Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvenimas ant laikino Smilgių ežero kranto

Nieko nebestebina, kad pavasarį televizorių ekranuose ir laikraščių puslapiuose kasmet šmėžuoja Nemuno žemupys, užlietas Rusnės kelias. Apie tai kalbama metų metus ir nepriimama jokio sprendimo. Kai vanduo savaime nuslūgsta, susidomėjimas baigiasi ir viskas nutyla iki kito pavasario.

Panaši situacija klostosi ir Biržų rajone, nors čia lygumų ir platumų kraštas, o upės siauros ir seklios. Tačiau kiekvienų metų pavasarį kalbame apie potvynį Smilgiuose. Tai irgi tampa nuobodžia tema, tačiau tik ne Smilgių gyventojams.

Pernai Smilgiuose skendo Bičių gatvė, šiais metais neganda užklupo Bažnyčios gatvės atkarpą. „Iš manęs juokiasi, kad dabar galėsiu brangiai parduoti savo namą, nes jis ant ežero kranto“, - nelinksmai juokavo smilgiškė Birutė Makauskienė. Juokai iš tiesų menki - potvynis grėsmingai priartėjo prie pat namo. Didžiausias pavojus, kad ponios Birutės namų šildymo krosnis įrengta namo rūsyje. Jei pro langelį į rūsį plūstels vanduo, bus nekas. Pasak šeimininkės, ir dabar į rūsį sunkiasi vanduo, jį kol kas spėja išpumpuoti drenažinis siurbliukas. „Dieną naktį tas siurbliukas sukasi. Nuo pernai metų. Bet jei vanduo pasieks rūsio langą, joks siurblys nebepadės“, - nuogąstavo viena gyvenanti moteris.

Potvynis smagiai apsėmė keturias žemesnėje Bažnyčios gatvės dalyje esančias namų valdas. Priežastis aiški - užsikimšo melioracijos sistema. Tik neaišku, kur ir kodėl ji šį kartą sustreikavo.

„Dėl vienos bobutės dabar visi skęstame“, - antrina B. Makauskienės kaimynė Leonida Pinkienė. Vanduo jau beveik pasiekė ir jos namų pamatus, atkirto takelį į malkinę. Pasak moters, prieš šešerius ar septynerius metus jau buvo panaši situacija. Tada kitapus gatvės atkasė melioracijos rinktuvą, atkimšo. Ir paprašė ten gyvenančių žmonių nupjauti ant vamzdyno augančius vaismedžius, kurių šaknys ardo seną melioracijos sistemą. „Ji tik nugenėjo apatines šakas, o pačias slyvas paliko toliau augti. Netoliese augo beržas, tai tą medį iškart nupjovė. O slyvos šalia vamzdžio taip ir liko augti. O jų šaknys, kaip karklų, giliai siekia. Štai dabar ir turime rezultatą“, - avarijos priežastis vardija L. Pinkienė. Moteriai gaila ir kaimynės, kurios kiemo kampą teks kasinėti: „Juk viskas kainuoja - ir žemės, ir žvyras. Žmogus apsitvarkė kiemą, o štai vėl viską išmauros. Jau trečią kartą teks kasti.“

Greta gyvenanti močiutė, pasak pašnekovės, į kalbas dėl slyvų nukirtimo nesileidžia. „Jai gerokai per 80 metų, gyvena viena, vos bepaeina. Gal ir nesupranta, kuo jos slyvos čia visiems užkliuvo“, - svarstė L. Pinkienė.

B. Makauskienė į baigiamus apsemti savo namus turi bristi aplinkiniais keliais, per kaimynų kiemus. "Šiaurės rytų" nuotr.

Ar bandė žmonės kreiptis pagalbos į seniūniją? „Šnekėjome. Niekam neįdomu. Sakė, ne mano kompetencija. Anot seniūno, turi rūpintis savivaldybės melioracijos specialistai“, - sakė B. Makauskienė.

