent vieną gerai išsivysčiusį pumpurą. Sodinama kovo–balandžio mėnesiais 100 x 100 cm atstumu. Prieš sodinant žemė gerai patręšiama, nes tai augalai, kurie iš žemės pasiima visas medžiagas.

Nuimant derlių lapus reikia nusukti arba nulaužti, o ne nupjauti. Toje vietoje, kur ištrauksite lapą, išaugs naujas. Iš rabarbarų galima virti kompotą, uogienę, džiovinti. Taip pat puikiai tinka valgyti šviežius su cukrumi.

Rūgštynės

Rūgštynės, kaip ir rabarbarai, priklauso rūgtinių šeimai. Tik jos, skirtingai nei rabarbarai, užauga daug mažesnės, panašesnės į špinatus. Birželio pabaigoje suformuoja žiedynus. Šie daugiamečiai augalai toje pačioje vietoje gali augti kelerius metus. Lapeliai užauga iki 30 cm aukščio, o žiedynai –daug aukštesni. Maistui vartotini tik jauni, neperaugę lapeliai.

Rūgštynės mėgsta humusingą ir drėgną sodo žemę. Jos gerai auga ir pusiau pavėsyje. Geriausiai dauginti kerais, tuomet derlius bus greitesnis. Sėti patartina nuo ankstyvo pavasario iki rudens, o skinti derlių – kai augalas peržiemoja. Tarp eilių reikia palikti apie 20 cm atstumą. Rūgštynės tinka salotoms, sriuboms, šaltibarščiams gardinti, konservuoti.

Krienai

Šie daugiamečiai žoliniai augalai, turintys specifinį kvapą ir skonį, paplitę visame pasaulyje. Krienai suformuoja storus pailgus šakniavaisius, kurie ir yra vartojami maistui. Jie puikiai pakelia šalnas, gali augti bet kur, kur yra drėgna ir humusinga dirva. Krienai atželia iš mažiausios šaknies, todėl jei labai užleisite, juos išnaikinti bus sunku. Krienai dauginami vegetatyviniu būdu ataugomis. Rudenį nuo šaknies nuimama apie 30 cm atauga, nuvaloma sausu skudurėliu, pašalinamos kitos šaknelės. Taip paruošti ūgliai laikomi vėsiai – rūsyje arba įkasus į žemę. Sodinami kovo pabaigoje (užkasta šaknis turi būti 3 cm gylyje). Derlius nuimamas vėlai rudenį, kai augalo lapai smarkiai apvysta. Pirmasis derlius imamas antraisiais metais po pasodinimo. Maistui vartojamos tik augalo šaknys. Dalį šaknų reikia nupjauti, o dalį palikti, kad ir kitais metais augalas duotų derlių.

Artišokai

Artišokai – graižažiedžių šeimos augalai. Labiau paplitę šiltesnio klimato vietoje, bet pridengti lengvai peržiemoja ir pas mus. Jei artišokas augs pakankamai šiltoje vietoje, jūsų sodą papuoš net iki 2 m aukščio krūmu. Šioms daugiametėms daržovėms reikia maistingos, humusingos ir giliai įdirbtos dirvos. Auga gerai nuo vėjo apsaugotoje ir šiltoje vietoje. Dirvą reikia patręšti, kad nepristigtų maisto medžiagų. Sėjinukai sėjami kovo mėnesį ir auginami namuose. Praėjus šalnoms, gegužės mėnesį, perkeliami į nuolatinę augimo vietą. Dažniausiai obelims sužydėjus užklumpa netikėtos šalnos, todėl vertėtų artišokus pridengti, kad nenušaltų. Žiemos metui reikėtų juos nupjauti ir pridengti. Maistui vartojami augalo pumpurai, susiformuojantys rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Pumpurai skinami, kai jie tampa violetinės spalvos.