Sakoma, kad profesionalūs grybautojai jaučia, kur auga grybai. To neneigia ir daugkartinis Lietuvos grybavimo čempionas, Paluknio (Trakų r.) „Kremblių“ grybautojų komandos kapitonas Vytenis Daugudis. Azartišką pomėgį rinkti grybus jis vadina savotiška liga ir priklausomybe, kuriai nebegali atsispirti.

Grybauja nuo vaikystės

Į Trakų r. esančią Rūdininkų girios apsuptą mažą Pirčiupio gyvenvietę su žmona Leonora V.Daugudis atsikėlė gyventi prieš 23 metus. Iki tol, kaip pats sako, buvo asfalto vaikas, gyveno Vilniuje. Tačiau gamtą ir mišką pamilo dar vaikystėje. Rinkti grybų jį nuo mažens vesdavosi mama.

„Grybavimas ir uogavimas yra seniausias amatas. Tiesa, anksčiau ši veikla buvo daug populiaresnė, žmonės ruošdavo gausias šių miško gėrybių atsargas žiemai. Dabar grybų pasirenkama tik vakarienei, o į mišką einama daugiau pailsėti. Jaunimas šia veikla iš viso beveik nesidomi. Nors žmonių miške daug, profesionalių grybautojų beveik nebėra. Ir grybų lietuviai nebepažįsta, dažnai prašo, kad pažiūrėčiau, ko prisirinko“, – apgailestavo V.Daugudis.

Vytenis į mišką suka nuo pat ankstyvo pavasario, vos nutirpus sniegui. Tada, sako, pasirodo pirmieji bobausiai. Dabar, kai žemę jau kanda pirmosios šalnos, grybautojas vis dar renka žaliuokes ir šilbaravykius. Vyras daugiau nei dešimt metų dirba Paluknio seniūnijoje, bet miestelį supantys miškai neduoda ramybės – pagrybauti spėja ir prieš darbą, ir po darbo, o kartais net per pietų pertrauką. „Nemoku savęs stabdyti“, – prisipažino Pirčiupio gyventojas.

Ne saugo, o kenkia

Suabejoti V.Daugudžio meile grybams neįmanoma. Šias miško gėrybes jis vadina mažybiniais žodžiais, o apie jas kalbant pasikeičia net balso tembras ir veido išraiška. „Kiekvienas grybukas yra skirtingas, savitas. Vienas auga tiesiai, kitas pakrypęs, trečias susiglaudęs su savo broliu ar seseria. Vieni prisišlieję prie medžio kamienų, kiti palindę po lapais ar samanomis. Kiekvienas grybas – tarsi meno kūrinys“, – pasakojo grybavimo entuziastas.

Vytenis prisipažįsta, kad labiausiai į mišką jį traukia galimybė pabūti gamtoje. „Būnant miške yra apie ką pagalvoti. Susidėlioji mintis, planus, galva gerai išsivėdina, pakalbi su savimi, kartais dar su kokiu kiškiu ar stirna susitinki. Ten niekada neatsibosta. Ir pats pramogų prisigalvoju. Pamatau miško grioveliu sunkiai einančią močiutę, sustoju, pripilu į jos pintinę baravykų ir einu toliau. Juk matyti, kad močiutei sunku. Nuotykių netrūksta“, – linksmas akimirkas atskleidė grybautojas ir pridūrė į mišką einantis kaip į bažnyčią. Vyras tikino gerbiantis kiekvieną pušelę, kiekvieną samanėlę, kiekvieną grybą. Vyteniui skaudžiausia matyti po miškus besisukiojančius miškavežius.

„Dabar bedieviškai kertami miškai. Miškavežiai sukinėjasi į visas puses, o juk toje vietoje, kur jie pravažiuoja, grybai nebeaugs. Būna skaudu iki ašarų. Gaila, kad miškus žaloja būtent tie, kurie turėtų juos saugoti. Šiais laikais miškininkai apsiginklavę tokia modernia technika, kokios net mūsų kariuomenė neturi“, – apmaudo neslėpė V.Daugudis.

Užvaldo azartas

Grybauti Vytenis pradeda dar neprašvitus, o baigia jau sutemus. „Mitas, kad jei nespėjai į mišką išeiti ryte, vėliau grybų neberasi. Jie auga visą dieną. Jei ryte juos nurinko kiti grybautojai, vakare bus naujų“, – aiškino grybavimo žinovas. Pasak jo, mažiausiai grybų būna gegužės gale ir birželio pradžioje. O liepą – pats pikas. Šį mėnesį Vytenis su žmona ima atostogas ir visas dienas leidžia miškuose.

„Turiu sportinio azarto. Vieną dieną su žmona pririnkome 30 kg voveraičių, kitą norėjosi dar daugiau jų rasti. Kai žinai, kad grybų yra, nebegali sustoti, pervargsti, todėl gerai, kad yra šaltasis sezonas, kurio metu gali atgauti jėgas“, – apie savo grybavimo ypatumus pasakojo pirčiupietis.

Nors aplinkiniai stebisi V.Daugudžio sugebėjimu rasti grybų, jis pats to nemistifikuoja. „Kartais tikrai atrodo, kad jaučiu, jog štai ten bus grybas, bet tikiu, kad daug lemia ir paprasta fiziologija. Akys juk pamato daugiau nei suvokia protas. Akies krašteliu pastebėjęs grybą, tai suvoki vėliau, todėl eidamas apsigręži ir grįžti. Nesu šamanas“, – juokėsi grybautojas.

