Inkilai įprastai keliami pavasarį, pasitinkant grįžtančius paukščius, tačiau juos galima kelti visus metus. Tuo metu, kai neperi, paukščiai ir žinduoliai inkiluose kaupia maisto atsargas ar tiesiog juos naudoja kaip slėptuves, nakvynės vietas. Be to, tuščiuose inkiluose įsikuria ir saugų prieglobstį randa ne tik paukščiai – inkilai namais tampa šikšnosparniams, miegapelėms, geltonkaklėms pelėms, net kamanėms ar vapsvoms. Todėl inkilai svarbūs ir naudingi visai miško ekosistemai.
Prieš šią žiemą keliuose Valstybinių miškų urėdijos (VMU) regioniniuose padaliniuose pradėti inkilų kalimo darbai, kad pavasarį grįžtantys paukščiai iškart rastų naujus namus. VMU regioninių padalinių iniciatyva buvo nuspręsta visą 2025 metų inkilų poreikį, beveik 8 200 vnt. inkilų, pasigaminti patiems – savomis jėgomis. Ankstesniais metais dalį inkilų miškininkai gamindavo patys, dalį pirkdavo iš išorės tiekėjų. Inkilų gamybos procese šiuo metu dalyvauja trys – Kretingos, Raseinių ir Tauragės – regioniniai padaliniai.
„Rūpinimasis grįžtančių paukščių ir miško žinduolių būstu miškuose yra neatsiejama miškininkų darbo dalis, todėl inkilų kėlimo sezonui ruošiamės iš anksto“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Visi VMU regioniniai padaliniai gamins skirtingas inkilų apimtis. Kretingos regioninis padalinys rūpinasi musinukių, zylių, varnėnų bei uralinių ir naminių pelėdų inkilų gamyba. Šis padalinys planuoja pagaminti iš viso 2 540 vnt. inkilų, iš kurių beveik 1 700 vnt. bus skirti būtent zylėms ir musinukėms.
2 100 vnt. tokio tipo inkilų pagamins ir Raseinių regioninis padalinys. Inkilai kalami ne tik grįžtantiems paukščiams, bet ir miškuose gyvenantiems žinduoliams – šikšnosparniams bei miegapelėms. Raseinių miškininkai šiemet sukals net 254 inkilus šikšnosparniams, 187 – miegapelėms. Šiemet šikšnosparniams bus gaminami dviejų tipų inkilai, kad juose galėtų įsikurti ar slėptuvę rasti keletas jų rūšių, tarp kurių – reti bei saugomi europiniai plačiaausiai.
Tauragės regioninis padalinys gamins iš viso net 3 100 vnt. inkilų, iš kurių didžioji dalis bus skirta zylėms, musinukėms bei varnėnams. Be šių inkilų Tauragės miškininkai gamins daugiau nei 300 inkilų, skirtų žvirblinėms pelėdoms, žalvarniams, kukučiams, žaliosioms ir pilkosioms meletoms.
Visų paukščių rūšims kalami ir keliami skirtingo dydžio inkilai. Jie gali būti gaminami ne tik iš lentų, bet ir iš tuščiavidurių medžių rąstų – tai vadinamieji uoksiniai inkilai. Inkilams reikėtų naudoti sausas ir neobliuotas lentas, nes paukščiai dažniausiai renkasi natūralių medžiagų inkilus. Be to, iš natūralių, nenuobliuotų lentų pagamintuose inkiluose paukščių jaunikliams yra kur įsikibti, kai ateina laikas palikti inkilą.
Gaminant inkilą reikėtų vadovautis trimis rodikliais: dugno vidaus plotu, vidaus gyliu ir landos skersmeniu. Zylėms ir musinukėms skirto inkilo landos skersmuo turi būti 3–3,5 cm, varnėnams – 4,5–5 cm, naminėms pelėdoms – 13 cm, o didiesiems dančiasnapiams – net iki 18 cm. Vieni iš įdomesnių inkilų, kuriuos šiemet gamins miškininkai – inkilai kukučiams. Šiems įspūdingiems paukščiams tinka varnėniniai inkilai, tik landos diametras turi būti didesnis.
Pakabinus inkilą reikėtų nepamiršti ir jo priežiūros. Visus rudenį ar žiemą jau iškabintus inkilus reikia išvalyti, kad juose nesikauptų lizdinė medžiaga, kurioje dėl drėgmės vystosi parazitai, galintys kelti pavojų būsimam inkilo šeimininkui ar jaunikliams.
Parengta pagal VMU