Moterys sutiko, kad gyventojai neretai patys susigadino gyvenimą: „Prisodinome medžių visur, kur reikia ar nereikia. Atrodė, kad jie visada bus mažiukai. Bet užaugo ir štai turime bėdų.“

Moterys mano, kad daugiau rūpinimosi turėtų būti iš seniūno pusės. „Atvažiuotų jis pas tą močiutę, pašnekėtų, paaiškintų, kad žmonės skęsta, kad seniūnija padės nupjauti ir sutvarkyti tuos medžius. Žmogui jau netoli devyniasdešimt metų, ji tikrai viena nieko negali padaryti. Bet ji turi duoti leidimą tas slyvas nupjauti ir sutvarkyti. Už pašalpas atidirbantys tuos medžius pašalintų. Tada melioratoriai, kai truputį pradžius, iškastų tą vamzdį, sutvarkytų, ir visos problemos pasibaigtų. O dabar ar seniūnas išvis čia buvo atvažiavęs, nežinome“, - viena per kitą problemos sprendimo kelią aiškino kaimynės.

„Sėdim ir drebam, kad vėl nepradėtų snigti ar lyti. Tada tai jau visai blogai bus. Kita vertus, vis tiek svieto pabaiga, jei jau aštuoniasdešimt trejų metų Genzelis sugalvojo ženytis“, - sveiko humoro nestokojo moterys.

Pačeriaukštės seniūnas Aurimas Frankas tikino buvęs potvynio vietoje. „Pažiūrėjau, kelias neapsemtas. Akivaizdu, kad kažkokių pažeidimų yra melioracijos sistemoje. Pateikiau prašymą savivaldybės Žemės ūkio skyriui, kad išsiaiškintų priežastis. Galimos kelios prielaidos - gal drenažo sistema suiro dėl senatvės, gal ją pažeidė augmenija. Neatmestina, kad melioraciją galėjo pažeisti kabelius vesdami energetikai. Bet čia tik spėlionės, nustatyti priežastį turi specialistai. Kai bus nustatytas pažeidimo pobūdis ir jei pasirodys, jog slyvos kaltos, bus galima kalbėti ir su močiute. Dabar žodį turi tarti melioracijos specialistai“, - aiškino jis. Seniūnas atkreipė dėmesį, kad gyventojai irgi turėtų daugiau dėmesio skirti per savo valdas einantiems melioracijos įrenginiams.

Žemės ūkio skyriaus vyresnysis inžinierius-melioratorius Rimantas Šikšnys tikino, kad ši problema kasmetinė, įsiėdusi iki skausmo. Laukas, kur dabar stovi skęstantys namai, buvo numelioruotas dar sovietmečiu, tolimame septintajame dešimtmetyje. Tai buvo vienas iš pirmųjų Biržų rajone melioracijos projektų, pritaikytų dirbamai žemei, o ne gyvenamajai vietovei. Vėliau gyvenvietė plėtėsi, statybos neišvengiamai pažeidė melioracijos sistemos elementus. Drenažas ne kartą buvo remontuotas, keisti atskiri elementai. „Mes nesame greitoji pagalba, kuri atvažiuoja ir iškart kažką padaro. Kad padarytume darbus, reikia atlikti viešuosius pirkimus, rasti rangovą. Stengiamės tai daryti kuo greičiau, bet vis tiek reikia laiko. Norint kasti, reikia suderinti su požeminių komunikacijų turėtojais - ryšininkais, energetikais. Jų specialistai turi atvykti, pažymėti kabelių praėjimo vietas. Tai irgi neatsitinka per vieną dieną“, - sakė R. Šikšnys. Melioratorius tikisi, jog darbai pajudės dar šios savaitės pabaigoje. Bet tai tik laikinas vieno taško sutvarkymas.

Anot jo, bendra kaimo melioracijos sistemos būklės problema tik aštrės.

Vienintelė išeitis – kapitalinė Smilgių sausinimo sistemos rekonstrukcija. Orientacinė tokio projekto kaina, anot R. Šikšnio, būtų apie 300 tūkstančių eurų. Tačiau iš kur imti tokius pinigus? O galimybių buvo. Pasak specialisto, gerokai anksčiau tokie projektai buvo finansuojami ES fondų lėšomis. Kodėl tuo nepasinaudojo Smilgių bendruomenė, neaišku.

Antanas Vaičeliūnas

Rekomenduojami video