Vieno išėjimo į mišką metu jis renka tik vienos rūšies grybus. Vyras tikino, kad blaškytis neverta, nes tuomet šių miško gėrybių pririnksi mažiau. Surinktus grybus jis priduoda supirkėjams, sau beveik nerenka. „Kai kasdien juos matai, valgyti nebesinori. Be to, grybams sutvarkyti, užmarinuoti reikia laiko, o aš jo neturiu“, – prisipažino Vytenis.

Žmonės grybauti nemoka

Pasak V.Daugudžio, šiandien žmonės grybauti nebemoka. Eidamas miške jis dažnai mato nupjaustytus grybų kotus, išvartytas samanas, numestas sukirmijusių grybų kepures. „Taip daryti nevalia, nes išduodate grybingas vietas. Jei matau, kad toje vietoje būta grybų, grįšiu čia vėliau, nes užaugs naujų. „Kai mes su žmona praeiname, nelieka nė vieno kotelio ar pakeltos samanėlės“, – mokė pašnekovas.

Vyrui kelia šypseną grybautojai mėgėjai, kurie į sausą mišką atvažiuoja su ilgiausiai botais, o rankose laiko plastikinį kibirėlį, likusį nuo dažų. Pasak Vytenio, tai blogiausia tara grybams. Į mišką reikia eiti tik su pintais krepšiais, kad grybai galėtų kvėpuoti. Šypsnį V.Daugudžiui kelia ir miške sutikti paklydėliai.

„Klausiu jų, su kokiu automobiliu atvyko. Sako, su mėlynu. O reikėtų įsidėmėti ne tik spalvą, bet ir markę. Tada klausiu, kokioje vietoje paliko automobilį. Sako, prie skruzdėlyno. Tai kaip nesijuokti“, – linksmas istorijas pasakojo grybautojas. Pats Vytenis miške niekada nepasiklysta. Jam nereikia jokių navigacijų ar kitų išmaniųjų prietaisų.

Paklaustas, ką vis dėlto daryti pasiklydus, Vytenis tuoj pat duoda patarimą: „Kiekvienas miškas yra suskirstytas kvartalais. Grybaudami nekeiskite kelio, neikite į kitą kvartalą. Jei norisi pereiti kitur, grįžkite iki automobilio ir ten kirskite kelią. O jei jau pasiklydote, susiraskite kelių sankryžą, atsisėskite ir laukite. Jokiu būdu patys nevaikščiokite ir neieškokite bendražygių, nes taip ilgai galite eiti vieni paskui kitus ir nesusitikti“.

Džiugina visi radiniai

Kad grybauti būtų dar įdomiau, V.Daugudis jau nuo 2004-ųjų dalyvauja įvairiuose grybų rinkimo čempionatuose. Dvejus pastaruosius metus šių miško gėrybių rinkimo varžybose jis rungiasi ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje. Tarp užsieniečių dalyvių pernai su komanda Vytenis šioje šalyje užėmė pirmą vietą, nors tada pavyko rasti tik vieną baravyką.

Šiemet Vytenio vadovaujama lietuvių delegacija vėl pasipuošė pirmos vietos medaliais. „Gerai ant uodegos užmynėme ir vietiniams. Žinoma, su jais konkuruoti sunkiau, jie gerai žino vietos miškus, grybingas vietas. Tiesa, nevienodai grybai auga skirtinguose Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, aplink Vilnių baravyko lapuočių miškuose nerasi, o Panevėžio ar Klaipėdos apylinkėse jie auga ir tokiuose miškuose“, – pasakojo grybautojas.

Paluknio seniūnijoje išrikiuoti visi Vytenio ir jo komandos laimėti apdovanojimai, tačiau jis pats jau nustojo skaičiuoti, kiek miško gėrybių surenka. Pašnekovas prisipažįsta, kad pasitaiko rasti ir įspūdingų grybų, tačiau jais girtis nenori. „Mane džiugina kiekvienas rastas grybas, nesvarbu, didelis ar mažas“, – tvirtino V.Daugudis.

Kai grybų sezonas baigiasi, vyras griebiasi kitos įdomios veiklos. Paluknyje jau stovi į Lietuvos rekordų knygą įtraukta jo kurta ir statyta didelė baravyko skulptūra. Miestelį puošia ir netradicinis jo kurtas žibintas, medžio lentelės su gatvių pavadinimais, o vaikų darželio teritorijoje stovi jo sumeistrautos karstyklės. „Ko tik neprisigalvoji būdamas miške“, – sakė idėjų nestokojantis pirčiupietis.

V. Daugudžio patarimai grybautojams:

• Kur ieškoti grybų? Ieškokite miške stovinčių senų apdaužytų automobilių. Su tokiais grybauti važiuoja vietiniai, o jie žino geras vietas.
• Kad neprisirinktumėte nuodingų grybų, rinkite tik tuos, kuriuos pažįstate. Nerinkite senų grybų.
• Ant vieno stalo nedėkite grybų patiekalų ir alkoholio. Grybų ir alkoholio sąveika sudaro nuodingus junginius.
• Geriausia grybus pirkti iš pažįstamų. Jei tokių neturite, pirkite iš pakelės prekiautojų, tačiau žiūrėkite, kad grybai nebūtų sudėti į plastikinius indus ir padėti ant įkaitusio automobilio kapoto. Parduodami grybai turėtų būti sudėti ant staliuko ir pridengti nuo saulės. Nepirkite grybų turguje, ten dažnai prekiaujama iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos atvežtomis šiomis miško gėrybėmis, kurios gali būti paveiktos radiacijos. Pirkdami visada derėkitės.