Nors vasara jau verčiasi į antrąją pusę, galvoti apie gėlynus ir aplinkos grožį niekada nevėlu. Ypač vasarą, kai dauguma naujakurių sodybose griauna senus pastatus, klėtis, ūkinius pastatus. Bet prieš griaunant, žinoma, juos išvalo – išneša šiukšles, senus daiktus. Tačiau nereikėtų viską, kas atrodo sena, nemadinga, gal net sutriušę, lengva ranka mesti lauk ir vežti į sąvartynus. Kiekvieną daiktą galima apžiūrėti atidžiau ir suteikti jam progą naujam gyvenimui.

Daiktas senas – akcentas naujas

Šiaulių gyventoja Laima sodybą už miesto įsigijo pernai. Žinoma, pirmiausia teko ją suremontuoti ir išvalyti, nes joje jau daug metų niekas negyveno. Tačiau pradėjusi nešti lauk senus apdulkėjusius daiktus, moteris staiga suprato radusi visą lobyną. „Negalėjau patikėti, kad radau tiek daug senoviškų daiktų. Žinoma, jų būklė buvo beveik apgailėtina, tačiau daugumą jų tiesiog sugalvojau kažkur panaudoti“, – pasakojo Laima.

Moteris tų daiktų kambariuose nepaliko. Pavyzdžiui, senų pintų krepšių. Juos ir išplovus vytelės vis tiek liko dylančios, tad kambariuose jų jau negalėjo palikti. Krepšiai tapo gėlynais. Kaip ir seni langų, paveikslų, veidrodžių rėmai – juose Laima taip pat įkomponavo vazonėlius su gėlėmis.

Galvojo, kad pirko

Sodybos grožiui taip pat pasitarnavo seni puodai, puodynės, bidonai, kanutės, arbatinukai, dubenys ir net didesni puodeliai. Kas buvo aprūdiję, nusilupusiais dažais – perdažė iš naujo įvairiomis spalvomis. Į visus prisodino žydinčių gėlių.

„Įdomiausia, kad atvažiavę draugai pirmiausia pagalvojo, jog išleidau krūvas pinigų savo sodybos dekoracijoms, – stebėjosi Laima. – Kai suprato, kad čia seni daiktai, ėmė siūlyti savo sukauptus sendaikčius.“ Tačiau moteris atsisakė jų daiktų, nes sodybos grožio filosofija diktavo ką kita – aplinką turi puošti šių namų daiktai. Tegu tai seni kaliošai, rasti užkišti palėpėje – jie taip pat šių namų šeimininkų. Tegu gyvena antrą gyvenimą. Tai pagarba namams.

Tiki antgamtinėmis jėgomis

Laima tiki dvasiomis. Ne taip, kaip tailandiečiai, kurie pasistatę namą ir, pasak jų, užėmę kažkokios dvasios vietą, pastato ir naujus namus – koplyčią. Laima nestato namų dvasioms, tačiau tiki, kad jos gyvena senuose namuose. O ar dvasios netrukdys ir net padės gyventi naujiems šeimininkams, priklauso, kaip su jomis elgiesi. Todėl Laima gerbia dvasias. Jų daiktus naudoja grožiui sukurti. Net senas spinteles, kurios tikrai jau netiktų namuose, neša į lauką, kur į pastogę ir apkrauna gėlėmis arba stalčiuose įsodina agurkus.

Kaimo žmonės, kartais užklystantys į sodybą, juokiasi iš moters – atvažiavo čia vilnietė ir nesuprasi, ką daro. Kartais ir pirštą pasukioja ties smilkiniu, bet išeina visi besišypsantys. Ypač po mėtų arbatos puodelio, į kurį Laima būtinai įmeta rožės žiedlapių ar net visą žiedelį pagražinimui.

