Ankstyvą rugpjūčio 25-osios rytą Vidmantui Panavui kelyje Didžiasalis-Ignalina pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką, kuris dar vadinamas ir rūko vaivorykšte. Išvaizda šis reiškinys išties primena vaivorykštę, mat suformuoja lanką, tačiau rūko lankas neturi vaivorykštei būdingų spalvų ir yra baltas ar pilkšvas.

Populiari orų entuziastų grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pabrėžia, jog toks reiškinys šalyje laikomas retu, tačiau užfiksuoti jį tikrai gali pavykti: „Rūko lankas yra laikomas gana retu reiškiniu, tačiau anksti ryte nemiegantys žmonės juos pakankamai dažnai gali išvysti (kai tik yra susiformavęs Saulės nutviekstas rūkas“, – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“.

 Susidarymo mechanizmas panašus į vaivorykštės Kiek anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistas Lukas Sudvajus naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas tai per reiškinys bei kokios sąlygos reikalingos susidaryti rūko lankui.

L. Sudvajus teigia, kad rūko lanko susidarymo mechanizmas itin panašus į vaivorykštės: „Pats pavadinimas sako, jog rūko vaivorykštė, dar kitaip žinoma kaip rūko lankas, formuojasi panašiai kaip įprasta vaivorykštė Saulės ar Mėnulio šviesai peršviečiant vandens lašelius.“ Rūko vaivorykštė savo forma primena įprastą vaivorykštę, tačiau yra baltos arba pilkšvos spalvos. Tai lemia rūko lašelių, sudarančių lanką, dydis.

„Rūko lanko atveju spalvos nesusidaro, kadangi rūko lašeliai yra nuo 10 iki 1000 kartų mažesni, todėl šviesa juose sklinda kiek kitaip ir ji į atskiras spalvas neišsisklaido. Vietoj spalvų matoma vos pastebima balta arba pilkšva juosta“, – aiškino LHMT specialistas. O kaip dažnai šis reiškinys pastebimas Lietuvoje?

Tokia statistika nėra renkama, tačiau L. Sudvajus teigia, jog mėgėjiški pastebėjimai rodo, kad rūko lankas pastebimas ne itin dažnai. „Statistikos pateikti negaliu, nes tokių specifinių reiškinių Tarnyba nestebi. Pagal mėgėjiškus pastebėjimus galima manyti, jog Lietuvoje tai nėra dažnas reiškinys arba jis yra sunkiau pastebimas“, – kalbėjo L. Sudvajus.

Užfiksuoja ir daugiau retų reiškinių

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi Telšiuose Mindaugo Šliogerio užfiksuotu neįprastu reiškiniu – „apversta vaivorykšte“, kuri pasirodė beesanti saulės halas. Užfiksuotu vaizdo įrašu ir nuotraukomis vyras sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Vyras sakė, kad išėjęs į lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių minučių dingo.

Naujienų portalui tv3.lt Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas sako, kad halo susidarymą nulemia daugybė ledo kristalų, kurie yra cirrus (plunksniniuose) debesyse. Matomą vaizdą labiausiai lemia tų kristalų išsidėstymas, dydis, orientacija (kampas kuriuo laužia Saulės spindulius).