Ankstyvą rugpjūčio 25-osios rytą Vidmantui Panavui kelyje Didžiasalis-Ignalina pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką, kuris dar vadinamas ir rūko vaivorykšte. Išvaizda šis reiškinys išties primena vaivorykštę, mat suformuoja lanką, tačiau rūko lankas neturi vaivorykštei būdingų spalvų ir yra baltas ar pilkšvas.
Populiari orų
entuziastų grupė „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pabrėžia, jog toks
reiškinys šalyje laikomas retu, tačiau užfiksuoti jį tikrai gali
pavykti:
„Rūko lankas yra laikomas gana retu reiškiniu, tačiau anksti ryte
nemiegantys žmonės juos pakankamai dažnai gali išvysti (kai tik yra
susiformavęs Saulės nutviekstas rūkas“, – rašo „Orai ir klimatas
Lietuvoje“ socialiniame tinkle „Facebook“.
Susidarymo mechanizmas panašus į vaivorykštės
Kiek anksčiau Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) specialistas
Lukas Sudvajus naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kas tai per reiškinys
bei kokios sąlygos reikalingos susidaryti rūko lankui.
L. Sudvajus teigia, kad rūko lanko susidarymo mechanizmas itin panašus į
vaivorykštės:
„Pats pavadinimas sako, jog rūko vaivorykštė, dar kitaip žinoma kaip
rūko lankas, formuojasi panašiai kaip įprasta vaivorykštė Saulės ar
Mėnulio šviesai peršviečiant vandens lašelius.“
Rūko vaivorykštė savo forma primena įprastą vaivorykštę, tačiau yra
baltos arba pilkšvos spalvos. Tai lemia rūko lašelių, sudarančių lanką,
dydis.
„Rūko lanko atveju spalvos nesusidaro, kadangi rūko lašeliai yra nuo 10
iki 1000 kartų mažesni, todėl šviesa juose sklinda kiek kitaip ir ji į
atskiras spalvas neišsisklaido. Vietoj spalvų matoma vos pastebima balta
arba pilkšva juosta“, – aiškino LHMT specialistas. O kaip dažnai šis reiškinys pastebimas Lietuvoje?
Tokia statistika nėra
renkama, tačiau L. Sudvajus teigia, jog mėgėjiški pastebėjimai rodo, kad
rūko lankas pastebimas ne itin dažnai.
„Statistikos pateikti negaliu, nes tokių specifinių reiškinių Tarnyba
nestebi. Pagal mėgėjiškus pastebėjimus galima manyti, jog Lietuvoje tai
nėra dažnas reiškinys arba jis yra sunkiau pastebimas“, – kalbėjo L.
Sudvajus.
Užfiksuoja ir daugiau retų reiškinių
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalinosi Telšiuose Mindaugo Šliogerio
užfiksuotu neįprastu reiškiniu – „apversta vaivorykšte“, kuri pasirodė
beesanti saulės halas. Užfiksuotu vaizdo įrašu ir nuotraukomis vyras
sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Vyras
sakė, kad išėjęs į lauką pamatė ryškų vaizdą danguje, kuris po kelių
minučių dingo.
Naujienų portalui tv3.lt Gytis Valaika, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas sako, kad halo susidarymą nulemia daugybė ledo kristalų, kurie yra cirrus (plunksniniuose) debesyse. Matomą vaizdą labiausiai lemia tų kristalų išsidėstymas, dydis, orientacija (kampas kuriuo laužia Saulės spindulius).