Supirkėjai tikina, kad šiemet sraigių surenkama mažiau nei pernai. Tačiau kai kurie apsukruoliai ir nesėkmingu sezonu per dieną sugeba pririnkti net 100 kg šių moliuskų.

Papildomos pajamos

Utenos rajono gyventojas Antanas pasakojo, kad sraigių rinkimas – papildomas uždarbis prie pensijos. Savaitgaliais sraiges jis renka su anūkais, per dieną prirenka po 30–40 kg. „Nors šiais metais sraigių rinkimo sezonas prasidėjo dviem savaitėmis anksčiau, tačiau jų nėra daug. Randame daug mažų sraigių, kurių negalima rinkti“, – pasakojo Antanas.

Rokiškio rajone gyvenanti Monika sraiges su seserimi renka jau penktus metus. „Daugiausia jų prirenkame gegužę –birželį. Šiemet balandis buvo šaltas, o gegužė – šilta, tačiau trūksta lietaus, todėl rinkimas dar „neįsivažiavo“, – sakė mergina.

Ji pasakojo, kad daugiausia sraigių surenkama prie upių ir ežerų, pamiškėse, ten, kur auga garšvos ir dilgėlės. „Kai buvome mokinukės, šis užsiėmimas mums labai praversdavo. Užsidirbdavome tiek pinigų, kad jų pakakdavo drabužiams, batams ir mokyklinėms prekėms nusipirkti. Dabar auginu vaiką, todėl atliekamas euras visada praverčia“, – prisipažino pašnekovė.

Edvinas sraiges renka Ukmergės rajone, Siesikų gyvenvietėje. Vaikinas su draugais per dieną prirenka net po 100 kg šių moliuskų. „Išeiname anksti ryte ir prirenkame po kelis didžiulius maišus, skirtus bulvėms. Tuomet paskambiname telefonais, nurodytais internete, ir sraigių supirkėjai atvažiuoja į vietą paimti. Niekur sraigių vežti nereikia. Uždarbis mus tenkina, dirbti nesunku“, – džiaugėsi Edvinas.

Įkūrė supirkimo punktus

Uteniškis Juozas sraiges superka daugiau nei dešimt metų. Vyras perka ir kitas gamtos gėrybes: grybus, uogas. „Supirktuvė įrengta garaže. Turiu kelerias svarstykles, todėl sraiges superku be jokio vargo. Pasvertas ir paruoštas išvežti sraiges atiduodu į perdirbimo įmones. Svarbu, kad jos būtų supakuotos į specialius, skylėtus maišus, kad nuvarvėtų, nebūtų šlapios“, – teigė Juozas.

Ukmergėje gyvenanti Jolanta pasakojo, kad šiemet atsirado labai daug sraigių supirkėjų. „Prieš trejus metus, kai ėmiau supirkinėti sraiges, Ukmergėje buvo vos keli supirkimo punktai. Tuomet žmonės atnešdavo didesnius sraigių kiekius. Dabar per dieną vieni atneša po kelis kibirėlius, kiti – po 10–40 kg. Retas kuris prirenka 100 kg“, – pastebėjo Jolanta.

Už kilogramą sraigių sezono pradžioje ji mokėjo po 0,40 euro, pastarosiomis dienomis – po 0,45 euro. Jolanta pridūrė, kad kartais sraigių surinkėjai, norėdami, kad jų surinktos gėrybės svertų daugiau, mėgsta pagudrauti – į maišus prideda akmenų, žolių, pripila vandens. „Tokių atvejų pasitaiko retai. Tačiau noriu priminti sraigių surinkėjams, kad jei sraiges jie vandenyje laikys ilgai, jos nugaiš“, – sakė moteris.

Rokiškėnas Saulius priminė, kad superkamos tik švarios, gyvos, nepažeistos ir nesušutusios sraigės. „Jei sraigės gyvos, jos tarsi šneka – leidžia garsus. Skylėtuose maišuose jos gali išgyventi daugiau nei 10 dienų. Į vieną maišą galima dėti iki 13 kilogramų sraigių“, – mokė pašnekovas. Pasak Sauliaus, iš supirkimo punktų sraigės išvežamos tada, kai surenkamas didesnis kiekis. „Kur jos išvežamos, mes nežinome. Niekas mums nieko nesako. Manome, kad į Vilnių“, – spėliojo Saulius.

Reikia laikytis reikalavimų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė sakė, kad vynuogines sraiges bus galima rinkti iki liepos 1 d. Tačiau ne visas iš eilės, o tik ne mažesnio kaip 28 mm kiauto skersmens. Vynuogines sraiges draudžiama rinkti gamtiniuose rezervatuose, zoologiniuose ir botaniniuose–zoologiniuose draustiniuose.

Rinkėjai sraiges turėtų dėti į tinklinius, o ne į plastikinius maišus. Neretai plastikiniuose maišuose jie sraiges laiko kelias dienas ar net savaitę, kol nugabena supirkėjams. Pasitaiko, kad jos jau būna netinkamos naudoti, ir supirkėjai jų nepriima. Todėl rinkėjai, neturėdami, kur jų dėti, tiesiog išverčia pamiškėse.

Baudų neskyrė

Darius Simanavičius,

Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas

Vynuoginių sraigių supirkėjai kasmet tikrinami. Pernai pažeidimų nebuvo nustatyta. O šiais metais gautų pranešimų dar nespėjome patikrinti. Aplinkosaugininkai primena sraigių rinkėjams, kad už neteisėtą laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos gali būti skiriama nuo 57 iki 115 eurų bauda.

Viliumas Malinauskas, verslininkas

Pernai supirkome apie 300 t sraigių. Kokį kiekį pavyks supirkti šiemet, dar neaišku. Jei palis, oras bus drėgnesnis – sraigių bus daugiau. Bendrovėje superkame sraiges iš visų supirkėjų. Jas veža visi, kas netingi: ir po 1, ir po 100 kg, ir po 1 t, ir daugiau. Už kilogramą sraigių mokame 0,80 euro. Sraiges perdirbame ir išvežame į Prancūziją.