Vietoj sąvartyno

Sodo dizaineriai pataria grožį kurti ne tik archajiškose sodybose, vienkiemiuose rastuose daiktuose. Prieš mesdami į šiukšlių konteinerį nereikalingą daiktą, gerai pagalvokite. Štai, pasakoja viena aplinkos specialistė, šeima visus metus rinko pagaliukus nuo ledų, o pavasarį mama juos panaudojo kaip vazonėliuose pasodintų daigelių žymeklius. Beje, vazonėliais taip pat tapo atliekos – indeliai nuo įvairių pieno produktų.

Perpjauti per pusę vaikiški seni kamuoliai, pritaisius dirželius nuo mokyklinių kuprinių, virto pakabinamais gėlių vazonais. Dabar ir vaikai prieš išmesdami kokį nors daiktą pirmiausia jį apžiūri, ar negalima jo dar kartą panaudoti.

Sodo dizaineriai ne visada pritaria tokiam žaidimui senais daiktais. Tiksliau, sako neužsižaisti idėja, mat perkrautas kiemas, namo ar ūkinio pastato sienos nėra stilinga, elegantiška ir gražu. Viskam reikia saiko, kuris kartais pamirštamas.

Puošti reikia atsargiai

Sodo dizaineriai ne visada pritaria tokiam žaidimui senais daiktais. Tiksliau, sako neužsižaisti idėja, mat perkrautas kiemas, namo ar ūkinio pastato sienos nėra stilinga, elegantiška ir gražu. Viskam reikia saiko, kuris kartais pamirštamas. Kita vertus, reikia turėti ir menininko gyslelę, kad sukurtum grožį. Bet kaip, neskoningai papuošta aplinka gali atrodyti ne daugiau nei kičas, kuris labiau sukels ne susižavėjimą, o juoką. Viskas turi būti labai apgalvota, suderinta, o ne sustatyta vien dėl to, kad tokius daiktus turėjome.

Reikia paisyti ir spalvų derėjimo, kad aplinka netaptų tiesiog margučiu. Dizainerė pasakoja vienoje sodyboje mačiusi gėles, susodintas į batus. „Pati idėja gal ir nebloga, tačiau tik tuomet, kai gėlės žydi kad ir senuose, bet išraiškingo, gal net senovinio dizaino batuose. Toje sodyboje man pasirodė, kad batai išmėtyti bet kur ir bet kokie. Tiesiog viskas, kas nunešiojama, tampa vazonais. Tai tikrai nebuvo grožis“, – sakė dizainerė.

Prieštaringa nuomonė

Dažnai ginčijamasi dėl senų automobilio padangų panaudojimo. Iš tiesų tai visiškai neskoninga. Tiesa, dauguma žmonių bijo, kad padangas reikia kuo greičiau išmesti, nes jos kenksmingos sveikatai ir šalia gėlių, daržovių, ant kiemo joms ne vieta. Tačiau specialistai ramina, kad kenksmingos tik degančios padangos, nes tik prie aukštos temperatūros išsiskiria nuodingos medžiagos.

Žmonės padangas dažniausiai nudažo, kad jos būtų gražios, spalvotos, vis dėlto greičiausiai nė vienas dizaineris nepasakytų, kad verta jomis puošti aplinką. Darželis gražiau atrodys ne padangos ertmėje, o kokio kito daikto viduje ar tiesiog ant žemės.

Vienodos gėlės – vienoje vietoje

Sodo dizaineriai pataria vienodas gėles sodinti vienoje vietoje – į stačiakampius, apskritimus ar juostas. Tik tada jos atrodys įspūdingai. Išsibarsčiusios ir susimaišiusios su kitais augalais ar gėlėmis, jos praras pusę savo žavesio.

Formuodami gėlynus taip pat nepamirškite, kad gėlės užauga nevienodo dydžio ir aukščio, todėl prieš planuodami ir sodindami pasidomėkite jomis, paskaitykite aprašymus. Tokie patys patarimai tinka ir sodinant gėles į kažkokius daiktus: neįsodinkite į plokščią dubenį gėlės, kuri šaknis leidžia labai giliai – toks augalas skurs arba išnyks.

Derinkite spalvas ir žydėjimo laiką. Ypač daugiamečių gėlių, nes jos žydės ne vienus metus.